|
|
|
Tūbausiuose tėvas Leopoldas pastatė gyvąją bažnyčią
Praėjusį sekmadienį, minint šv. Henriko dieną, Tūbausių bendruomenė bei Kretingos katalikų bažnyčios parapijiečiai atsisveikino su kunigu pranciškonu Leopoldu Scheifele (Ernst Helmut Scheifele). Bavaro pagal kilmę, 64-erių tėvo Leopoldo nuopelnai mūsų kraštui didžiuliai: prieš 14 metų atvykęs į misijas, iš kaimo bažnyčios griuvėsių jis pakėlė Tūbausių bažnyčią ir, ypatingą dėmesį skirdamas jaunimui, subūrė tikinčiųjų bendruomenę. Tėvo Leopoldo rūpesčiu buvo gabenamos labdaros siuntos Kretingos bei Salantų ligoninėms, jis atidarė ir medikamentais aprūpino labdaros vaistinę, veikusią Pranciškonų vienuolyne.
Žmonių, tądien norėjusių padėkoti tėvui Leopoldui už 14 metų trukusią bendrystę, jo pasiaukojamą veiklą mūsų kraštui, Tūbausių šv. Andriejaus bažnyčia nesutalpino: antra tiek būriavosi šventoriuje. Po pamaldų, kurias savo atstatytoje šventykloje aukojo pats tėvas Leopoldas, žmonės nešė glėbius gėlių, dovanų. Pagerbti mūsų krašte neišdildomus pėdsakus palikusį tėvą Leopoldą, kurį bendruomenė įvardijo kaip „atskirą Tūbausių kaimo istorinę epochą“, atvyko ir Lietuvos bei Bavarijos pranciškonų provincijų, rajono valdžios atstovai. „Pirmąkart esu Lietuvoje: likau sužavėtas tuo, ką pamačiau Tūbausiuose. Nė nesitikėjau, kad šiandien jūsų krašte - toks gyvas tikėjimas, kuris ilgus dešimtmečius buvo puoselėjamas slapčia. Džiaugiuosi, kad mano šalies brolis pranciškonas Leopoldas prisidėjo ne tik atstatant bažnyčios pastatą Tūbausių kaime, bet ir kuriant gyvąją bažnyčią“, - kalbėjo Bavarijos pranciškonų provincijolas Maksimiljanas Vagneris. Svečias padėkojo už tarnystę Lietuvoje ir džiaugėsi būsimu bendradarbiavimu savo provincijoje: tėvas Leopoldas už poros savaičių išvyks į savo gimtąją Vokietijos žemę – Bavariją. Jis bus paskirtas Bavarijos pranciškonų provincijos sekretoriumi. „Brolis Leopoldas nebus paprastas raštvedys, jo teisė – tikrinti provincijolo darbą, rūpintis Bavarijos misionierių veikla. Jis atsakys ir už provincijos archyvą, kuris - tikras praeities žinių lobynas“, - tikino M.Vagneris. Lietuvos pranciškonų provincijolo Astijaus Kungio vardu už ilgametę ir pasiaukojamą tarnystę padėkojo viceprovincijolas Linas Vodopjanovas. L.Vodopjanovas prisiminė ir kai kuriuos kone humoristinius pirmuosius tėvo Leopoldo įspūdžius Tūbausiuose: „Pamenu, kaip po ilgų lietuvių kalbos studijų tėvas Leopoldas, jau pirmą dieną pasikalbėjęs su tūbausiškiais, prisipažino: reikės iš naujo mokytis kalbos, dabar jau – žemaičių“. Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Benediktas Jurčys sakė, jog tėvas Leopoldas neatsitiktinai atsisveikinti su bendruomene pasirinko šią dieną: jis įžvelgiąs gilių sąsajų tarp abiejų asmenybių - šv.Henriko ir tėvo Leopoldo. Šv. Henrikas įkūrė Bambero miestą: steigė ligonines, vienuolynus, kurie buvo švietimo židiniai. Tėvui Leopoldui itin rūpėjo „mažutėliai“: vargstantys žmonės bei jaunimas ir vaikai, todėl daug dėmesio ir jėgų jis atidavė jų buičiai palengvinti bei švietimui. „Jis atvyko iš Europos centro į Tūbausius, pas žmones su visiškai kitokiu mentalitetu. Sunku nusakyti, kiek jis patyrė pažeminimo, nuoskaudų, kai eidavo pas girtaujančias šeimas, kalbėjo su jomis, stengėsi padėti joms“, - kalbėjo B.Jurčys. Gvardijonas atminė ir pirmąją pažintį su tėvu Leopoldu, kai 1990 m. susitiko su juo Laterano katedroje Romoje ir pakvietė į Lietuvą. „Kai tėvas Leopoldas atvyko pas mus, supratau, jog tai buvo ne mano mintis, bet Dievo kvietimas. Nors daug kunigų dirbo šioje parapijoje, bet Tūbausius prisiminsime kaip brolio Leopoldo laiką“, - akcentavo B.Jurčys, linkėdamas parapijos žmonėms, kad šie išlaikytų tėvo Leopoldo uždegtą dvasingumo ugnį. Bendruomenės vardu tėvui Leopoldui padėkojo Kurmaičių pagrindinės mokyklos direktorė Stasė Grigaitienė. Ji sakė, jog kunigas dažnai lankėsi mokykloje, bendravo su vaikais. Jis mokyklai padovanojo pirmąjį kompiuterį ir kopijavimo aparatą, daugybę žaislų, kitų priemonių. Kunigas buvo įkūręs vaikų popamokinio užsiėmimo namus, į kuriuos rinkdavosi vaikai, kai jų tėvai užimti darbuose. „Iš didmiesčių atvykę žmonės nustemba, kad mūsų vaikai patarnauja, gieda ir groja bažnyčioje. Viso to mokė, tuo rūpinosi tėvas Leopoldas“, - dėkodama kalbėjo S.Grigaitienė. „Mes buvome pirmoji tėvo Leopoldo išugdyta karta: kunigas mums parūpino aparatūros, mokė groti gitara ir giedoti. Tėvas Leopoldas mums rengdavo išvykų bei stovyklų. Jis mokė mus gyvai mylėti Dievą“, - tikino po pamaldų pakalbinti jaunuoliai: Toma Mickutė, Giedrius Žiubrys, Ingrida Žiaušytė ir Renata Butkutė. „Šventas žmogus tas mūsų Leopoladas. Jergau, kiek jis turėdavo vargo: sekmadieniais nusamdydavo autobusą ir važiuodavo per kaimą rinkdamas žmones į bažnyčią. Eidavo, bendraudavo su pijokais, visaip – ir geru ir piktu žodžiu“, - kunigo rūpesčius atminė vietinė tūbausiškė Stasė. Rajono medikų bendruomenė vardijo tėvo Leopoldo nuveiktus darbus jam rūpinantis mūsų rajono žmonių sveikata. Tie darbai atrodė nepakeliami vieno žmogaus pečiams. „Visada prisiminsime tėvą Leopoldą kaip didžiausią šviesulį mūsų gyvenimo keliuose – jis suteikė pagalbą ir žmonių sieloms, ir kūnams“, - kalbėjo gydytojos Ilona Volskienė, Nijolė Elijošaitienė, Vilhelmina Daugėlienė ir kt. „Ilgai sukome galvą, ką palikti atminčiai tėvui Leopoldui už jo triūsą. Ir sugalvojome: šis molinis ąsotis medaus, kurį bitės sunešė iš mūsų pievų, simbolizuoja mūsų mylimo kunigo triūsą“, - tūbausiškių, kurmaitiškių, dimitraviškių vardu dėkojo ir simbolinę dovaną įteikė Kretingos seniūnas Antanas Gedminas. Iškilia asmenybe pavadinęs tėvą Leopoldą rajono meras Valerijonas Kubilius Savivaldybės vardu padėkojo už svarius ūkinius darbus bei sukurtą santykį su žmonėmis. Už tai kunigas pranciškonas Leopoldas Sheifele „Pajūrio naujienų“ skaitytojų buvo išrinktas rajono Metų žmogumi, o 2006 m. jam suteiktas rajono Garbės piliečio vardas. Režisierė Dalia Kanclerytė apie tėvą Leopoldą kuria dokumentinę kino juostą „Misionierius“, kurią žiūrovai išvys rudenį.
|
|
