Į bendrystės puotą sukvietė pirmąkart

Vasaros švenčių puokštę papildė naujas žiedas – pirmą kartą kaimo bendruomenės šventė nuaidėjo Klibiuose.

Brolis Bernardas vasaros šventės „Čia – mūsų namai“ metu pašventino Klibių sporto aikštyną.

"Čia – mūsų namai“ – tokiu šūkiu kiekvieną kaimo žmogų pabūti drauge kvietė Klibių bendruomenė.

„Čia svečių nėra, visi – saviškiai,“ – sakė bendruomenės pirmininkas Jurijus Petrovas, susirinkusiesiems dalindamas duoną – gyvenvietės vieningumo simbolį.

Šventės metu netrūko sporto rungčių, muzikos, dainų, apdovanojimų. Susirinkusius džiugino pradinio ugdymo mokytojos Aivos Raciuvienės ir jos mokinių paruošta programa – tautiniais rūbais pasipuošusios merginos dovanojo eiles, liaudies šokio – kepurinės – žingsnelius, priminė svarbiausius Klibių kaimo istorijos faktus, kuriuos šiemet papildė ir kaimo šventė. Į rankas gitarą paėmė bendruomenės pirmininkas, muzikiniais pasirodymais, savo kūrybos dainomis džiugino kiti kaimo saviveiklininkai.

„Iš kur kilo Klibių kaimo vardas?“ – klausta šventės svečių ir priminti keli vietovardžio padavimai.

Esą anksčiau šia gyvenviete eidavęs duobėtas kelias, kuriuo, važiuojant vežimais, ratai klibėdavo. Susirinkusiųjų šypsenas sukėlė istorija apie Klibiuose gyvenusias daugiavaikes šeimas, kurių atžalų dantys nuolatos klibėdavo. Kiek įtikinamiau skambėjo istorija, kad iš vakarų atskriejantis vėjas tvorų vartelius nuolat klibindavo. Pirmą kartą 1566 metais paminėtą Klibių pavadinimą priimtiniausia kildinti nuo gyventojų – Povilo Klibio ir Simono Klibaičio – pavardžių.

Bendruomenės (iš kairės) tarybos narės Rimos Narmontienės ir pirmininko Jurijaus Petrovo Padėka skiriama jauniausiai Klibių šeimai – Dovilei ir Justinui Remeniams.

Anot Rimos Narmontienės, bendruomenės tarybos narės, sunku pasakyti, kas būtų Klibiai be darbščių, sąžiningų žmonių, kurie kaimui suteikia tam tikrą veidą, spalvą. Jiems įteikta 11 nominacijų. Padėka skirta seniausiam kaimo gyventojui – 93-ejų Jonui Skersiui, Klibiuose gyvenančiam 25-erius metus. Vyras darbavosi Darbėnų kiaulių fermoje, Klibių sandėlyje, užsiėmė daržininkyste –nugarą lenkė iki 70 metų. Padėkota ir trims šių metų naujagimiams, jų tėvams: Lukai Pilibavičiūtei, Viltei Viskantaitei, Ignui Žvinkliui, ilgiausiai santuokoje – 61-erius metus – išgyvenusiai kaimo porai – Vytautui ir Birutei Mikaločiams, ūkininkui Robertui Pliuškiui, medikei Vilmai Stokienei, bitininkystės tradicijų tęsėjui Justinui Vasiliauskui, krikščioniškų vertybių puoselėtojai Justinai Stonkienei, šventės rėmėjui – „Ošupio“ savininkui Tomui Jonučiui, jauniausiai Klibių šeimai – Dovilei ir Justinui Remeniams, susituokusiems pernai.

„Dirbu užsienyje, bet iš Klibių niekur neketiname keltis. Čia žmonos tėviškė, mums čia patinka, visi draugiški, paslaugūs,“ – į jokį miesto šurmulį šių kaimo apylinkių neketinantis keisti sakė J. Remenis.

Bendruomenės padėkos žodžiai skambėjo kiekvienai kaimo kartai. Senoliams – už palaikymą, dalyvavimą šventėje, viduriniajai kartai – už aktyvų prisidėjimą, pagalbą, mažiesiems – už darbštumą.

Klibių kaimo gyventoja Stasė Vilimienė, Klibiuose įsikūrusi prieš 40 metų, tvirtino, kad Klibiai laikui bėgant labai keitėsi, gražėjo.

„Turim vykusią bendruomenę, o tokie susiėjimai tik džiaugsmą kelią – senam žmogui yra kur išeiti, linksmai pasibūti,“ – sakė moteris.

Bendruomenės pirmininko teigimu, šiemet šventei organizuoti pagaliau atsirado vieta – sporto aikštynas, kuriam įrengti iš Europos sąjungos lėšų skirta per 100 tūkst. Lt. „Anksčiau šioje vietoje ganėsi karvės. Atsirado vieta, kurioje susiburti pabudo ir kaimo žmonės. Jie pagaliau pamatė, kad yra šios gyvenvietės šeimininkai, noriai prisidėjo organizuojant šventę,“ – tvirtino J. Petrovas.

Jo teigimu, bendruomenė turi stuburą, yra aktyvi, nestinga idėjų. Bendruomeniškumui skatinti, pasak bendruomenės pirmininko, norima artimiausiu metu šalia aikštyno esančio tvenkinio pastatyti pirtį.

„Tuoj nors vienam kaimo žmogui darbo atsirastų, klibiškiai galėtų bent du tris kartus per savaitę susirinkti pasikaitinti, būtų puiki vieta ir salės nuomai – nereikėtų žvalgytis kitose gyvenvietėse,“ – sakė J. Petrovas.

Vasaros šventės metu 61-erių metų santuokos sukaktuves minėjo vyriausia kaimo pora – Birutė ir Vytautas Mikaločiai.

Į šventę palaiminti naujos vietos – kad būtų sveikatos, netrūktų geros nuotaikos, neįvyktų traumų, nelaimingų atsitikimų – atvyko brolis Bernardas.

„Ši bendrystės puota tik įrodo, kiek savo darbais esame iniciatyvūs, kad galime krutėti, būti geraisiais pavyzdžiais be įstatymų, įsakymų. Jei nekrutėsi, nieko neturėsi, sustingsi. Ačiū tiems, kurie savo iniciatyvumu keičiate gyvenimą,“ – į susirinkusiuosius kreipėsi pranciškonas.

Klibių bendruomenės vieningumu pasidžiaugė ir vicemeras Vytautas Ročys.

Anot J. Petrovo, bendruomeniškumas – tai tarpusavio supratimas, santykių puoselėjimas. Dar sudėtinga kalbėti apie bendruomenės tradicijas, bet, vyro manymu, bendruomeniškumas pasireiškia ne vien dalyvavimu šventėse, o ir aktyviu domėjimusi bendruomenės reikalais, rūpinimusi, kad kaimas gražėtų. Tai, anot jo, vienas svarbiausių bendruomenės tikslų.

Inesa RINKEVIČIŪTĖ

• Rašyti komentarą (0)