Žūstanti gulbių šeimyna labiausiai parūpo pensininkams

„Nebežinau, kur kreiptis, padėkite: prie pirties užtvankos žūsta gulbių šeimyna. Jau sekmadienį pastebėjau, kad vandens srovė jas nubloškė žemyn. Jos bando užsiropšti, kovodamos prieš krintančio vandens stichiją, tačiau veltui. Skambinau į gaisrinę ir aplinkosaugininkams, bet jie atsisakė gelbėti gulbes“, - sakė trečiadienio rytą į redakciją paskambinęs kretingiškis Valerijonas Žiubrys.

Besparnio Džordžo šeimyna keturias dienas kovėsi su vandens stichija, bandydama įveikti užtvanką. Suaugusios gulbės savo kūnais užstojo vandens srovę jaunikliams, kurių vieno toje kovoje jie neteko.

Vyriškis tikino, jog gulbės prie užtvankos blaškosi jau ketvirtą dieną. Sekmadienį šeimynoje buvo dvi suaugusios gulbės ir trys jaunikliai, trečiadienį bebuvo du jaunikliai. Vienas, V.Žiubrio manymu, neatlaikė kovos su vandens srove, ir pailsęs buvo nuneštas pasroviui.

„Jei būčiau jaunesnis, pats brisčiau į vandenį ir gelbėčiau paukščius. Juk jos pačios neišsiropš, jos nė skraidyti nemoka“, - nuogąstavo žmogus.

Prošal užtvankos dviračiu varina senyvo amžiaus kretingiškė Danutė Vaitelienė irgi stabtelėjo ties besiblaškančiais vandens paukščiais. „Jerguteliau, gelbėti reikia. Juk koks grožis žūva“, - apgailestavo moteris, sakanti, jog skuba pas savo 93-jų metų motiną.

Paskambinome Ričardui Kašėtai, Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjui. „Mes neturim jokių priemonių gelbėti gulbes: nei plaustų, nei valčių, nei specialios aprangos. Mes – tik kontroliuojanti institucija, o ne gelbėtojai. Begaudant besiblaškančias gulbes, jas galima dar labiau sužaloti: jeigu jauniklius išmesi ar apčiupinėsi, gulbės jų nebepripažins. Tokia gyvenimiška patirtis: jeigu apčiupinėsi kiaušinius, gulbės jų nebeperės“, - tikino R.Kašėta.

„Šitiek tarnybų Kretingoje trina kėdes, o kai reikia išgelbėti vandeny žūstantį grožį, šių tarnybų vyrai bijo sušlapti kelnes. Kokia natūrali atranka gali būti gulbėms, jeigu jų Kretingoje teturime vos kelias?“ - aplinkosaugininkų samprotavimais stebėjosi Valerijonas Žiubrys.

Gulbių mylėtojai, anot aplinkosaugininko, per daug dramatizuoja situaciją. Gamtoje vyksta natūrali atranka: gamta pati reguliuoja, kam išgyventi, o kam žūti. R.Kašėtos manymu, kretingiškių iškvietimai gelbėti gulbes žiemą – perdėti: „Kokius 6-7 kartus vyko gelbėti, neva, lede įšalusias gulbes. Tačiau prisiartinus gelbėtojams, jos pakildavo ant kojų ir nutipendavo“.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas sakė, jog jų tarnybos žmonės buvo nuvykę pažiūrėti gulbių šeimynos: „Labiau sugadinsime reikalą, nes gulbės be jauniklių dar prisileidžia žmones, o saugodamos jauniklius, puola ant žmonių. Be to, gyvūnų gelbėjimas – ne mūsų tarnybos reikalas. Mes pagal situaciją tik geranoriškai padedame išgelbėti gyvūnus. Šįsyk aplinkosaugininkai patarė nesikišti į gamtą“.

Visgi Kretingoje atsirado tarnyba, kurią sujaudino žūstančios gulbės. Trečiadienį per pietus Veterinarijos tarnybos vadovas Normantas Žeimys suorganizavo gelbėtojų komandą bei priemones. „Atsivežėme tinklą, o du priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai – Remigijus Vasiljevas ir Linas Sungaila – brido į vandenį. Jauniklius suvarėme į kampą, po to – gulbę, ir galiausiai – gulbiną. Vyrai užmetė tinklą ir išnešė paukščius į krantą, o po to paleidome juos plaukti pasroviui „Vienkiemio“ link. Gulbinas „tėvelis“ pasirodė jau mums pažįstamas: tai – besparnis Džordžas. Paukštis neturi vieno sparno. Pernai jį irgi teko gelbėti nublokštą nuo užtvankos“, - paukščių gelbėjimo operaciją nupasakojo N.Žeimys.

• Rašyti komentarą (6)