|
|
|
Sulos smagurių kelias – į Pastauninko parką
Pastauninko parku praeinantys kretingiškiai po švenčių nustėro: tarp vadinamojo arkliukų tiltelio ir vaikų žaidimo aikštelės augančiame beržyne pragręžioti medžiai ir prie jų sustatyti plastikiniai „bambaliai“, kibirėliai, į kuriuos teka sula. Kažkas tiesiog užsimanė paskanauti šio gaivaus pavasarinio gėrimo, deja, tam pasirinkę ne privačią, o viešą vietą ir už tai gali užsitraukti baudą. Pirmiausia – apie etiką ir estetiką „Vos keli berželiai visame parke likę, bet ir tuos pačius dar kažkas sugalvojo žaloti. Plastiko taros ne tik neestetiškai atrodo, betgi ir nesaugu smaguriui – juk paaugliai tyčia gali, geriausiu atveju, kad ir iš upelio vandens vietoj sulos į juos prisemti‘, – stebėjosi į redakciją paskambinusi skaitytoja Viktorija V. Nustebo apie tai sužinoję ir Kretingos miesto seniūnijos atstovai, aplinkosaugininkai ir gamtininkai. Klaipėdos universiteto botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė, paklausta, gal medžiams nekenkia, tik žmonės pernelyg jautriai reaguoja į vaizdą, kai iš beržo tekinama sula, atsakė: „Manyčiau, kad pirmiausia tai ir yra estetikos ir etikos reikalas, o pažeidimas tai ar ne – reglamentuoja Savivaldybės želdinių priežiūros taisyklės. Gamtai žala gal ir nepadaryta, jei skylės medžiuose išgręžiotos teisingai. Tačiau parkas yra poilsio zona, ir tokie reginiai žmonėms nepriimtini, jiems sukyla neigiamos emocijos, ypač, kai šalia – vaikų žaidimo aikštelė.“ A. Klimienės manymu, beržai parke išsidėstę gana atokiai viens nuo kito, auga ne tokiomis sąlygomis kaip miške. Todėl jiems suvešėti jau savaime nėra palankių sąlygų. Ir jeigu žmonės kenkia savo veikla, medžiai dar labiau skursta. Baiminasi, kad netaptų įpročiu Kretingos miesto seniūnė Ginatrė Liobikienė patikino, kad tekinti sulą parke yra pažeidimas. „Parke medžiai yra puoselėjami, o ne naudojami asmeniniams poreikiams. Kretingos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad bendrojo naudojimo teritorijose, kurioms priskiriami ir viešieji parkai, draudžiama leisti sulą, pjaustyti medžio žievę ir atlikti bet kokius kitokius mechaninius medžių pažeidimus“, – įspėjo G. Liobikienė. Kretingos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Ričardas Kašėta taip pat pasipiktino neatsakinga, kaip jis mano, vieno ar kelių asmenų veikla: „Sugalvojo sulos prisileisti tie, kas gyvena netoliese – iš gretimų daugiabučių ar nuosavų namų. Svarbiausia, kad tai netaptų blogu įpročiu: vienas pragręžė, liko nebaustas, po to kitas, trečias, žiūrėk – jau ir žūva beržas. Taip, kaip atsitinka su šiukšlėmis: vienas išvertė, po jo kitas, ir išauga šiukšlynas. O pabandyk pažeidėjus sugaudyti – kas išgręžė, nematėme“, – teigė aplinkosaugininkas. Leidžiama tik privačioje valdoje R. Kašėta kreipė kalbą į tai, kad, jo manymu, pernelyg atsainus valstybės požiūris į gamtos alinimą, miškų kirtimą, ir kaip išeitį mato baudų griežtinimą ir visuomenės auklėjimą „per piniginę“. „Nei tie pažeidėjai yra parko savininkai, nei ką, tai ko jie ten lenda? Čia lygiai tas pats, jeigu ateitum į svetimą teritoriją ir pridarytum eibių. Jeigu savo veiksmais padarai žalą, privalai atsakyti pagal Civilinį kodeksą. Iš medžių tekinti sulą leidžiama tik privačiame miške“, – užtvirtino R. Kašėta. Komunalinio ūkio darbuotojai įpareigoti užtaisyti beržuose pragręžtas skyles, o Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai informuoti apie naują negatyvų reiškinį Pastauninko parke. --- Gamtininkai pataria sulą leisti atsakingai, kad nepakenktume medžiui. Tam reikėtų rinktis storesnius negu 20 cm skersmens medžius. Skylės sulai leisti turėtų būti gręžiamos šiaurinėje kamieno pusėje, ne aukščiau kaip 1 metro aukštyje (optimalus aukštis – apie 70 cm). Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis medžio kamiene neturi būti didesnis nei 4 cm. Tame pačiame medyje galima gręžti ir kelias skyles, tačiau atstumas tarp jų turi būti bent 10 cm. Sulai leisti į išgręžtas skyles įstatomi mediniai latakėliai, o po jais pastatoma, geriausia, stiklinė talpa. Sakoma, kad plastikinė talpa gėrimui suteikia specifinio skonio. Indo, į kurį bėga sula, viršų reikėtų uždengti tankiu tinkleliu ar marle – taip išvengiama nešvarumų, kurių į sulą gali pripūsti vėjas ar užnešti vabzdžiai. Baigus leisti sulą, medžio nevalia palikti likimo valiai. Išgręžtos skylės turi būti užkemšamos mediniu kamščiu, taip pat patartina užtepti sodo tepalu ar tiesiog moliu.
|
|
