|
|
|
“Kretingos vandenys” skęsta
Kretingos rajono savivaldybės įmonėms bei gyventojams tiekianti vandenį ir kanalizuojanti nuotekas Savivaldybės įmonė skęsta skolose. Bendras įmonės nuostolis - 2 mln. 428 tūkst. litų - kiekvieną mėnesį padidėja 30 tūkst. litų ir daugiau. Ties bankroto slenksčiu atsidūrusiai įmonei rajono Savivaldybės taryba tris mėnesius nepaskiria nuolatinio vadovo. Net patys rajono Savivaldybės tarybos senbuviai prisipažįsta, jog ne kas kitas, o rajono Savivaldybės taryba įvarė įmonę į skolas. Taryba su savo sprendimais yra kalčiausia dėl kritiškos įmonės finansinės padėties. Vykdydama rajono politikų žiedo - tarybos - sprendimus, “Kretingos vandenų” administracija iš savo lėšų (banko paskolos) 2002 metais įsigijo 55 tūkst. litų vertės Vydmantų gyvenvietės vandens ir nuotekų ūkį, už 94 tūkst. litų - bankrutavusios AB “Laisvė” vandens ūkį, 2004 metais už 80 tūkst. litų Minijos gatvės nuotekų liniją. Didžiausią smūgį įmonės finansiniam stabilumui kirto sprendimas nuo 2004 metų sausio 1 dienos perimti ir eksploatuoti kaimų vandens ūkį. “Praktiškai įmonė yra bankrutavusi. Taryba, 2004 metais prijungdama kaimų vandentiekį, padarė klaidą. Tai buvo Povilo Turauskio iniciatyva, kurią jis sėkmingai “prastūmė” ir kuri dabar atsisuko antru galu”,- teigė rajono Savivaldybės tarybos narys Konstantinas Skierus. Povilas Turauskis pripažįsta, kad “Kretingos vandenims” gyvenviečių vandens ūkio prijungimas buvo pražūtingas, tačiau jis tuomet gynė kaimo interesus ir šiandieną to nesigaili: “Labai džiaugiuosi, kad lengvai primečiau, būtų buvę dar blogiau - šiandieną kaimai vandentiekio neturėtų”. P.Turauskio nuomone, perduodama “Kretingos vandenims” kaimų vandens ūkį Savivaldybės taryba iš Savivaldybės biudžeto turėjo įmonei skirti apie 800 tūkst. litų šiam ūkiui sutvarkyti. Anot tarybos nario, kalta ne vien Savivaldybės taryba, bet ir tuometiniai įmonės vadovai. “Taip, liepėme pirkti ir Vydmantų gyvenvietės, ir “Laisvės” fabriko vandens-kanalizacijos tinklus, tačiau įmonės vadovai galėjo tam priešintis principingai - iki išėjimo iš darbo”,- teigė P.Turauskis. Gegužės mėnesio posėdyje Savivaldybės taryba nesiryžo “Kretingos vandenų” direktore paskirti šios įmonės inžinierę-technologę Iriną Vigėlienę. Tarybos komitetai ruošiasi birželio mėnesio posėdžiui, numatytam šį ketvirtadienį, ir vėl svarsto I.Vigėlienės kandidatūrą į “Kretingos vandenų” direktoriaus postą. Penkiolika metų “Kretingos vandenyse” dirbanti specialistė pabrėžė, jog nesielvartaus, jeigu ir šįkart netaps įmonės vadove. “Noriu vadovauti įmonei, nes turiu minčių, kaip pagerinti įmonės padėtį, ir ambicijų tas mintis įgyvendinti”,- teigė I.Vigėlienė. Pretendentės programoje - keisti įmonės valdymo sistemą, išspręsti subordinacijos klausimus, kad dėl problemų, kurias gali išspręsti meistras, darbuotojas nelakstytų pas įmonės vadovą; įdiegti komandinio darbo sistemą, kad kiekvienas komandos narys žinotų, kur gali ir turi būti panaudotos jo žinios, gebėjimai; įdiegti vidaus auditą, kurio lig šiolei nėra (kaimynai Klaipėdoje šį auditą turi), ES standartų kontrolės sistemą, peržiūrėti paslaugų vartotojams kainą - prieš tai atlikus išsamią analizę, ir kita. “Darbas man žinomas, įmonės valdymo sistema - irgi”,- pastebėjo ji. Paklausta, ką mano apie tai, jog įmonė realizuoja tik apie 68 proc. paduodamo į vandentiekio tinklus vandens, I.Vigėlienė sakė, kad realizuojamo vandens procentas padidės, kai visiems vartotojams kaimuose bus sumontuoti vandens skaitikliai, sugriežtinus paduodamo vandens nutekėjimo kontrolę. I.Vigėlienė įsitikinusi, jog šiandieną įmonei reikalinga Savivaldybės biudžeto parama finansinei krizei įveikti. Povilas Turauskis “Kretingos vandenims” ir įmonės paslaugų vartotojams prognozuoja liūdną ateitį: “Neišsikapstys. Prijungs prie “Klaipėdos vandenų”, ateityje bus privatizacija, ir už vandens kubą mokėsime po 10 litų”.
|
|
