|
|
|
(1952) 2025-05-13Žibos upelio pagautos srutos plaukia iki jūros
Tai, kad purpuru nusidažęs ir fekalijomis smirdantis Žibos upelis, tekantis pro Rūdaičių, Užpelkių, Žibininkų kaimus, savo vandenis nuplukdo į Baltijos jūrą, šių kaimų žmonės įvardino kaip ekologinę katastrofą. „Vadinasi, poilsiautojai maudosi srutose“, – rodydami vietą, kaip skaidrus Žibos upelis, susikirtęs su iš griovio Vydmantuose atitekančia dvokiančia mase ir ją pagavęs, virsta bėdą aplinkiniams nešančia srove, kalbėjo vyrai, parodę visą Žibos upelio kelią. Susimaišęs su galimai iš Vydmantų nuotekų valyklos atitekančiu vandeniu, Žibos upelis, įgavęs raudoną spalvą, dvokiantis, po savęs ant augalų paliekantis neaiškios kilmės purvinas gleives, teka per Kiauleikius, Užpelkius, pro „Atostogų parką“ Žibininkuose, vėliau įteka į Darbą, ši – vis dar raudona ir smirdinti – į Šventosios upę, kurios vanduo patenka tiesiai į Baltiją. Atgraso poilsiautojus ir sukelia ligas? Užpelkių kaime gyvenantis Alfonsas Laukys savo sodyboje turi įsirengęs penkių rentinių šulinį, tačiau jo vandens vartoti negali. „Vandens kokybė – išskirtinai bloga: jo ne tik gerti negalime, jau ir maudytis jis nebetinka. Vanduo čia niekada nebuvo pats geriausias, tačiau ypač suprastėjo per pastaruosius 4–5-erius metus“, – rodydamas ne per seniausiai namuose įrengtą galingesnį negu iki šiol turėtą vandens filtrą, kuris vis dėlto nepajėgia išvalyti vandens, kalbėjo vyras, pasvarstęs, kad gal užterštas vanduo turėjo įtakos tam, kad sunkia liga susirgo vienas šeimos narių. Užterštas vanduo kenkia ir visai namo santechnikos įrangai – klozeto vandens bakelis nuolat juodas, nuosėdomis apsineša dušo kabina. „Pažiūrėkit, kas lieka ant hidroforo, – atsukęs įrenginio galvutę juodas kaip grafitas ir lengvai prie rankų limpančias sunkiai nuvalomas nuosėdas parodė A. Laukys. – Kai rankos susitepa tomis nuosėdomis, nėra nė su kuo nuplauti.“
Rajone – per 400 daugiabučių, kiemus tvarkysis keturi
Kretingos rajono savivaldybė pasirengusi gyventojams kompensuoti pusę daugiabučių namų kiemų tvarkymo darbų išlaidų. Šiemet iš viso biudžete tam buvo numatyta 40 tūkst. eurų. Programa startavo pernai Dvi daugiabučių bendrijos pretendavo į 10 tūkst. eurų, kitos dvi – į mažesnes sumas. Tad po 10 tūkst. eurų atiteko bendrijoms „Linas“ ir „Svajonė“, 5 tūkst. 750 eurų – bendrijai „Langas“ ir 5 tūkst. eurų – bendrijai „Topolis“. Visos bendrijos – Kretingos mieste. Daugiabučių kiemų tvarkymo programa, suteikianti galimybę susitvarkyti aikštelių dangą bei šaligatvius, startavo pernai. Pagal nustatytąją tvarką šie projektai įgyvendinami iš gyventojų ir Savivaldybės kooperuotų lėšų. Šiųmetė Savivaldybės dalis – 40 tūkst. eurų. Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės, savivaldos prisidėjimas prie vieno projekto gali būti iki 50 proc., bet ne didesnis negu 10 tūkst. eurų. Jeigu remonto darbų suma didesnė, gyventojai turėtų daugiau prisidėti patys. Prašymus skirti lėšų kiemų tvarkymo projektams gyvenamųjų namų bendrijos arba administratoriai Savivaldybės administracijai galėjo teikti nuo vasario 1-osios iki kovo 15-osios. Teikiant paraišką, reikalaujama žemės nuomos ar nuosavybės dokumentų, gyventojų daugumos pritarimo, nuotraukų – kaip kiemas atrodo dabar, įvardinti, ką planuojama jame padaryti, taip pat būtinas paslaugos teikėjo pasiūlymas, kad būtų aišku, pagal kokią kainą suskaičiuoti būsimą kompensaciją. Tenkino visus prašymus Buvo gauti 4 prašymai, ir visus komisija, kurioje, be pirmininkės V. Preibienės, – rajono Tarybos nariai Saulius Šopaga ir Rokas Venckus, Savivaldybės specialistai Vidmantas Jasiulis, Andrius Kasputis, Daiva Vaikėnienė ir Rasa Šerputienė, patenkino. Iki spalio 1-osios atliktus darbus komisija dar įvertins pagal faktą. „Šia programa rajono bei miesto gyventojus norime paskatinti drąsiai teikti paraiškas ir kitais metais, pasinaudoti viena geriausių galimybių susitvarkyti savo kiemus, atnaujinti šaligatvius, kurie dažniausiai nustekenti, seniai kokį nors remontą matę“, – sakė V. Preibienė. Veikia ir prieš kelerius metus startavusi daugiabučių kiemų tvarkymo programa, pagal kurią gautą Savivaldybės biudžeto piniginę paramą galima panaudoti erdvėms išplėsti, susitvarkyti lietaus nuotekų bei apšvietimo sistemas, pakeisti dangą, nutiesti įvažiavimo keliukus, atnaujinti automobilių, vaikų žaidimų, sporto aikšteles ir kt. Kadangi ši programa platesnė, sudėtingesnė, įgyvendinti reikalingi projektai ir kur kas didesnės pinigų sumos, ji nėra tokia patraukli. „Nesikreipė nė vienas daugiabutis. Mano žiniomis, Topolių akligatvio vieno namo gyventojai buvo išreiškę norą, tačiau atsisakė“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorė.
Ukrainos karo veteranai: „Darome viską, kad priešas nepasiektų Europos“
Praėjusį penktadienį Kretingos žmonės rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje turėjo retą galimybę gyvai išgirsti autentiškus Ukrainos karinių pajėgų veteranų Volodymyro Čepos ir Ivano Bočkariovo liudijimus. Ivanas – Mariupolį gynusios garsiosios „Azovo“ brigados karys, Rusijos nelaisvėje praleidęs 2,5 metų, patyrė sunkiai suvokiamus kankinimus. Rusijai su patosu švenčiant pergalės prieš fašizmą 80-metį, kariai sakė atvykę pasakoti savo istorijas tam, kad civilizuotas pasaulis suvoktų – fašizmas gyvuoja būtent Rusijoje. Kiekvienas pastatas dejavo iš skausmo Ivanas Bočkariovas, profesionalus krosfito atletas, praėjęs didžiulę atranką ir apmokymus, elitinės „Azovo“ brigados kariu tapo nuo 2020-ųjų. Su priešu akis į akį jis pirmąkart susidūrė po dvejų metų. „Mano karas prasidėjo Mariupolyje. Mes prieš kelias dienas jau žinojome, kad priešas ateis. Vadas sukvietė visą grupę ir liepė pasirinkti – likti ir gintis, nors žinojome, kad jokios pagalbos ir užnugario nebus, arba galėjome išvykti į kitą vietą, kur tokie žiaurūs mūšiai nevyko. Bet nė vienas iš mūsų pulko nepasirinko šio kelio – visi likome ginti Mariupolio. Ligi tol buvome išmokyti laikytis Ženevos konvencijos ir stengėmės civilizuotai kariauti, tačiau priešas pasirodė ciniškas ir žiaurus – jam negaliojo jokios humaniškos taisyklės: jie bombardavo ir sprogdino namą po namo, bunkerius, kur slėpėsi civiliai, netgi – mokyklas, darželius ir gimdymo namus.“ Kiekvienas pastatas dejavo iš skausmo, nes po griuvėsiais buvo prispausti žmonės. Nebuvo nei elektros, nei dujų, nei vandens. Priešas apsupo visą miestą iš jūros ir iš oro. „Radome tik vienintelę vietą, kur galėjome įsitvirtinti – tai „Azovstalio“ gamykla. „Azovo“ kariai sunaikino 6 tūkst. priešo karių, karinės technikos ir dronų. Gynėmės, kol galėjome, neturėdami nei maisto, nei medikamentų sužeistiesiems gydyti. Todėl, pagal vado įsakymą, pasidavėme į nelaisvę“, – sunkai tramdydamas emocijas, pasakojo Ivanas.
Gegužės 9 d., penktadienį, Kretingos rajono savivaldybėje lankėsi Jo Ekscelencija Indijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Devesh Uttam. Svečią priėmė meras Antanas Kalnius ir jo patarėjas Albertas Barauskas. Prieš atvykdamas į Kretingą, ketvirtadienį D. Uttam kartu su Lietuvoje reziduojančiais kitų valstybių ambasadoriais dalyvavo Šilutėje vykusiame Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių merų susitikime. A. Kalnius pristatydamas svečiui Kretingą ir rajoną pasidžiaugė pastaraisiais metais augančiu Savivaldybės gyventojų skaičiumi, kuris artėja prie 40 tūkstančių, akcentavo prioritetinę Savivaldybės vystymosi kryptį – rekreaciją ir turizmą, gerą geografinę padėtį: kaimynystėje esančius Klaipėdos jūrų uostą ir Palangos kurortą. „Esame daugiau Klaipėdos, Palangos miegamasis“, – sakė meras, pažymėjęs, kad rajone nėra sunkiosios pramonės, veikia medžio apdirbimo, baldų, PET taros ir jos pūtimo mašinų gamybos, transporto logistikos, kitos įmonės. A. Kalnius ir D. Uttam aptarė kultūrinių ryšių plėtojimą. Ambasadorius teigė, kad į Lietuvą iš Indijos atvykstantys atlikėjai gali atvažiuoti ir į Kretingą, pažadėjo, kad kultūrinio bendradarbiavimo galimybes aptars su Savivaldybe susisieksiantis už kultūrinius ryšius atsakingas ambasados darbuotojas. D. Uttam įžvelgė Indijos ir Kretingos rajono savivaldybės mokyklų ryšių plėtojimą pagal mainų programas. Ambasadorių sudomino žinia, kad Kretinga yra 2025 metų Lietuvos jaunimo sostinė su renginių gausia programa. A. Kalnius pažymėjo, kad su partneriais iš užsienio glaudesni ryšiai užsimezga bendradarbiaujant šalių savivaldybėms, miestams. „Geriausi sandoriai būna, kai informacija perteikiama iš lūpų į lūpas. Investicijų Savivaldybėje galimybes, pasiūlymus esame pateikę ir VšĮ „Investuok Lietuvoje – gal ir Indijos verslininkus sudomintų“, – kalbėjo A. Kalnius. „Jeigu jūsų verslininkus domina verslo su Indija galimybės – ambasada pasirengusi tarpininkauti“, – tarė ambasadorius D. Uttam. Pažymėjęs, kad Indija yra 4-oji pasaulio ekonomikos šalis, turinti išvystytas IT technologijas, diplomatas pasidžiaugė, kad Lietuva yra lyderė lazerių srityje, kad Lietuvos ir Indijos prekybos balansas 2024 m. buvo apie 400 mln. eurų, abiejų šalių stiprėjančiais ekonominiais, kultūriniais, mokslo ryšiais. D. Uttam pakvietė A. Kalnių apsilankyti Indijos ambasadoje Vilniuje. Indijos ambasada Vilniuje buvo atidaryta 2023 m. kovą, D. Uttam yra pirmasis Lietuvoje reziduojantis Indijos ambasadorius.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos apygardos prokuratūra vakar pasidalijo pranešimu apie incidentą, kurį sukėlė 53 metų Rusijos Federacijos pilietis, sąmoningai pažeidęs Europos Sąjungos (ES) Tarybos nustatytas tarptautines sankcijas, taikomas Rusijos aviacijos sektoriui. Lietuvos Respublikos interesams padaryta didelė žala. Rusui pareikšti kaltinimai pagal LR baudžiamojo kodekso 123-1 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Bylos duomenimis, kaltinamasis 2023 metais per Turkijoje registruotą įmonę, kuriai pats vadovavo, nusipirko CESSNA tipo orlaivį iš Danijoje veikiančios bendrovės. Įtariama, kad 2023 m. kovą jis telefonu organizavo orlaivio perskraidinimą iš Danijos į Rusiją. Orlaivis pakilo iš Danijos, nusileido Švedijoje, o iš ten atskrido į Lietuvą – Palangos oro uostą. Iš čia jis pateikė skrydžio planą į Rusiją, tačiau leidimas skristi nebuvo suteiktas. Kito epizodo metu, manoma, kad tas pats asmuo, būdamas Kazachstano įmonės steigėjas ir vadovas, 2023 m. sausį per šią įmonę iš Rusijos piliečio įsigijo R-44 tipo sraigtasparnį. Įtariama, kad 2023 m. balandį šiuo sraigtasparniu jis, pats būdamas pilotas, kartu su Kazachstano piliečiu atskrido iš Latvijos į Paluknio aerodromą Trakų rajone, vėliau nusileido Kauno oro uoste. Skrydžio tikslas buvo Rusijos Federacija, tačiau leidimas tęsti skrydį taip pat nebuvo suteiktas. Šie veiksmai buvo atlikti pažeidžiant konkrečias Europos Sąjungos sankcijų nuostatas, draudžiančias bet kokių orlaivių, priklausančių ar valdomų Rusijos asmenų, skrydžius ES teritorijoje, taip pat draudžiant sąmoningą veiklą, kuria siekiama apeiti šiuos draudimus. Už tokio pobūdžio veiką Baudžiamasis kodeksas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismui.
„P. n.“informacija
Po metus trukusių statybų Klaipėdos uostas žengia reikšmingą žingsnį pirmyn – gegužės 6 d. pietinėje jo dalyje duris atvėrė moderni Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivyno bazė. Šis strategiškai svarbus objektas, kurį už 5,36 mln. eurų pastatė UAB „Infes“, taps namais visai uosto specialiajai technikai, užtikrins valstybės rezervo saugumą bei leis operatyviau reaguoti į ekstremalias situacijas. Naujoji bazė, įsikūrusi Marių gatvėje, greta Karinių jūrų pajėgų laivynui priklausančios teritorijos, ne tik optimizuos uosto priežiūrą, bet ir taps tramplinu tolimesniam jo augimui bei žaliosios laivybos iniciatyvoms. Naujoji bazė – namai laivams „Tai ne tik naujas pastatas, tai – vieta, kur susitelkia atsakomybė, pasirengimas ir techninis tikslumas. Vieta, kur bus dirbama tam, kad Klaipėdos uostas kasdien veiktų saugiai, sklandžiai ir patikimai“, – akcentuota per praėjusią savaitę vykusias naujosios bazės atidarymo iškilmes, kuriose dalyvavo net tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, objektą stačiusios bendrovės „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius, bet ir susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Šiandien visų akyse turėtų būti džiaugsmo, nes paliekame kažką seno, nebereikalingo, nebeefektyvaus ir turime kažką naujo. Šitas įvykis, stebint, kas vyksta globalių problemų verpete pasaulyje, nepateks į pirmuosius laikraščių puslapius, jo neaptarinės per pasaulines žinias, bet uostui tai yra ypatinga diena, – sveikindamas susirinkusiuosius į iškilmes kalbėjo A. Latakas, akcentuodamas naujojo objekto svarbą. – Pirmiausia tai yra namai laivams, kurie turės gražų uostelį prisišvartuoti, elektrą, vandenį, saugią galimybę prisipilti kuro, netgi galimybę atiduoti atliekas, turės sandėlį susidėti savo daiktams, o komandos – patogią vietą, kur galės dirbti ne tik ant vandens, bet ir viduje. Šita bazė labai reikalinga ir Uosto priežiūros tarnybai, dirbančiai visą parą, kad galėtų išgelbėti žmogų, padėti į nelaimę patekusiam laivui ir hidrografams, ir narams.“ Anot direkcijos vadovo, naujasis pastatas kartu yra tam tikras signalas ir kaimyniniams uostams, nes šiandien Klaipėda ne tik pirmauja krovoje, išlaiko lyderės poziciją esamose geopolitinėmis sąlygomis, bet, pastatydama šitokį objektą, rodo, kad mūsų uostas yra nusiteikęs labai rimtai ateičiai ir perspektyvai. Už sėkmingai įgyvendintą projektą A. Latakas dėkojo visiems, kurie prie to prisidėjo – statytojams, projektuotojams, savo komandai, vietos bendruomenės atstovams.
Šiomis dienomis Kretingos muziejaus teritorijoje, dvaro parke, pradėtas griauti sovietmečiu pastatytas buvęs Kretingos tarybinio ūkio-technikumo bendrabutis. Tai – dar vienas žingsnis, siekiant atkurti buvusį Kretingos dvaro parko istorinį vaizdą, jo grožį. Atsikračius svetimkūnių, Kretingos muziejus galės atkurti buvusią parko struktūrą, čia augusius želdinius, atstatyti fontanus.
„P. n.“ informacija
„Via Lietuva“ Kretingoje įgyvendins ilgai lauktus projektus
Ledai pajudėjo: akcinė bendrovė „Via Lietuva“ imasi įgyvendinti keletą projektų Kretingos rajone. Pasak Seimo narės Violetos Turauskaitės, pagiriamasis žodis tenka ir naujosios Susisiekimo ministerijos, ir pačios bendrovės vadovybei. Aktyvi Klibių bendruomenė pasiekė tikslą Pasirašytos dvi sutartys, susijusios su dviračių takais. Viena jų – valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai ruožo nuo 3,533 iki 5,165 km kapitalinis remontas, įrengiant dviračių ir pėsčiųjų taką. Šis ruožas buvo įtrauktas į Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros prie valstybinės reikšmės kelių plėtros prioritetinį sąrašą 2022-aisiais. Sutarties vertė 684,3 tūkst. Eur su PVM, finansuoti numatyta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Rangovas „Eurovia Lietuva“ įrengs trūkstamą asfaltuotą 1,632 km ilgio dviračių tako ruožą nuo Kretingos iki Klibių. Tai bus 2024 m. nutiesto tako tęsinys. Bus atnaujintas ir apšvietimas – pastatyti 5 apšvietimo stulpai. Takas baigsis ties autobusų stotelėmis Klibiuose. Sutarties įgyvendinimo terminas – iki 2026-ųjų balandžio. Darbai bus vykdomi etapais, uždarant vieną važiuojamąją dalį, eismą reguliuojant šviesoforu.
Gegužę policija griežtina mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolę. Pernai elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių vairuotojai padarė 2 tūkst. 825 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, o eismo įvykiuose buvo sužeista 180 paspirtukų vairuotojų ir keleivių. Gegužės 18–20 dienomis elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai bus tikrinami dėl galimo apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Gegužės 21–23 d. ROADPOL iniciatyva – policija tikrins, ar važiuojantieji elektriniais paspirtukais, dviračiais, mopedais ir motociklais laikosi KET, gegužės 29–31 d. – ar mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuoja saugiai, laikosi greičio, kelio ženklų, naudojasi šviesomis ir dėvi šalmus, kai tai privaloma. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui draudžiama: važiuoti apsvaigus, važiuoti šaligatviais, kai tai draudžiama, vežti keleivius, jeigu transporto priemonė tam nepritaikyta. Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims (išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 14 metų). Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
„P. n.“ informacija
Palangos gatves ir pajūrį nušvietė gintarai
Septynioliktąjį kartą Palangoje nuskambėjo Gintarinio savaitgalio festivalis ne tik su spalvinga tradicine tautodailininkų amatų muge, kaimiškais lašiniais, duona ir pyragais Vytauto gatvėje, koncertais Jūratės ir Kastyčio skvere, bet ir su vien tik jam būdingais akcentais: gintaro rinkimo čempionatu ties jūros tiltu, edukaciniais užsiėmimais „meistarnėse“, gintarinių rekordų ekspozicija kurhauzo kieme. Suvėrė 115 metrų karolių Vienas gražiausių šventės momentų – Jūratės ir Kastyčio skvere, kur buvo veriami ilgiausi karoliai. Šįkart pasisekė suverti 115 metrų, bet, pasak Gintarinio savaitgalio vieno organizatorių Nerijaus Stasiulio, pridėjus praėjusių metų šventės įdirbį, jų ilgis iš viso yra 345 metrai. Visi norintieji turėjo galimybę už ačiū ir patys sau nusišlifuoti gintaro gabaliuką, susikurti papuošalą. Kol vieni savaitgaliui iš įvairių Lietuvos kampelių ir iš svetur į kurortą gausiai suplūdę žmonės susikaupę vėrėsi gintarus, kiti laukė eilėse, stebėjo procesą, treti gaudė kiekvieną profesionalių gintaro apdirbimo meistrų žodį – kas tai per mineralas, kokios savybės, kokios gydomosios galios – ar tiesa, kad gintaras teikia ramybę ir energiją, įkvepia drąsos, padeda sergant skydliaukės ir kitomis ligomis? Daug įdomaus papasakojo ir atskirą programą šventei parengę Palangos gintaro muziejaus darbuotojai. Prie kurhauzo stabtelėjusius smalsuolius jie kvietė kartu patyrinėti dėl spalvos ir natūralaus grožio vertinamą bene dažniausiai legendomis apipintą brangakmenį: palaikyti rankose, pažarstyti, pakilnoti, pauostyti, paeksperimentuoti su vandeniu ir gintaru. O mugėje nusipirkusieji tautodailininkų sukurtą gintarinį papuošalą arba atsinešusieji iš namų turėjo progą pasitikrinti, ar jis yra tikras, ne padirbinys.
Lietuvos partizanės – kovotojų už laisvę bendražygės
Europos dienos proga Salantuose, Partizanų troboje, su Kretingos rajono gyventojais susitiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai Ramona Staveckaitė-Notari, Enrika Kripienė, Andrius Tumavičius ir Darius Juodis. Svarbus moterų vaidmuo Salantų kultūros centro direktorius Lietuvos partizanų istorijos puoselėtojas Aurimas Rapalis, kurio iniciatyva ir buvo atkurta Partizanų troba, kartu su svečiais iš Vilniaus pakvietė išklausyti paskaitos „Moterys partizanės: Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities atvejis“. Jis ir istorikai kartu pasidžiaugė susitikimu ir augančiu susidomėjimu Lietuvos, o ypač Žemaitijos krašto, partizanų kovomis. Nors Lietuvoje moterų partizanių skaičius, lyginant su vyrais, nebuvo ypač didelis, tačiau šis reiškinys buvęs labai svarbus. Ir, pasak istorikų, be moterų pagalbos partizaniniame kelyje, išėję į miškus vyrai tiek ilgai – iki 1953-iųjų – nebūtų išsilaikę. Paskaitą „Moterys laisvės kovose: kasdienybės iššūkiai ir romantikos spąstai“ pristačiusi istorikė Enrika Kripienė kalbėjo apie moterų vaidmenį partizaninės kovos kontekste. Istorikės žiniomis, šioje kovoje dalyvavo nemažai moterų, iš kurių vienos buvo karės, dalyvavusios įvairiose operacijose su ginklu rankose, kitos buvo ryšininkės, nešiojusios laiškus, teikusios informaciją, platinančios lankstinukus, trečios jų buvo partizanų rėmėjos, kurios gamino maistą, tvarkė buitį, siuvo, skalbė drabužius. „Visas moteris, kurios dalyvavo partizaninėje kovoje, sunku suskaičiuoti, tiksliausiai žinomos tos merginos ir moterys, kurios buvo suimtos, tardytos, teistos, nes apie jų rezistencinę veiklą yra išlikę apčiuopiami įrodymai. Apie rėmėjas, kurios tiekė maistą, virė valgyti, ne visada žinoma, bet iš kitos pusės – tai ir džiugi naujiena – vadinasi, tos moterys nebuvo režimo pastebėtos“, – kalbėjo istorikė E. Kripienė, priminusi, kad vis dėlto moterims sovietų režimas buvo palankesnis: net ir suimtoms, tardytoms išgyventi ir išlikti buvo daugiau galimybių negu vyrams – moterims bausmės būdavo švelnesnės. Lietuvos partizanėms itin retai būdavo skiriama aukščiausioji – mirties – bausmė, jų išgyvenamumas buvo didesnis, ir ne viena jų sulaukė nepriklausomos Lietuvos laikotarpio, kuomet drąsiau galėjo kalbėti ir papasakoti apie partizanus.
|
|
