Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(368) 2009-09-04

Ankstyva javapjūtė jau pripildė aruodus

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Pirmas puslapis
„Kretingos grūdų“ bendrovės grūdų saugyklų vadovas Vitalijus Kvietkauskas teigė, kad elevatoriai – jau beveik pilni. Šiuo metu daugiausiai atvežama vasarinių rapsų.

Beveik visus užsakymus jau įvykdžiusi bendrovė „Kretingos grūdai“ šiemet keliomis savaitėmis anksčiau pristabdė grūdų priėmimą. Ar šiemet bereikės grūdų, priklausys nuo to, kaip seksis jų perpardavinėtojams.

Bendrovės „Kretingos grūdai“ grūdų saugyklų vadovo Vitalijaus Kvietkausko teigimu, šiuo metu elevatoriuose – apie 80 tūkst. tonų grūdų: kviečių, miežių, rugių, maistinių bei pašarinių kviečių, kvietrugių, avižų bei žirnių, rapsų. Dar kiek – ir aruodai bus visiškai pilni.

„Įprastai tiek grūdų pripildydavome rugsėjo 15-20 dienomis. Dabar – mažiausiai 10 tūkst. tonų didesnis kiekis negu tokiu laiku ankstesniais metais. Nėra buvę tokių metų, kad grūdų atvežtų šitiek daug“,- sakė V.Kvietkauskas.

Greitesnį aruodų pilnėjimą lėmė ne tik didelis javų derlingumas, bet ir ankstesnė javapjūtės pradžia.

Užsakymai – viršyti

Bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Steponas Baltuonis paaiškino, kad didžiąją dalį bendrovės priimamų grūdų superka perpardavinėtojai, vadinamieji treideriai.

„Norime atlikti daugiau paslaugų kitiems, o savo gamybai perkame tik minimalų kiekį grūdų – ne daugiau kaip 8 tūkst. tonų“,- sakė S.Baltuonis.

Pagal sutartis „Kretingos grūdai“ treideriams yra įsipareigoję priimti nustatytą kiekį grūdų, juos išdžiovinti, išvalyti ir sandėliuoti. Vėliau treideriai šiuos grūdus gabena į kitas šalis, kur juos perdirba ar perparduoda kitiems.

„Kretingos grūdai“ yra pasirašę sutartis su „Linas Agro“, „Agrochema“, „Agrorodeo“, „Agerona“, „Avena Nordic Grain“, „Biofuture“, „Litagros grūdai“, „Baltic Agro“, „Scandagra“, „Eurokorma“, „Getreidelager“.

Anot S. Baltuonio, šiuo metu priimtas visas treiderių iš anksto pageidautas kiekis grūdų, o kai kurie limitai viršyti net keliais tūkstančiais tonų. Kol kas dar 7,5 tonos rapsų ir grūdų trūksta tik „Linas Agro“ užsakymams.


Danutė Anužienė:

- Buvau suplanavusi atlikti daug darbų: susitvarkyti namus, pasidaryti remontą, konservuoti. Planus įvykdžiau, vasara buvo labai darbinga. Tačiau su šeima spėjome ir papramogauti. Nedidelių išvykų ir linksmybių neplanavome – ilsėjomės, kai turėjome laisvesnę minutę.

Marijus Puškorius:

- Kaip ir planavau, po vasaros pradėjau dirbti mokytoju. Prieš pirmuosius savo mokslo metus pasistengiau gerai pailsėti – prie jūros. Sumanymų atostogoms turėjau daug, bet kai planuoji – daug kas nepavyksta, todėl geriau pasiduoti ekspromtui.

Ona Galdikienė:

- Svarbiausi mano vasaros sumanymai buvo nuvesti anūkę Pirmosios Komunijos ir aplankyti dukterį, gyvenančią Airijoje. Tokius dalykus būtinai reikia suplanuoti iš anksto. Viskas, ką buvau sumaniusi, pavyko, todėl vasara buvo tikrai puiki.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vitaminai yra smulkiamolekuliai organiniai junginiai, kuriuos gauname su maistu. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina arba gamina pernelyg mažai. Todėl reikalingomis medžiagomis tenka pasirūpinti valgant vitaminų gausų maistą. Ruduo tokių produktų pateikia apsčiai: soduose jau sunokę obuoliai, užaugusios morkos, kopūstai, burokėliai ir kitos daržovės. Vis dėlto, kartais daug greičiau ir paprasčiau - išgerti vitaminų tabletę. Todėl pašnekovų klausėme:

Liuda Šauklienė:

- Geriu sintetinius vitaminus, tačiau rudenį visuomet stengiuosi „pasikrauti“ ir natūraliais vitaminais: stengiuosi valgyti kuo daugiau natūralių produktų, kuriuose gausu įvairiausių vitaminų ir ypač - vitamino C. Man šis vitaminas yra pats svarbiausias. Jeigu pajaučiu, kad organizmui vien daržovių bei vaisių nepakanka, pradedu vartoti sintetinius vitaminus.

Irena Jašelskienė:

- Nevartoju jokių tablečių, ne tik vitaminų. Visas organizmui naudingas medžiagas stengiuosi gauti natūraliu būdu: visus metus geriu morkų, salierų, obuolių ar kokių kitokių vaisių sultis, labai daug vaikštau. Gyvenu Airijoje – ten kiekvienoje didesnėje parduotuvėje yra sveikų produktų skyrius. Ten nuolat ir perku vaisius, daržoves, todėl esu sveika ir niekuo nesiskundžiu.

