Pajūrio naujienos
Help
2025 Rugpjūtis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar tikitės, kad šiemet pavyks užbaigti karą Ukrainoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1975) 2025-08-05

Atnaujinamos motodromo tribūnos

  • Jurga BRAUKYLIENĖ
  • Pirmas puslapis

Liepos 15 dieną tarp Kretingos rajono savivaldybės ir UAB „Grindolitas“ buvo pasirašyta beveik 170 tūkst. Eur vertės sutartis motobolo stadiono tribūnų atnaujinimui.

Ne per seniausiai Kretingos rajono savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „Grindolitas“ pasirašė sutartį dėl motodromo tribūnų atnaujinimo. Šiems darbams atlikti skirta 168 tūkst. 294 Eur. Darbų pabaiga numatoma gruodžio viduryje.

„Bus atnaujintos ne šalia pastato, o priešais jį esančios tribūnos. Esame numatę nugriauti senąsias tribūnas, paliekant išorinę sutvarkytą sienelę, ir pastatyti naujas, metalinių konstrukcijų tribūnas. Jos bus panašios į Kretingoje, prie dirbtinės dangos stadiono, esančias tribūnas. Motodromo erdvėje viskas bus išardyta, užpilta skaldos, bus palikta tik ten jau esanti sienelė. Prie žaidimų aikštelės numatoma pakloti naujas trinkeles“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Kasputis, pridūręs, kad stadiono tribūnų atnaujinimo darbai dar nėra pradėti, jų įvykdymo terminas – 4 mėn.

Pasidomėjus, ar, atnaujinus Kretingos motobolo stadiono infrastruktūrą, būtų įmanoma treniruotis ir rungtyniauti motobolo komandai „Kretinga“ bei jų sirgaliams rinktis į naujas tribūnas ir sirgti už naująją komandą, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kalbėjo: „Galimybių atnaujintose tribūnose sirgti už vieną ar kitą Kretingos motobolo komandą sirgaliams visada yra. Kretingos rajono savivaldybė niekada nebuvo prieš, kad kas nors vyktų vienoje ar kitoje infrastruktūroje. Šiuo metu iki 2026-ųjų metų motobolo stadiono panaudos sutartis yra pasirašyta su Kretingos motobolo klubu, bet, jei tik abi komandos – Kretingos motobolo klubas ir motobolo klubas „Kretinga“ – tarpusavyje susitartų, mes tikrai neprieštarausime. Šiuo metu oficialus tos erdvės šeimininkas yra Kretingos motobolo klubas, kuris gali priimti sprendimą.“


Kretingiškė Katerina Labanauskienė patikino, kad dar galime suskubti pasiieškoti vaistinių žolelių, kurios vėlų rudenį ir žiemą taps kvapniomis puokštėmis, šildančiomis arbatomis ar raminančiomis pagalvėlėmis, padedančiomis atsipalaiduoti po įtemptos dienos.

Kada ir kaip rinkti?

Žolininkė pridūrė, kad kiekvienas puodelis žolelių arbatos – ne tik šiluma, bet ir protėvių išmintis, mums primenanti gamtos ciklus, skatinanti rūpintis savo sveikata. Tačiau reikia žinoti, kada ir kaip vaistinguosius augalus rinkti. Svarbiausia – paisyti oro. Žoliauti reikėtų tik sausą dieną, geriausia – iš ryto, kada jau būna nudžiūvusi rasa, arba vakare. Po lietaus būtina luktelėti bent porą dienų, mat drėgnos žolelės lengvai pūva ir praranda gydomąsias savybes.

Surinktą žaliavą žolininkė patarė džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Laikyti natūralaus audinio maišeliuose, kartoninėse, medinėse dėžutėse arba stiklainiuose su sandariais dangteliais.

KRAUJAŽOLĖ. Tikra dovana sveikatai žolininkė vadina paprastąją kraujažolę, sakė, kad tai vienas vertingiausių mūsų krašto vaistinių augalų. Jo tiesūs stiebai gali siekti ir iki 80 centimetrų aukščio. Viršūnėse susiformuoja baltų ar švelniai rožinių žiedų skėtiniai žiedynai. Nužydėjus, vietoje žiedų sunoksta sidabriškai pilki vaisiai. Vaistinei žaliavai renkamos stiebo viršūnės su lapeliais ir žiedynais. Geriausia rinkti jaunus, ką tik visiškai prasiskleidusius augalus. Tačiau išsiruošus į pievas, reikėtų nepamiršti pasiimti žirkles – pluoštiniai stiebai yra labai tvirti, sunkiai nuskinami rankomis. Augalų rauti su šaknimis taip pat negalima – kraujažolė yra daugiametė, tegul kitąmet ir vėl džiugina žiedais.

Šis augalas vertinamas dėl priešuždegiminių, kraujavimą stabdančių savybių. Vartojamas antpilas: vieną valgomąjį šaukštą žolės užplikome stikline verdančio vandens, 15–20 min. palaikome ant silpnos ugnies, perkošiame ir naudojame apiplovimams ir kompresams.

Kamuojant slogai, kraujažolė padės primaišius šiek tiek tramažolės: 10 gramų paprastosios kraujažolės užplikome stikline verdančio vandens, atskirai stikline verdančio vandens užplikyti ir 5 gramus šliaužiančiosios tramažolės. Užpilus sumaišome ir lašiname į šnerves po 5 lašus 3 kartus per dieną. Užpilus galima naudoti 5 min. inhaliacijai. Kartoti 10–12 kartų.

Dėl šiek tiek kartoko skonio kraujažolė skatina apetitą.


Paveikslas „Hera ir Dzeusas“

Paveikslas „Poseidonas ir Amfitritė“

Restauratoriai atnaujins šešis paveikslus iš Kretingos muziejuje sukaupto ir saugomo vaizduojamosios dailės rinkinio.

Į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centrą jau išgabenti grafo Aleksandro Tiškevičiaus, grafaitės Imakulatos Tiškevičiūtės ir Kauno apskrities bajorų vado, Aleksandro Tiškevičiaus uošvio Stanislovo Puslovskio portretai. Dar trys mitologinių scenų paveikslai – nežinomo XVIII a. dailininko tapyti „Hera ir Dzeusas“ ir „Poseidonas ir Amfitritė“ bei XIX a. nežinomo lietuvių dailininko drobė „Apolonas“ – į restauravimo centrą bus išgabenti rugsėjo mėnesį. Visas šis trejetas šiuo metu dar eksponuojamas parodoje „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“. Beje, dvi drobės, rengiantis parodai, dėl savo būklės net nebuvo kabinamos ant sienos – jos eksponuojamos gulsčiomis. Pirmųjų restauruotų darbų tikimasi sulaukti grįžtant dar šį gruodį.

Restauravimo laukiantys Tiškevičių meno kolekcijos paveikslai šiuo metu eksponuojami gulsčiomis.

„Senų paveikslų gyvenimas muziejuje – ne toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Muziejams patikėti paveikslai patenka į saugyklas, kuriose jiems ir turi būti saugu, t. y. turi būti nuolat reguliuojama temperatūra, drėgmės rodikliai. Dažnai paveikslai į muziejus atkeliauja jau mažiau ar daugiau paveikti laiko ar net žmogiškosios veiklos. Siekiant išsaugoti meno kūrinius, o dažnai – atkurti jų originalią išvaizdą ir užkirsti kelią tolesniam nykimui, būtinas restauravimas. Tai – ilgas, kruopštus ir brangus procesas, o mums, muziejininkams, reikšmingas įvykis“, – galimybe restauruoti net 6 Kretingos muziejuje sukauptos dailės kolekcijos paveikslus džiaugėsi rinkinio kuratorė Danutė Šorienė.

Projektą „Tiškevičių meno kolekcijos restauravimas: paveldas, kuris sugrįžta“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, tam šiemet skyrusi 12,5 tūkst. Eur. Prie projekto įgyvendinimo lėšomis prisideda ir Kretingos muziejaus steigėjas – Kretingos rajono savivaldybė.

Kretingos muziejaus Vaizduojamosios dailės rinkinyje yra daugiau negu 1 tūkst. 800 paveikslų ir krašto liaudies meno tradicijas pristatančių eksponatų. Muziejus glaudžiai bendradarbiauja su restauratoriais, kad krašto praeitį liudijantys reliktai būti išsaugoti ateities kartoms.

Kretingos muziejaus informacija


Rugpjūčio 12–16 dienomis į Palangos Gintaro muziejų sugrįžta reprezentacinis miesto renginys – „Palangos parko festivalis“. Besibaigiančios vasaros nostalgija, elegancijos kupini šventiniai vakarai ir muzika po atviru dangumi, rožynuose skendinčiame muziejaus parteryje – visa tai klausytojų laukia ketvirtą kartą organizuojamame renginyje.

Palangos parko festivalį rugpjūčio 12 d. 20 val atidarys charizmatiškas duetas – Eugenijus Chrebtovas ir Liudas Mikalauskas. Festivalio atidarymo vakarą E. Chrebtovas ir L. Mikalauskas atliks jaukią ir šventišką muzikinę programą, kurioje skambės visų laikų populiarios operų ir operečių arijos. Klasikinės muzikos didybė atsiskleis ypatingoje aplinkoje – istorinėje Tiškevičių rūmų erdvėje, kur elegancija susilieja su vasariška nostalgija. Operinių arijų skambesys po atviru dangumi, lydimas jūros ošimo ir pušų aromato, sukurs ypatingą atmosferą, kur muzika organiškai susilies su gamtos ritmu. Duetui akompanuos pianistė koncertmeisterė Audronė Juozauskaitė.

Svaigus atsisveikinimas su vasara pajūryje – rugpjūčio 13 d. 20 val. Palangos Gintaro muziejaus pietinėje terasoje skambės Tautvydo Gaudėšiaus-FC Baseball akustinis koncertas, pripildytas paslaptingos jūros ramybės, šelmiško intymumo ir šventiško vasaros liūdesio. Ypatinga proga patirti jo muziką kitaip: be distancijos, be šurmulio – tik balsas, gitaros ir perkusija. „Išėjus į sceną su akustine gitara, viskas atrodo labiau kaip išpažintis”, – sako FC Baseball.


Klaipėdos apylinkės prokuratūra teismui perdavė didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti dviem 25-erių ir 30-ies metų vyrams dėl sukčiavimo, neteisėto elektroninių duomenų panaudojimo bei mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimo.

Įtariama, kad šie vyrai, veikdami bendrininkų grupėje, veikė pagal susikurtą schemą internete ir iš viso padarė 215 nusikalstamų veikų. Be to, byloje kaltinimai dėl kelių sukčiavimo epizodų pareikšti ir 25-erių metų moteriai.

Tyrimo duomenimis, socialiniuose tinkluose ir internetiniuose skelbimų portaluose vyrai paskelbdavo apie tariamai parduodamas prekes – automobilių dalis, buitinę techniką, statybos įrankius, taip pat siūlydavo kreditus, net galimybę lengvai įgyti vairuotojo pažymėjimą. Patikėję žmonės pervesdavo pinigus į įvairias, taip pat ir užsienio bankų sąskaitas, tačiau nei prekių, nei paslaugų negaudavo. Lėšos vėliau būdavo išgryninamos arba už ja vykdomi įvairūs pirkimai. Pervestos sumos svyravo nuo 10 iki daugiau kaip 800 eurų.

Įtariama, kad, siekdami slėpti savo tapatybes, kaltinamieji naudojosi kitų asmenų vardu atidarytomis sąskaitomis. Manoma, kad per pokalbių programėlę jie susisiekė su 25-erių moterimi ir už atlygį jai pasiūlė atidaryti sąskaitas bei jiems perduoti prieigą prie elektroninės bankininkystės. Moteris savo vardu įregistravo dvi paskyras. Už tai jai pareikšti kaltinimai dėl trijų sukčiavimo epizodų, veikiant bendrininkų grupėje.

Už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas vyrams gresia laisvės atėmimas iki 6 metų, moteriai – iki 3 metų.

„P. n.“ informacija


Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose rugsėjo 3 d. bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje anksčiau neteistas asmuo kaltinamas apgaule įgijęs labai didelės vertės svetimą turtą ir namuose laikęs netikrą asmens tapatybės kortelę.

Asmeniui pareikštas kaltinamas dėl to, kad 2023 m. gruodžio pabaigoje, D. R. prisistatęs verslininku, demonstruodamas prabangų automobilį „BMW“, biurą Klaipėdos miesto centre, banko sąskaitą, kurioje yra 4 700 000 eurų, sudarydamas pasiturinčio verslininko įvaizdį ir taip įgijęs pasitikėjimą, norėjo neva vykdyti bendrą verslą – investuoti į valymo įrenginių iš JAV nuomą ir pardavimą, žadėjo greitą ir gerą pelną iki 2024 m. kovo.

D. R. patikėjo ir 2024 m. sausio 23 d. apie 14 val. prie prekybos centro „Studlendas“, sėdėdamas M. A. vairuojamame automobilyje, pastarojo nurodymu, patvirtino trijų paskolų gavimą savo „Smart-ID“, po to į D. R. sąskaitą „Swedbanke“ iš viso pervedė 22 tūkst. 500 eurų. Dalį – 9 tūkst. eurų – D. R. išgrynino „Akropolio“ prekybos ir pramogų centre ir iškart, remiantis tarpusavio pasitikėjimu, perdavė į rankas M. A., dalį – 10 tūkst. eurų, – M. A. nurodymu, pervedė į nurodytą T. R. priklausančią banko sąskaitą. 2024 m. sausio 24 d. prekybos centre „Studlendas“ D. R. išgrynino 300 eurų, kuriuos perdavė į rankas M. A., likusią dalį – 2 tūkst. 700 eurų, – M. A. nurodymu, pervedė į nurodytą T. R. priklausančią banko sąskaitą. M. A. iki 2024 m. kovo D. R. pinigų negrąžino, ir taip apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą – 22 tūkst. eurų. 2024 m. sausio mėnesį jis verslininku prisistatė A. V., taip pat demonstruodamas prabangą – automobilį „BMW“, nuosavą gyvenamąjį namą, vardinius rūbus, brangius aksesuarus, sudarydamas pasiturinčio įvaizdį ir įgijęs pasitikėjimą, paprašė jos atlikti piniginius pervedimus, melagingai nurodydamas, kad tai bus jo darbininkams. Pinigus žadėjo grąžinti iki 2024 m. vasario pabaigos.


Įtaria turėjus narkotikų

  • Iš policijos suvestinių

Sekmadienį apie 21 val. Grūšlaukės kaime, sustabdžius automobilį „Audi A4 Avant“, keleivis, gimęs 2004 metais, turėjo popierinį lankstinuką su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Du panašūs atvejai užfiksuoti ir penktadienį. Apie 22 val. Rotušės aikštėje Kretingoje galimai narkotinių medžiagų turėjo vyras, gimęs 1998 metais, o Palangoje, Sodų gatvėje, – 2006 metais gimęs vaikinas.

Pradėti tyrimai pagal LR BK 259 str.

„P. n.“ informacija


Vienas rezultatyviausių Kretingos motobolo komandos žaidėjų bei komandos kapitonas Lukas Šimkus (kairėje) su klubo vadovu Raimondu Alseika džiaugėsi pirmosios vietos laimėjimu.

Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Kretingos motobolo stadione įvyko ir draugiškos tarptautinės rungtynės, ir turnyras Agrorodeo motobolo taurei laimėti.

„Sekėsi gerai, abi dienos praėjo sklandžiai, be traumų. Pirmąją dieną, žaidžiant draugiškas rungtynes su Vokietijos MSC Puma Kuppenheim komanda, po įtemptos kovos 6:8 pergale džiaugėsi vokiečiai. Buvo tikrai gera ir graži kova, žiūrovams turėjo padaryti įspūdį. Įmušta nemažai įvarčių, per rungtynes visą laiką pirmavome, tik pabaigoje mums pritrūko šiek tiek sėkmės. O sekmadienį vyko tarptautinis turnyras, rungtynės buvo trumpesnės – du kėliniai po 20 minučių. Kadangi mūsų komanda geresniu santykiu buvo laimėjusi prieš Skuodo „Bartuvą“, sužaidę lygiosiomis su Vokietijos MSC Puma Kuppenheim komanda, tapome pirmosios vietos laimėtojais: rungtynėse su Skuodo „Bartuva“ Kretingos motobolo klubas laimėjo 3:1, o Vokietijos komanda prieš Skuodą laimėjo 3:2“, – rungtynių eigą apibūdino Kretingos motobolo klubo vadovas Raimondas Alseika.


Per karą įvykę protestai šokiravo Ukrainos valdžią ir Vakarus.

Procentais lyginant gyventojų kiekį ir teikiamos paramos kiekį Lietuva yra viena labiausiai Ukrainai padedančių šalių. Dar daugiau paramos siunčia Estija, o kaimyninė Latvija nuo mūsų atsilieka nedaug. Baltijos valstybių atstovai tarptautinėje arenoje yra vieni aktyviausių Kyjivo užtarėjų, nes mūsų šalys nepamiršta Kremliaus okupacijos žiaurumų ir bijo, kad, žlugus Ukrainai, tai gali pasikartoti.

Maskva 2022 m. skelbėsi Ukrainą užimsianti per tris dienas, tačiau to nepavyko padaryti per 3,5 karo metų. Tačiau Kyjivo netektys yra didelės – Rusija jau okupavo 20 procentų teritorijos, ir kasdien po truputį skverbiasi gilyn. Esu kare nuolat nuo pat jo pradžios, daugiausiai laiko praleidžiu pafrontės miestuose, kur nuolat bendrauju su civiliais ir kariškiais. Grįžus trumpam pailsėti į Lietuvą bičiuliai klausia – kodėl Rusija nepajėgia užimti visos Ukrainos, kodėl Kyjivas neįstengia atsiimti užgrobtų teritorijų.

Norint tai paaiškinti visų pirma tenka priminti, kad šiuolaikinis karas yra visai ne toks, kokį esam pripratę regėti kino filmuose apie II pasaulinį karą. Tada technika nebuvo tiek pažengusi, ir, svarbiausia, nebuvo dronų. Skraidyklės visiškai pakeitė mūšių eigą. Panašų klausimą uždaviau Sumuose vienos brigados vadui. Domėjausi, kodėl nei rusai, nei ukrainiečiai neįstengia jokiame fronto ruože sparčiai prasiveržti.

„Skaitydami pranešimus, kad per parą fronte buvo 120 ar 170 mūšių, civiliai įsivaizduoja, jog tai didelės kautynės. Iš esmės dabar prasiveržti dažniausiai bandoma mažomis, 2–4 kareivių grupėmis iš kelių pusių, nes didesnius susibūrimus iš karto pastebi žvalgybinių dronų operatoriai. Žvalgybiniai dronai kybo 4–5 kilometrų aukštyje, yra nematomi, bet turi labai galingą optiką, dėl to tiek mūsų, tiek rusų operatoriai viską akylai stebi. Jei mūsų operatorius pamato rusų karių susitelkimą ar veržimąsi, duoda nurodymą artileristams, žemai skrendančių kovinių dronų operatoriams, ir šie atakuoja.


Gargžduose gyvenanti Ukrainos pabėgėlė, nevyriausybinės organizacijos „Asterix“ vadovė Andželika Ibrahimova atkreipė dėmesį, kad, vykstant karui su Ukraina, jaunimo verbavimas išlieka Kremliaus skaldymo strategijos prioritetu. Nors moderniosios technologijos sudaro vis daugiau galimybių žvalgybai vertingą informaciją gauti pasitelkiant technines priemones, žmogiškoji žvalgyba tebėra svarbiausias jos metodas.

Pastaruoju metu Valstybės saugumo departamentas įspėja: Rusijos žvalgyba gali mėginti pasinaudoti Lietuvos moksleiviais. Priešiškos valstybės specialiosios tarnybos nesibodi griebtis pačių niekšiškiausių operacijų. Įvairioms žvalgybinėms ar diversinėms užduotims atlikti jos socialiniuose tinkluose mėgina verbuoti mūsų šalies piliečius, tarp jų – ir nepilnamečius.

Kad tai nėra iš piršto laužta grėsmė, „Vakarų Lietuvos“ savaitraščiui patvirtino Gargžduose gyvenanti Ukrainos pabėgėlė, nevyriausybinės organizacijos „Asterix“ vadovė Andželika Ibrahimova, kuri kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pedagogams, žurnalistams visuomenininkams ne per seniausiai suorganizavo nuotolinį susitikimą su Charkivo miesto licėjaus atstovais, patyrusiais, kaip rusų žvalgyba internetinėje erdvėje bandė verbuoti jų mokinius.

Pavojingas verbavimas – socialiniuose tinkluose

Nevyriausybinės organizacijos „Asterix“ vadovė A. Ibrahimova įsitikinusi, kad Lietuvoje pats laikas kalbėti apie priešiškos valstybės, agresorės Rusijos žvalgybos mėginimus verbuoti moksleivius.

„Ukrainoje yra labai daug atvejų, kai internetinėje erdvėje suklaidinti vaikai patyrė daug skaudžių psichologinių traumų, yra ir mirčių. Verbuotojai yra labai pasikaustę. Iš pradžių jie tampa vaikų guodėjais, bičiuliais, o paskui pamažu įtraukia į savo agentūrinį tinklą. Už atliktas tam tikras žvalgybines užduotis žadamas dosnus finansinis atpildas arba vaikai vėliau įvairiai šantažuojami. Plačiai nuskambėjo skaudus atvejis, kai vykdydamas agentūrinę užduotį – reikėjo padėti sprogstamąjį užtaisą prie pastato – moksleivis neatsargiai pasielgė ir, neturėdamas atitinkamų įgūdžių, pats susisprogdino“, – pasakojo A. Ibrahimova, akcentavusi, kad tokie atvejai, deja, nėra pavieniai. Per susitikimą Charkivo apskrities laikraščio žurnalistė Tatjana Tenčiuk pasakojo, kad vietinė žiniasklaida skiria daug dėmesio priešiškos valstybės žvalgybos vaikų verbavimo atvejams. Žurnalistė įspėjo, kad į šią temą negalima žiūrėti pro pirštus.

Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje verbavimas gali vykti pedagogams ir tėvams net neįtariant, o patiems vaikams dar stinga psichologinio atsparumo, kritinio mąstymo. Tuo ir naudojasi priešiška žvalgyba. „Tokios temos yra gyvybiškai svarbios šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje. Mes negalime likti nuošalyje, kai verbuojami, žalojami mūsų paaugliai. Negalvokite, kad tokie dalykai nevyksta Lietuvoje. Geriau užbėgti už akių, negu vėliau graužtis, kad nieko nepadarėme. Mūsų pareiga šviesti visuomenę, visapusiškai atskleisti šią aktualią problemą“, – kalbėjo Charkivo laikraščio žurnalistė.

Charkivo licėjaus patirtis

Vieno Charkivo licėjų direktorė Natalija nuotoliniame susitikime papasakojo savo mokyklos karčią patirtį, kai šeštos klasės mokiniai pateko į rusų žvalgybos pinkles. Ji atkreipė dėmesį, kad priešas gali verbuoti bet kur, tačiau virtualioje erdvėje tai atpažinti vaikams yra sunkiausia: iš pradžių viskas prasideda nekaltai. Socialiniuose tinkluose draugiškai pakviečiama į uždarą grupę, kur vyksta pokalbiai paaugliams įdomiomis temomis, paskui atsargiai paraginama pasidalinti savo asmenine patirtimi, išgyvenimais, teikiama paguoda, patarimai. Taip verbuotojai susirenka daug asmeninės informacijos, kuria paskui manipuliuoja priversdami vaikus atlikti atitinkamas užduotis. Ukrainietė pedagogė ypač perspėjo tėvus: labai svarbu pastebėti, kaip keičiasi vaikas, kokie nauji jo užsiėmimai.

„Tose uždarose socialinių tinklų grupėse skleidžiamos destruktyvios idėjos, sudaroma iliuzija lyg tai yra bendruomenė, kuri padeda kovoti už tiesą. Vaikas nori jaustis svarbus, o čia jis kaip tik tokiu ir gali pasijausti. Paaugliui leidžiama suprasti esą jis keičia pasaulį. Tas jausmas dar sustiprinamas pažadant finansinį atlygį, jeigu tai neveikia, griebiamasi įbauginimo“, – pasakojo licėjaus direktorė. Ji atkreipė dėmesį, kad priešiškos šalies žvalgybos žmonės, kurie dirba su verbavimu, turi labai gerų psichologinių žinių, metodų – tai nėra paprasti žmonės. „Stiprūs psichologai suranda silpnąsias vaikų vietas: jie moka itin gerai įkalbinėti, o V–VIII klasių mokiniai dar neturi kritinio mąstymo, nemoka kovoti su psichologiniu spaudimu, jiems stinga žinių apie propagandą interneto platybėse“, – perspėjo Charkivo licėjaus direktorė, kuriai su kolegomis pavyko aptikti, kad mokyklos virtualioje erdvėje buvo verbuojama apie 20 šeštos klasės mokinių. Pedagogai nedelsiant ėmėsi priemonių, susisiekė su kibernetinio saugumo policija, tėvais. Išanalizavus situaciją, mokytojams buvo pateiktos aiškios instrukcijos, kaip elgtis tokias atvejais.


Susitikimai kūrybinėse tarptautinio projekto dirbtuvėse

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2024–2026 m. įgyvendinamo tarptautinio projekto „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ veikloms persikėlus į Palangą, jaunimas iš Palangos senosios gimnazijos ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos susirinko jau trečią kartą.

Projektas „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ nagrinėja Lietuvos žydų istoriją nacionalsocialistų laikotarpiu, ypatingą dėmesį skirdamas Holokaustui. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti konkrečius, novatoriškus, gyvus istorijos pasakojimus, kurie aktyviai įtrauktų jaunimą iš dviejų miestų – Vilniaus ir Palangos. Kritiškai mąstant ir atskleidžiant šešėlių skraistę, už kurios glūdi kontraversiški Lietuvos istorijos epizodai nacionalsocializmo valdymo laikotarpiu, ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos žydų, romų ir Holokausto vaikų patirtims, istorijoms ir atminimui.

Ne per seniausiai duris atvėrusiame Palangos jaunimo ir savanorystės centre įvyko pirmasis susitikimas. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas pasveikino susirinkusius, pasidalijo jautriais prisiminimais apie savo šeimos likimą ir vietos žydų istoriją. „Kiekvienas toks susitikimas primena, kad atminimas gyvas tik tada, kai jį perduodame vieni kitiems. Dalinuosi savo šeimos istorija, nes noriu, kad jaunimas suprastų – šios tragedijos paveikė tikrus žmones, tokius, kaip mes visi čia šiandien“, – kalbėjo Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.


Žalgirio seniūnijos Rubulių kaimo Krapų gatvėje sekmadienį užsiliepsnojo vieno aukšto medinis sodo namelis su mansarda. Apdegė namų apyvokos daiktai, aprūko sienos, lubos, darbo drabužiai, apsilydė elektros instaliacija.

Pranešimą apie nelaimę ugniagesiai-gelbėtojai gavo 18.20 val. Gesinimo darbai truko iki 18.50 val.

„P. n.“ informacija


Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis kvietė švęsti bendrystės šventę.

Tradicinė Porciunkulės atlaidų procesija Salantų bažnyčios šventoriuje

Dvi dienas Salantų miestas buvo pilnas žmonių ir gyvybės: čia vyko tradicinė šventė ir Porciunkulės atlaidai, kurių ištakos siekia dar XVIII amžių. Prasidėjusi sporto turnyrais Salantų stadione, panakčiais nukėlusi į meninę šviesų projekciją ir istorinius pasivaikščiojimus po buvusio dvaro parką, sutelkusi tikinčiuosius šv. Mišiose Salantų bažnyčioje, leidusi smagiai pasižmonėti mugėje, vakare ji baigėsi galinga muzikine programa, suteikusi galimybę linksmai laiką leisti ir vietos žmonėms, ir miesto svečiams.

Visi dirbo sutelktai

„Tai, ką padarėme, sukūrėme, – viso Salantų kultūros centro kolektyvo darbas ir idėjos, svarios pagalbos sulaukėme ir iš Salantų seniūnijos. Per šventę pamatėme, ką gali nuveikti ypač susitelkusi bendruomenė“, – kalbėjo šventės organizatorius Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis.

Jis prisipažino: nė patys nesitikėję, kad meninė šviesų projekcija „Apšviesta istorija: Salantai“ miesto centre ir dvaro parke, naktinis pasivaikščiojimas po Salantus „Tyliai švytintis miestas, garsiai kalbanti istorija“ su Salantų istorijos tyrėju Pauliumi Vaniuchinu ir muziejininke Ingrida Šilgalyte sulauks šitiek dėmesio. „Daug nekalbėdami pasvarstėme – gal susirinks kelios dešimtys žmonių. Ką jūs! Susirinko keli šimtai“, – A. Rapalis tvirtino, kad vakaro koncertai, nepaisant liūčių, irgi praėjo su išskirtine gausa žiūrovų – šventės organizatorių skaičiavimu, juose dalyvavo apie 6 tūkst. žmonių.

„Liūties kliuvo ir sportininkams – futbolininkams, tinklinio žaidėjams, krepšininkams. Pastariesiems pavyko persikelti į patalpas – gimnazijos sporto salę. Tačiau, nepaisant gamtos diktuojamų iššūkių, jautėsi labai šventiška nuotaika“, – pavykusiu renginiu, dalyvių gausa ir patirtu vienas kitam dovanoto bendruomeniškumo stebuklu pasidžiaugė A. Rapalis.

Salantų seniūnė Jolanta Ažondenienė neslėpė: prieš šventę buvo daug ir intensyvaus darbo. „Viskas buvo svarbu – ir šaligatvius, gatves nušluoti, gėlynus nuravėti, žolę nupjauti. Savaitę tvarkėme parką – jis gi koks didžiulis, savaitę – miesto teritoriją. Išmanymo pareikalavo techniniai sprendimai – reikėjo pamąstyti, kaip paruošime prieigas prie elektros energijos meninei instaliacijai centrui ir parkui apšviesti, scenoms pastatyti“, – darbus vardino Salantų miesto seniūnė, akcentuodama, kad miesto švara ir tvarka, be seniūnijos darbuotojų, pasirūpino 10 šalpos gavėjų. Ir, regis, kai jau viskas buvo padaryta, prilijo tiek, kad šepečiais teko šalinti balą ties bažnyčia, kur vyko šventės atidarymas, buvo sakomos sveikinimo kalbos ir savo krašto žmonėms smagiai šoko Salantų kultūros centro vyresniųjų tautinių šokių kolektyvas „Salanta“, vadovaujamas Martyno Kazlauskio.


Buvę politiniai kaliniai, jų vaikai ir choristai – prieš išvykstant į sąskrydį Ariogaloje.

Praėjusį šeštadienį gausus būrys kretingiškių išvyko į Ariogaloje kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rengiamą tradicinį sąskrydį – vieni vyko nuosavais automobiliais, o dauguma – Kretingos rajono savivaldybės parūpintu autobusu.

Šiemet vaizdingame Dubysos slėnyje rengiamas sąskrydis „Su Lietuva širdy“ buvo jau 35-asis: į jį suvažiavo buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienyje gyvenantys tautiečiai, taip pat delegacijos iš Latvijos ir Estijos. Pirmiausiai, kaip ir kasmet, buvo aukojamos šv. Mišios už mirusius ir gyvus laisvės kovotojus – jas aukojo įžymus dvasininkas ir žmogaus teisių gynėjas kardinolas Sigitas Tamkevičius. Po jų buvo uždegtas laisvės aukuras, sąskrydį atidarė ir dalyvius pasveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

Visą dieną po slėnį aidėjo patriotinės dainos, koncertavo jungtinis Lietuvos tremtinių choras, kartu su juo – ir Kretingos rajono senjorų mišrusis choras „Polėkis“, vadovaujamas Ramūno Baršausko. Beje, R. Baršauskas kelis kūrinius, atliekamus išvien su atlikėju Liudu Mikalausku, dirigavo ir jungtiniam chorui.

Slėnyje veikė partizanų rekonstruktorių buveinė, knygynai, buvo rodomi dokumentiniai filmai apie laisvės kovotojus. Iš skirtingų miestų į sąskrydį atvykę dalyviai įsikūrė savose palapinėse, svečiavosi vieni pas kitus, vaišinosi, džiaugėsi sutikę senus tremties draugus ar sąskrydžiuose įgiję naujų. Šauliai virė plovą ir vaišino visus sąskrydžio dalyvius – skaičiuojama, kad šiemet jų buvo suvažiavę per 2 tūkst.

Tuo, kad kretingiškiai išvyktų į bendrystės kelionę, kaip ir kasmet, pasirūpino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos skyriaus vadovė Valerija Žalienė.

„P. n.“ informacija


Bandymai pakartoti pirmąjį skambutį.

Susitikus po ilgo nesimatymo: pirmoje eilėje (iš kairės) Dalia Montvydienė, Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė, mokytoja Irena Sakelytė, Aušra latonienė, Rita Jaruševičienė, Danutė Albužienė; už jų – Stasys Srėbalius, Julija Jonkutė, Viktoras Ruzgaila, Virginija Saudargienė, Rymantas Stuokus.

Šilti apsikabinimai, šypsenos ir vogčia nubraukta viena kita ašara, nuoširdi nuostaba dėl išgražėjusios mokyklos ir nostalgiški prisiminimai lydėjo buvusios Kretingos pradžios mokyklos 1964 m. laidos absolventus, kuriuos pirmajame, bet pačiame svarbiausiame gyvenimo kelyje lydėjo pradinių klasių mokytoja Irena Visgirdienė, dabar – Sakelytė, šiemet sulaukusi 100 metų.

Ta proga ją pasveikinę buvę mokiniai – į susitikimą atvykę Julija Jonkutė, Danutė Stončiūtė Albužienė, Stasys Srėbalius, Rymantas Stuokus, Rita Kaunaitė Jaruševičienė, Viktoras Ruzgaila, Dalia Vitkutė Montvydienė, Aušra Kurklietytė Latonienė, Virginija Eitutytė Saudargienė – pajuokavo, kad jų linkėjimai stiprybės, sveikatos ir ilgų gyvenimo metų išsipildė, mat su pirmąja mokytoja jie susitiko ir ją pasveikino ir 90-mečio, ir 95-ojo jubiliejaus proga.

Susitikimo dalyvius pasitikusi Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė aprodė išgražėjusią mokyklą: vaikų darbais papuoštą vestibiulį, atnaujintą sporto salę, liftą judėjimo negalią turintiems mokiniams, sensorinį kabinetą vaikams su ypatingais poreikiais. Mokykloje – 20 komplektų pradinukų, tačiau, skirtingai nuo senų laikų, kai klasėse mokydavosi ir 35–40 mokinių, dabar pradinukų – tik po 24. „Gaila, kad negaliu parodyti aktų salės ir buvusių jūsų klasių – ten dabar nesaugu, nes vyksta remontas“, – kalbėjo direktorė, linkėdama prasmingų prisiminimų ir nuoširdaus bendravimo. Beje, aktų salė labiausiai buvusiems mokiniams ir įstrigo atmintyje: juk čia vykdavo kūno kultūros pamokos, įvairios šventės, vaidinimai, kuriuos mokytoja rengdavo su mokiniais.

Į pirmą klasę buvę mokiniai, dabar jau – per 70 metų perkopę suaugę žmonės, atėjo 1961-aisiais. Juos pasitikusi mokytoja I. Visgirdienė jų atmintyje išliko visada pasitempusi, mokėjusi valdyti savo emocijas. Mokytoja gi neslėpė – ši klasė jai buvusi pati mieliausia ir svarbiausiai gal dėl to, kad joje mokėsi jos duktė Ilona – mokytojai, deja, teko išgyventi ankstyvą dukters netektį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas