Nors Kretingos muziejaus Žiemos sode bananai pražysta ir vaisius nokina nebe pirmąkart, šis augalas nepaliauja stebinti nei sodo augalų prižiūrėtojų, nei lankytojų. Tą patį jausmą išgyvena ir Padvarių kaime gyvenanti Eugenija Lubienė, kurios namuose bananas pražydo antrą sykį: augalų mėgėjus žavi įdomios sandaros banano žiedas, kuriam besiskleidžiant iš po kiekvieno žiedlapio „išlenda“ nauja kekė

Padvarių kaime gyvenančios Eugenijos Lubienės namuose bananas pražydo antrąkart. „Niekas nenori patikėti, kad ir namų sąlygomis bananas gali nokinti vaisius“, – teigė ji.

„Tikiuosi sulaukti ir vaisių. Jie – labai saldūs ir skanūs, skoniu gerokai skiriasi nuo tų, kurių nusiperkame parduotuvėse, – kalbėjo moteris, kurios namuose auga 4 bananai. – Bananus nesunku dauginti – augdami jie šalia išleidžia ūglius, kuriuos atskiriu ir persodinu.“

Pirmą kartą bananas E. Lubienės namuose pražydo ir vaisius mezgė 2013 m. rugsėjo mėnesį. Šiųmetinis bananas pražydo birželį, vaisių padvariškė tikisi sulaukti apie spalį.

„Bananas ir žiedą krauna, ir vaisius nokina gana ilgai – visa tai užtrunka kelis mėnesius, vos ne pusmetį“, – pastebėjo E. Lubienė.

Ji teigė ypatingo dėmesio bananams neskirianti: jiems persodinti naudoja pirktą kambarinėms gėlėms skirtą substratą, laisto tiek, kad augalas nebūtų išdžiūvęs, leidžia bananams mėgautis saule, bet – ne tiesioginiais jos spinduliais. Be abejo, bananai mėgsta šilumą.

„Jeigu jos trūktų, bananai nenatūraliomis sąlygomis nei pražystų, nei vaisių sunokintų, – įsitikinusi Kretingos muziejaus vyriausioji specialistė-agronomė Eleonora Ranciuvienė. – Žiemos sode bananai gauna daug šviesos, jiems pakanka šilumos – bananas pakelia 30 ir daugiau laipsnių karštį“. Savo natūraliose augimvietėse – tropikų ir subtropikų kraštuose – bananai žydi ir vaisius veda kas 4-5 metus, o štai Žiemos sode – kas 3 ir net 2-ejus metus. Kas paspartina liliputinių, arba mažųjų, bananų greitesnį augimą, E. Rancuvienė sakė, sunku nuspėti. „Gal mūsų meilė ir priežiūra?“ – pasvarstė ji.

Kretingos muziejaus Žiemos sodo vyriausioji specialistė-agronomė Eleonora Ranciuvienė pastebėjo, kad ir kelintą kartą bananas bepražystų, jo žiedas nepaliauja stebinti nei muziejininkų, nei sodo lankytojų.

Žiemos sode bananai sodinamai į didelio tūrio vazonus, prilygstančius ne vienam kibirui. Pusę jų augalų prižiūrėtojos prikrauna arklio mėšlo. „Jo atsivežu iš Dimitravo – muziejaus bičiulis, laikantis arklį, jo mums ir parūpina, – sakė E. Ranciuvienė. – Mėšlas bananą dar ir šildo, tad augalas geriau prigyja, sustiprėja. Jau vėliau, kol nėra žiedo ir vaisių, bananus patręšiame lapinėms gėlėms skirtomis trąšomis, augalui vystantis – kompleksinėmis. Prieš kurį laiką, kai buvo mažesnis augalų priežiūros priemonių, trąšų pasirinkimas, ne tik bananus, bet ir visus sodo augalus gana dažnokai laistydavome perrūgusiu karvės mėšlu. Dabar juo augalus palepiname kartą per 2 mėnesius.“

Šiais metais Žiemos sodo bananas pražydo kovą, o užmegzti vaisiai greičiausiai sunoks po kokių dviejų mėnesių. „Pražydo labai geru laiku. Kai bananas pražysta rudenį, žiemop vaisiai noksta lėčiau“, – savo patirtimi pasidalino E. Ranciuvienė.

Atidavęs vaisius bananas nunyksta, tačiau vietoje jo lieka „vaikas“, kuris auga toliau.

Kretingos muziejaus Žiemos sodo augalų prižiūrėtojos atskiruose vazonuose yra užauginusios 3 bananus, kuriais mielai pasidalintų su augalų mėgėjais – parama labai praverstų kitokiems augalams ar jų priežiūros priemonėms įsigyti.

• Rašyti komentarą (1)