Gediminas Pranckus:

- Naudoju tik natūralius vitaminus. Kasdien išgeriu po šaukštą šaltalankių, alyvuogių, kedro ir graikinių riešutų aliejaus. Nevalgau lašinių, nes užtektinai riebalų gaunu iš aliejų – juos pilu ant salotų, ruošdamas maistą naudoju tik kokybišką. Niekur nededu cukraus – vietoj jo naudoju medų, gliukozę ir fruktozę – tai taip pat vitaminų šaltinis.

„Kretingos šeimos medicinos centro“ šeimos gydytojos Augenijos Juknevičienės komentaras:

- Jei žmogus tinkamai maitinasi ir jo organizmas gerai įsisavina naudingas medžiagas, vasarą ir rudenį užtenka ir su maistu gaunamų vitaminų. Būna atvejų, kai pacientas dėl virškinimo problemų negali valgyti daug vaisių ir daržovių – tuomet reikia sintetinių vitaminų. Vis dėlto vėlyvą rudenį, žiemą, pavasarį reikėtų save pastiprinti vaistinėse parduodamais vitaminais, nes mūsų maistas dažnai būna nesubalansuotas, o ir maitinimosi įpročiai ne visuomet teisingi. Ar reikia vitaminų, kiekvienas žmogus turi nuspręsti stebėdamas savo organizmo būklę – ar jam ko nors netrūksta. Geriausia būtų pasitarti su savo gydytoju, nes vitaminų negalima perdozuoti, be to, gydytojas tiksliausiai nustato, kokių būtent vitaminų trūksta. Jei yra galimybė, pavasarį patartina valgyti daug salotų, svogūnų laiškų, gerti dilgėlių arbatą – šiuose produktuose gausu vitaminų. Vasarą, rudeniop daug vitaminų suteikia morkos, obuoliai, uogos ir gausybė kitų lietuviškų vaisių bei daržovių. Atsargiai žiūriu į atvežtinius vaisius, nes į gydytojus kreipiasi pacientai, išberti nuo citrusinių vaisių, arbūzų, bananų. Nežinome, kaip užsienietiški vaisiai yra užauginti, todėl geriausias vitaminų šaltinis – pačių soduose bei daržuose užauginti produktai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


teigia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. Jis įsitikinęs, kad mokykloms turėtų būti suteikiamas kuo didesnis finansinis ir valdymo savarankiškumas. Jis ir Kretingos rajono pedagoginę bendruomenę kvietė pasvarstyti, kokių permainų švietimo sistemoje reiktų ir kaip tuščiose kaimo mokyklų patalpose įkurdinti neformalųjį ugdymą.


Šį rugsėjį 75-ąjį jubiliejų švęsiantis salantiškis Leonas Dapšauskas kas rytą bėgioja po parką, apsipila šaltu vandeniu, mankštindamasis lengvai atsistoja ant galvos. Energija ir sveikata spinduliuojantis vyras sakė, kad valgydamas sveiką maistą ir sportuodamas jis ne tik sustipėjo fiziškai, bet ir išsigydė vėžį.


„Pienės pūkas“ nuskriejo per Lietuvą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Šiandien baigiasi tris dienas Lietuvos paraplegikų asociacijos stovyklavietėje, Monciškėse, vykusi tradicinė sutrikusio intelekto ir kompleksinės negalios žmonių sporto šventė „Pienės pūkas“, kurią surengė Kretingos dienos veiklos centras.


Saunariumo teikiami malonumai

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Sveikata

Skaitytojai klausia, ar sveika kaitintis namų pirtyje – saunariume, koks tokios procedūros poveikis sveikatai.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA.

Rubuliškė 51 metų V.P. pranešė, kad sutartyje, sudarytoje tarp jos ir Tele2 atstovo E.R., yra suklastotas jos parašas.

TIEKĖJŲ g. Į policiją kreipėsi 39 metų kūlupėniškis A.P. Jis šių metų birželio pradžioje su vyru, prisistačiusiu Dariaus vardu, sutarė parduoti automobilį „Peugeot 306“, tačiau iki šiol nesulaukė nei pinigų, nei automobilio. A.P. automobilį bei jo dokumentus tariamam Dariui buvo davęs keletui dienų išbandyti. Padaryta žala – 7 tūkst. Lt.

KURMAIČIŲ k. Bendrovės „Vievio paukštynas“ Kurmaičių pramoninio paukščių cecho viršininkė pranešė, kad iš bendrovės teritorijos dingo „Kamaz“ priekaba. Žala – 1 tūkst. 500 Lt.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Moliūgai – ne tik blynams

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Gamta

Moliūgų auginimas jau tapo ne tik pavienių skaitytojų užsiėmimu. Šiemet moliūgų derliumi džiaugiasi ir „HBH Juozo alaus“ kaimo sodybos darbuotojai.


Imbariškė Stasė Penelienė pirmą kartą džiaugiasi moliūgų derliumi: iš vieno kaimynės padovanoto daigo išaugo du moliūgai, iš kurių moteris ketino pagaminti mišrainę žiemai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas