Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, mat didėja imuniteto neturinčių asmenų dalis.

Svarbiausia – kolektyvinis imunitetas

Lietuvoje pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis yra skiepijami nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės, meningokokinės, rotavirusinės infekcijos bei žmogaus papilomos viruso infekcijos.

Jei paskiepijama pakankama gyventojų dalis, ligai sunku plisti net tarp tų, kurie nėra paskiepyti. Tie, kurie negali būti skiepijami ar atsisakė būti paskiepyti, saugomi reiškinio, vadinamo kolektyviniu imunitetu. Dažnai klaidingai manoma, kad sumažėjus sergamumui tam tikra infekcine liga, skiepytis nebereikia. Tačiau ligos sukėlėjas skiepijant neišnyksta, o pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari infekcinės ligos sukėlėjui, todėl jam sunku toliau cirkuliuoti.

Pamirštos infekcinės ligos nedingsta

Daugelyje Europos Sąjungos šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikų profilaktinis skiepijimas pagal nacionalinį skiepijimo kalendorių yra rekomenduojamas, tačiau tam, kad vaikas būtų paskiepytas – būtinas tėvų / globėjų sutikimas. Klaipėdos apskrityje 2022 m. pagrindinė vaikų nepaskiepijimo priežastis buvo tėvų atsisakymas skiepyti vaikus arba vengimas atvykti.

Pasak specialistų, mažėjant skiepijimo apimtims didėja grėsmė, kad ligos vėl sugrįš. Tai akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri atkreipia dėmesį į per pandemiją nukritusias skiepijimo apimtis ir ragina visus kartu stengtis ir grįžti į priešpandeminį skiepijimo lygį.

Kasmet Klaipėdos apskrityje registruojama po keletą kokliušo, kuris labai pavojingas kūdikiams, atvejų, kurių atsiradimą galima sieti su sumažėjusiu paskiepytų vaikų skaičiumi. 2022 m. ir 2021 m. skiepijimo nuo šios ligos apimtys siekė po 87 proc., priešpandeminiu laikotarpiu – 88 proc.

2019 m. Klaipėdos apskrityje skiepijimo apimtims nukritus iki 89 proc., kilo tymų protrūkis. Pastaraisiais metais Klaipėdos apskrityje toliau stebimos nepakankamos 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo tymų, raudonukės ir epideminio parotito pirmąja vakcinos doze apimtys, kurios siekia vos 82 proc., ir tai yra mažiau negu bendras Lietuvos vidurkis.

Situaciją Kretingos rajone pakomentavo Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė. Jos turimais duomenimis, nuo tuberkuliozės 2022 m. buvo paskiepyta 88 proc., 2021 m. – 86 proc. vaikų; nuo hepatito B vaikų iki 1 metų – 69 proc. 2022 m. ir 79 proc. 2021 m.; hepatito B 1 metų vaikų – 87 proc. 2022-aisiais ir 89 proc. 2021-aisiais; rotaviruso – 2022 m. – 76 proc. ir 2021 m. – 36 proc. (duomenys tik iš vienos įstaigos); difterijos, stabligės, kokliušo (3 skiepų vidurkis) – 2022 m. – 87 proc., 2021 m. – 80 proc.; tymų, epiderminio parotito, raudonukės (5 skiepų vidurkis) – 2022 m. – 82 proc., 2021 m. – 88 proc. „Vienais metais vienų skiepų rodikliai yra geresni, kitais metais – blogesni. Vis dėlto visuomenė turėtų žinoti ir pripažinti, kad vakcinos padėjo išvengti susirgimų nuo labai rimtų ligų, tokių, kaip kaip raupai ar difterija, ir tik dėl skiepų dabar nėra šių ligų protrūkių. Išgyvenome kovidą, bet džiugu matyti, kad visuomenės susiskaldymas ir priešinimasis skiepams nuo kovido nepanaikino pasitikėjimo anksčiau įvestų skiepų nauda žmogaus sveikatai. Atsižvelgiant į PSO rekomendacijas, kad bendras valstybės imunizacijos lygis turėtų būti ne mažesnis negu 90 proc., mums yra, kur stengtis, ir gydymo įstaigos turėtų dar aktyviau kalbėti apie imunoprofilaktikos svarbą ne tik asmeniui, bet ir visai visuomenei“, – apibendrino Z. Abelkienė.

Mažėjant pasiskiepijusių asmenų skaičiui, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir labai išauga rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis tiems, kurie yra neskiepyti ar dar negali būti paskiepyti dėl amžiaus, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų.

Tymai – viena lengviausiai plintančių ligų, todėl nuo jos apsisaugoti nepasiskiepijus sunku. Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau negu 15 min., yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo, o imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji. Susidūrę su užkratu suserga iki 90–95 proc. imlių (t. y. imuniteto neturinčių asmenų) sąlytį su sergančiuoju turėjusių asmenų. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.

Dėl sudarytų sąlygų skiepytis daugeliu infekcinių ligų, valdomų skiepais, tokių, kaip tymai, raudonukė, epideminis parotitas, poliomielitas, difterija, stabligė ir kt., šiandien sergama labai retai, todėl ir neigiamos šių ligų pasekmės dažnai užmirštamos. Reikėtų prisiminti, kad dėl skiepų nuo 2002 m. Europos regionas buvo pripažintas „laisvu“ nuo poliomielito sukėlėjo. Tačiau pasaulyje yra šalių, kur virusas vis dar cirkuliuoja ir didėjant emigracijai bei imigracijai visos šalys turi išlikti budrios dėl įvežtinės poliomielito rizikos.

Nors 2020–2022 m. COVID-19 pandemijos metu taikytos karantino priemonės sumažino sergamumą daugeliu infekcinių ligų, tačiau, grįžtant įprastoms gyvenimo sąlygoms ir esant nepakankamoms skiepijimo apimtims, infekcinių ligų, valdomų skiepais, plitimo rizika visuomenėje išlieka didelė. Specialistai akcentuoja, kad tik aktyviai dalyvaudami imunizacijos programose, pasieksime pakankamą kolektyvinį imunitetą, kuris padės suvaldyti užkrečiamąsias ligas.

---

Siekdama išsiaiškinti, kokios priežastys sulaiko dalį Lietuvos gyventojų nuo skiepijimo, Sveikatos apsaugos ministerija pernai inicijavo gyventojų apklausą.

Dauguma respondentų nurodė tokias priežastis, kodėl atsisako skiepyti savo vaikus:

*dėl galimo šalutinio skiepų poveikio (56 proc.);

* trūksta patikimos informacijos apie vakcinas (48 proc.);

*netiki vakcinų veiksmingumu (39 proc.).

Pagrindiniai motyvai, galintys paskatinti gyventojus priimti sprendimą skiepyti savo vaikus:

*šeimos gydytojo aktyvesnis paskatinimas (59 proc.);

*moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą aktyvesnis platinimas internete (59 proc.).

Pagal tyrimo rezultatus, trys ketvirtadaliai (77 proc.) respondentų informaciją apie skiepus gauna iš sveikatos priežiūros specialistų, 27 proc. – iš interneto portalų, 23 proc. – iš draugų, šeimos.

Apie 8 proc. mažamečius vaikus (iki 7 metų amžiaus) auginančių tėvų savo vaikų neskiepijo ir neketina to daryti arba priėmė skirtingus sprendimus dėl skirtingų vaikų.

„Sveikatos“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas