Potvynio nuostoliai – pačių karteniškių rūpestis

Neįprastu laiku – vasarą – įvykęs potvynis paskandino dalies karteniškių nespėtą nuimti derlių.

Pritrūko dešimties centimetrų, ir išsiliejusi Minijos upė būtų užtvindžiusi pagrindinę Kartenos dalį.

Kasmet nuo potvynių kenčiančią gyvenvietę saugo jau gerokai apirę pylimai.

Patys gyventojai tik apsiavę auliniais batais galėjo įeiti į namus. Jie jau nebesitiki Vyriausybės paramos dėl po vandeniu likusio derliaus.

Minijos vingyje įsikūrusią Karteną nuolat apsemia potvyniai. Tačiau šįkart potvynis įvyko neįprastu laiku – vasarą. Dalies gyventojų derlius liko po vandeniu, kurio gylis kai kur siekia vidutinį žmogaus ūgį.

Viena labiausiai apsemtų Kartenos gatvių – Plungės. Pasak Kartenos seniūnijos specialisto ūkio reikalams Petro Drakšo, dalies šios gatvės apsaugoti nuo potvynio yra neįmanoma, čia negalima pastatyti pylimų.

„Mums nėra kaip nuo vandens apsisaugoti. Tik valdžia gali padėti, bet ji žiūri į Valdovų rūmus, o ne į paprastą žmogų“, - sakė Regina Kubilienė. Jos kieme tyvuliavęs vanduo siekė du įėjimo į namą laiptus.

„Tvarkomės, remontuojamės namus, bet ką gali daryti, kai po potvynio tvyro drėgmė, sienos persisunkusios nemaloniu kvapu“, - apgailestavo pašnekovė.

R.Kubilienės kaimynui Antanui Katkui guminiais batais teko vaikščioti ir po namus. Dėl sveikatos negalavimų jo žmona Janina nuolat guli lovoje. Per potvynį vanduo siekė jos lovos čiužinį.

A.Katkus pasakojo, kad, nors abu su žmona yra neįgalūs, jie pragyvendavo iš užsiaugintų daržovių. Šįkart porai teko prašyti anūko, kad jis nupirktų bulvių.

Nuo išsiliejusios Minijos iki kitos Plungės gatvės gyventojos Valerijos Rimkienės namo – vos pusmetris sausumos.

„Gamtos nesutvarkysi ir nuo jos nepasislėpsi. Žmogus negali būti silpnas“, - kalbėjo senolė, kuri per liūtį meldėsi. Paprastai V.Rimkienė ir kartu gyvenanti jos sūnaus šeima savo užsiaugintomis daržovėmis maitinasi patys, jų duoda ir mieste gyvenantiems šeimos nariams.

Per potvynį visos daržovės sklype nuskendo.

„O kaip mieste žmonės gyvena? Teks ir mums daržoves pirkti“, - sakė moteris.

Gyvenvietė nuo potvynio yra saugoma pylimais, tačiau juos kiekvieną kartą reikia aukštinti ir atstatyti. Per liūtį Minija pakilo iki pavojingo lygio – buvo likę vos 10 cm ir upė būtų persiritusi per pylimą ir apsėmusi pagrindinę miestelio dalį.

„Čia gyvena daug vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių. Visų jų nebūtume spėję evakuoti“, - apie išvengtą nelaimę kalbėjo P.Drakšas.

Krantinė buvo skubiai paaukštinta maždaug trisdešimčia centimetrų. Gruntą atvežė dešimt sunkvežimių.

Buvo apsemtas ir šimto metrų Laukų gatvės ruožas, kuris nuo gyvenvietės centro atskyrė daugiau negu dvidešimt sodybų. Jų gyventojai į namus grįždavo aplinkiniais keliais.

P. Drakšas sakė, kad Vyriausybė Kretingos rajonui šių metų gegužę buvo žadėjusi 30 tūkst. litų potvynio padariniams likviduoti: pylimams atnaujinti, paaukštinti. Tačiau Kartenos seniūnija šių pinigų nesulaukė.

Rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio vyresnysis specialistas Antanas Būta, paklaustas apie šiuos pinigus, sakė, kad šia tema jis nėra įpareigotas kalbėti. „Gal potvynio padariniai nebuvo tokie, už kokius Vyriausybė buvo numačiusi skirti pinigų. Bet čia tik mano nuomonė. Geriau kreipkitės į Albiną Šimkų“, - sakė jis.

Rajono Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus specialistas, atsakingas už civilinę saugą, A.Šimkus taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl nepasinaudota galimybe gauti paramą.

Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis Ekstremalių Situacijų valdymo centro veiklos Koordinavimo grupės posėdyje apie šias lėšas išgirdo pirmą kartą.

A.Šimkus informavo, kad Akmenos upės lygis per sekmadienio liūtį pakilo nuo 3,07 metrų iki 4,26 metrų, o kritinė riba yra - 3,20 metrai.

Minijos upė pirmadienį buvo pasiekusi aukščiausią vandens lygį – 5,27m ir septyniais centimetrais peržengė kritinę ribą.

Dovilė SIMAITYTĖ

• Rašyti komentarą (0)