|
|
|
Darbėnus su Būtinge turėtų sujungti geležinkelis
Tai, kad ateityje Darbėnus su Būtinge turėtų sujungti geležinkelis, Kretingos rajono Bendrojo plano rengėjai pavadino didžiausia šio plano naujiena. Bendrojo plano vadovas Almantas Mureika, planą kartu su darbo grupe vakar pristatęs rajono Tarybos nariams, seniūnijų atstovams, įsitikinęs, kad geležinkelis, kurį pagal Bendrąjį planą ketinama nutiesti iš Darbėnų į Būtingę, atvers šiam kraštui dideles perspektyvas. Šios perspektyvos susijusios ir su ketinimais pastatyti Šventosios uostą. Lyg nujausdami tai, darbėniškiai pateikė daugiausia prašymų dėl galimybės keisti žemės ūkiui naudojamos žemės paskirtį. Atsiradus geležinkeliui, Darbėnuose numatomas ir nedidelis pramoninis bei gyvenamųjų namų rajonai.
Pagrindinė Kretingos problema – aplinkkelis Kaip didžiausią Kretingos miesto problemą, A.Mureika įvardino būtiną mūsų miestui aplinkkelį. “Yra keletas variantų, tačiau siūlyčiau pasirinkti vidutinio dydžio aplinkkelį, kadangi maksimalus variantas paliestų kaimyninės – Klaipėdos rajono – savivaldybės interesus, o minimalus, įrengtas esamų gatvių ribose, neišspręstų tranzitinio transporto judėjimo per miestą problemos”, - kalbėjo A.Mureika, patikslinęs, jog būtinas Kretingos miestui aplinkkelis numatomas į pietų pusę. Į šiaurės pusę, kuri yra susijusi su paveldo zona, saugomo kraštovaizdžio elementais, numatomas minimalus vystymasis, kelius bei plotus rezervuojant visuomenės poreikiams. A.Mureika patvirtino, jog Kretingos mieste didelių “revoliucijų” nenumatoma, tačiau investuotojų bus prašoma investuoti į kokybišką aplinką: sporto aikštynus, žaidimų, poilsio aikštes, kurių Kretingoje labai trūksta. Stambiems komerciniams-paslaugų centrams Kretingoje numatytos vietos buvusiame “Laisvės” fabrike bei neužimtuose plotuose, esančiuose pakeliui į Palangą, už rekonstruoto tilto. Abipus šio kelio, numatomi ir plotai pramonei. Bendrojo plano autoriai siūlo keisti Kretingos miesto ribas: į jas turėtų pakliūti ir numatomas statyti aplinkkelis, dalis kolektyvinių sodų. Aplinkkelis miesto ribose paskatintų ir komercinių objektų atsiradimą. Kokie bebūtų sumanymai, jie, anot A.Mureikos, priklausys nuo bendro ekonomikos vystymosi lygio: “Tai, apie ką dabar kalbame, kas yra numatyta 20 metų į ateitį, yra optimistinės prognozės”. Rajonas vystysis trimis kryptimis Bendrojo plano autoriai teigia, jog svarbiausios rajono urbanizacijos vystymosi kryptys pasuks į Klaipėdos, Rūdaičių bei Vydmantų pusę. Plano autoriai siūlo Vydmantų nebeužgriozdinti vėjo jėgainėmis, kurios gerokai sumažino vydmantiškių sklypų ir nekilnojamojo turto vertę. “Vėjo jėgainėms vietos yra į šiaurės pusę, nes kaip ten bebūtų, 3 kilometrų spinduliu vėjo jėgainių kaimynystėje gyventi nenorėtume nė vienas”, - teigė A.Mureika. Vydmantiškių interesus svarstant bendrąjį planą gynęs rajono tarybos narys Darius Petreikis, plano rengėjams perdavė vydmantiškių prašymą pietinę Vydmantų pusę žemėlapyje spalvinti geltona spalva (ja yra žymimi numatomų statyti gyvenamųjų namų plotai – aut. past.). “Šiuo metu ten – šiukšlynai, sutrūniję šiltnamiai. Ar bėra rajone kur baisesnė vieta? Tegu žmonės žino, kad po 10 ar 15 metų ten bus galima statyti namus,” – sakė D.Petreikis. Dar vienas vydmantiškių pasiūlymas – taip vadinamą verslininkų gatvelę sujungti su keliu, kuris priklauso kaimyninei – Klaipėdos – savivaldybei. Buvo nuomonių, jog per mažai “geltonos” spalvos yra ir Rūdaičiuose. Kadangi vydmantiškiai Bendrojo plano rengėjams yra pateikę dvejopų prašymų – vieni svarsto apie galimybę statyti gyvenamuosius namus, kiti – plėtoti pramonę, vienas iš darbo grupės narių Petras Grecevičius pasiūlė vydmantiškiams susitikti ir rimtai apsvarstyti, kokią iš tiesų jie mato Vydmantų perspektyvą. P.Grecevičiaus nuomone, gyvenamųjų namų statybą šalia kelio ribos tai, kad kelią, kuriuo važiuoja ir tranzitinis transportas, numatoma išplatinti iki 4 juostų. Salantų miesto vystymasis, anot plano rengėjų, yra labiau susijęs su gyvenamųjų namų statyba bei pusiau komercine veikla, pusiau ekologiškos pramonės kūrimu. Tačiau bet kuriuos statinius salantiškiams siūloma numatyti ten, kur esama komunikacijų, tai yra senų pastatų, fermų likučių vietose. Rajono gyventojai pasinaudojo galimybe teikti prašymus projekto rengėjams dėl galimybės keisti turimos žemės paskirtį. “Atrodo, kretingiškiai - tarsi mados vedini: masiškai prašė, kad turimą žemę būtų leista pakeisti į gyvenamųjų namų paskirties”, - sakė P.Grecevičius. Rajono vyriausiasis architektas Jonas Petrulis patvirtino, jog į žmonių prašymus bus atsižvelgta. “Tų prašymų mes nekritikuojame. Svarbiausia yra tai, kad Bendrasis planas žmonėms suteikia galimybę keisti žemės paskirtį. Tai paskatins ne tik gyvenamųjų namų statybą, bet ir verslo vystymąsi. O kuomet žmogus pasinaudos suteiktomis galimybėmis – jo reikalas. Galbūt tai padarys tik jo anūkai”, - kalbėjo J.Petrulis, teigdamas, jog žmonių planus reguliuos rinka, infrastruktūros poreikai, netgi energetiniai resursai.
|
|
