Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Komentarų topas

(1962) 2025-06-17

Minios miestelėnų ir miesto svečių plūdo į Vasaros estradoje surengtą vakaro koncertą, kuris tapo Kretingos miesto gimtadienio šventinių renginių kulminacija.

Daugiau nuotraukų – „Pajūrio naujienų“ „Facebook“ paskyroje

Visą savaitę Kretinga gyveno šventiniu savo 772-ojo gimtadienio ritmu. Gausa renginių, skirtų Kretingos miesto šventei ir tradiciniams Šv. Antano atlaidams, siekė tradicijų ir modernumo dermės, kas šventės organizatoriams puikiai pavyko – tą liudijo puikūs miestelėnų ir miesto svečių atsiliepimai apie šventę.

Šventėje susipynė šiuolaikinės idėjos ir lietuviškos tradicijos, istorija ir mitologija: skambėjo elektroninės sutartinės, vaizdo instaliacija nukėlė į M. K. Čiurlionio muzikos pasaulį, performansu buvo pagerbtas miesto įkūrėjas J. K. Chodkevičius, o KRETFOLKFEST‘as Rotušės aikštę pripildė liaudiškų melodijų ir elektroninės muzikos ritmų. Koncertuose skambėjo bardų dainos, klasikinė, populiarioji muzika. Gausu buvo sporto renginių, tarp kurių – ir bokso varžybos Kretingos rajono mero taurei laimėti. Netrūko parodų meno mėgėjams, tradiciškai dvi dienas šurmuliavo tautodailės ir amatų šventė. Ekskursijos, pramogos šeimoms, istorinių transporto priemonių paradas, šviesų, garso ir vandens šou ir šventinis fejerverkas, vakaro koncertas su „Žemaitukais“ ir GJAN kūrė kuo geriausią nuotaiką ir ilgam išliksiančius įspūdžius.

Kretingos katalikų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos Šv. Antano atlaidams, literatūrine-muzikine kompozicija paminėta Gedulo ir vilties diena. Vieni svarbiausių šventės akcentų – Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo ir Kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo ceremonijos. Rajono Garbės piliečio vardas suteiktas generolui Vladui Nagiui-Nagevičiui, Kultūros ir meno premijos skirtos: už reikšmingą kūrybinę veiklą ir paveldo puoselėjimą – inžinieriui, grafikui, knygų autoriui, dvarų ir palivarkų istorijos tyrinėtojui Kretingos muziejaus darbuotojui Artūrui Patamsiui; už išskirtinį scenos meno – šokio – puoselėjimą ir pristatymą – Kretingos rajono kultūros centro senjorų šokių grupei „Rangė“; už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo – Užgavėnių tradicijų – puoselėjimą – Grūšlaukės kaimo bendruomenei.

„P. n.“ informacija


Nuo birželio 16 d. iki rugsėjo 1 d. dalis Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų dirba vasaros režimu: vieni pirmadieniais–ketvirtadieniais – nuo 7.30 val. iki 17 val., penktadieniais – nuo 7.30 val. iki 12.30 val., kiti pirmadieniais–ketvirtadieniais – nuo 7 val. iki 16.00 val., penktadieniais – nuo 7 val. iki 14.45 val. Pietų pertraukos laikas nesikeičia ir yra vienodas visiems darbuotojams – nuo 12 val. iki 12.45 val.

Vasarą darbą anksčiau pradėti ir anksčiau baigti pageidavo patys darbuotojai, Savivaldybės administracija sprendimą dėl darbo laiko pakeitimų priėmė po Savivaldybės darbo Tarybos atliktos darbuotojų apklausos. Iš daugiau kaip 200 administracijos darbuotojų vasaros darbo laiką pasirinko 40.

„Vasaros režimu dirba tik tie, kurie tiesiogiai neaptarnauja gyventojų, gyventojai priimami įprastu darbo laiku“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė, pastebėjusi, kad vasaros darbo laiku kai kurie darbuotojai dirbo ir pernai.

„P. n.“ informacija


Šią savaitę Kretingos muziejus visuomenę kviečia į du Lietuvos istorijos ir joje įsiamžinusių asmenybių pažinimo, patyrimo ir apmąstymo renginius.

Vlado Nagiaus-Nagevičiaus pėdsakais

Sekmadienį Kretingoje buvo pagerbta iškili asmenybė: Kretingos rajono Garbės piliečio vardas po mirties suteiktas Lietuvos kariuomenės generolui, šauliui, gydytojui, archeologui, politiniam ir visuomenės veikėjui Vladui Nagiui-Nagevičiui. Kretingoje gimęs ir čia palaidotas V. Nagius-Nagevičius įvertintas už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, už iškilius darbus ir pasiekimus sveikatos apsaugos, kultūros, ilgalaikės visuomeninės veiklos ir kitose srityse, Kretingos rajono vardo garsinimą šalyje.

Kretingos muziejus drauge su Vytauto Didžiojo karo muziejumi kviečia giliau pažinti šį žmogų, palikusį gilų įspaudą Lietuvos istorijoje. Birželio 19 d., ketvirtadienį, 18 val. Kretingos muziejuje rengiama filmų peržiūra. Susirinkusiesiems bus pristatyti du autentiški filmai, sukurti Vladui Nagiui-Nagevičiui kasinėjant Apuolės ir Impilties piliakalnius. Kadangi tuo metu dar nebuvo galimybės įrašyti garso, filmus gyvai komentuos Kretingos muziejaus archeologė Eglė Rimkienė. Renginyje Kretingoje dalyvaus ir savo žiniomis dalinsis Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotoja istorikė Kristina Petrauskė.

Tai pirmasis renginys iš suplanuoto trijų renginių ciklo, skirto Vlado Nagio-Nagevičiaus 145 metų gimimo ir 30 m. perlaidojimo metinėms paminėti. Rugsėjo 19 d. Kretingos muziejuje vyks šiai asmenybei skirta konferencija, rugsėjo 26-ąją filmų peržiūra bus surengta Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. Kviečiame dalyvauti ir pažinti Lietuvos istorijoje ryškų pėdsaką palikusį kraštietį. Renginys – nemokamas.


Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai vykdė prevencinę priemonę dėl neteisėtos prekybos vaistiniais preparatais. Palangoje, Klaipėdoje ir Plungėje neuniformuoti pareigūnai atliko kontrolinius pirkimus, per kuriuos užfiksavo 3 pažeidimus. Iš neteisėtos apyvartos buvo paimta 1 tūkst. 640 vnt. įvairių vaistų tablečių ir 185 g vaistinių preparatų.

Dėl neteisėto vertimosi su vaistais susijusia veikla pareigūnai pradėjo administracines teisenas pagal LR ANK 62 str. 1 d.

„P. n.“ informacija


Sekmadienį apie 20 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, Klaipėdos pl., į griovį nuvažiavo automobilis „Audi“, kurio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Galimai automobilį vairavusiam 1975 m. gimusiam vyrui nustatytas 2,25 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Partrenkė dviratininką

  • Iš policijos suvestinių

Penktadienį apie 14.20 val. Kūlupėnų kaime automobilis „Volkswagen Passat“, kurį vairavo 1997 m. gimusi moteris, partrenkė dviračiu važiavusį 1954 m. gimusį vyrą. Dėl patirtų sužalojimų nuvežtas į ligoninę. Abu eismo dalyviai buvo blaivūs.

Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str.

„P. n.“ informacija


Penktadienį į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi moteris: tą pačią dieną, ketindama prisijungti prie „Sodros“ interneto svetainės, ji paspaudė nuorodą, suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, kad iš banko sąskaitos per du kartus buvo pasisavinta 5 tūkst. 600 eurų.

Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.

„P. n.“ informacija


Palangoje pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Penktadienį apie 22 val. Birutės al. vyro, gimusio 1995 metais, striukės kišenėje rasta suktinė su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga, o ketvirtadienį apie 03.50 val. Vytauto gatvėje plastikinis maišelis su kristalizuota sintetinės kilmės galimai narkotine medžiaga aptiktas vyro, gimusio 2005 m., piniginėje. Apie 6.30 val. plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama, narkotine medžiaga, Vytauto gatvėje turėjo ir 1979 m. gimęs vyras.

Sekmadienį įkliuvo dar trys piliečiai – apie 00.45 val. Malūno gatvėje ant automobilio „Audi“ variklio dangčio padėtoje 2006 m. gimusiam vyrui priklausančioje piniginėje rastas plastikinis maišelis, kuriame buvo folijos lankstinukas su baltos spalvos biria galimai narkotine medžiaga. Toliau tikrinant asmenis pastebėta, kad 2003 m. gimęs vyras ant grindinio išmetė folijos lankstinuką su baltos spalvos medžiaga. Apie 23.40 val. Vytauto gatvėje pas 1993 m. gimusį asmenį taip pat rastas folijos lankstinukas su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga.

„P. n.“ informacija


Nacionalinės Airijos televizijos komanda filmavo kiekvieną Kretingos kampelį – pasak jų, Kretingos miestas ir rajonas tikrai yra patrauklūs keliautojams.

Kretingoje ne per seniausiai lankėsi nacionalinė Airijos televizija. Pačios populiariausios kelionių laidos kūrybinė komanda negailėjo pagyrų Kretingai ir rajonui. Juos sužavėjo, kaip jie patys sakė, neįtikėtina švara ir tvarka mieste, gili krašto istorija.

Nacionalinės Airijos televizijos kelionių laidos komanda į mūsų kraštus atvyko Kretingos rajono, Palangos, Klaipėdos miesto ir Neringos turizmo centrų ir savivaldybių iniciatyva. Bendrame projekte airiams itin įdomi pasirodė Kretinga – čia jie pasirinko lankyti ir filmuoti net kelis objektus.

„Tai, kad Kretinga tampa įdomi ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio žiniasklaidai, yra didelės, darniai dirbančios komandos nuopelnas. Kretingos rajono Švietimo centras, jam priklausantis Turizmo informacijos centras, Savivaldybė turi vieningą požiūrį ir dėl to pasiekiame puikių rezultatų. Mums visiems svarbu, kad Kretingos kraštas vis labiau populiarėtų tarp keliautojų ir būtų kuo gausiau lankomas. Prie šio tikslo prisideda ir mūsų rajono verslininkai. Kai reikia priimti svarbius svečius, nuomonės formuotojus, žiniasklaidos atstovus, verslininkai visada atskuba į pagalbą ir visi iš mūsų krašto išvyksta sužavėti svetingumo“, – kalbėjo Kretingos rajono švietimo centro direktorės pavaduotoja turizmui Rita Beržanskienė.

Pasak jos, Airijos nacionalinės televizijos laida „High Road, Low Road“ yra viena populiariausių kelionių laidų Airijoje. Ją žiūri daugiau negu 400 tūkst. žiūrovų. Panašios koncepcijos laida buvo filmuojama ir Lietuvoje. Kiekvienoje laidos serijoje į pasirinktą vietą leidžiasi dvi garsenybės. Viena keliauja pigiu maršrutu, kita – brangesniu.

Į Kretingą su nacionalinės Airijos televizijos komanda taip pat atvyko dvi garsenybės. Tai – Airijoje puikiai žinomi žmonės, kurių tapatybės kol kas atskleisti negalima. Abi žvaigždės Kretingoje, Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje išbandė tiek brangesnes, tiek pigesnes paslaugas, pramogas, objektus.

„Nors ir garsenybė, Kretingoje filmavęsis žmogus buvo labai mielas ir paprastas. Kartu su filmavimo komanda dirbo itin profesionaliai. Labiausiai juos sužavėjo švara Kretingos gatvėse, žaluma – nors Airija juk taip pat žalia šalis. Labai jautriai jie reagavo į mūsų istoriją“, – pasakojo R. Beržanskienė.


Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie pašalins galimybę imti iš pacientų priemokas už tas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jau sumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF). Šie pakeitimai padės mažinti sveikatos sistemos netolygumus ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugas greičiau gautų tie, kam jų labiausiai reikia, o ne tie, kas gali susimokėti.

Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė baiminasi, kad esminių pokyčių gali neįvykti, nes nežinia, ar būtent ta problema sprendžiama, kuri yra esminė.

Iškreipia visą sveikatos sistemą

Ministras Pirmininkas Gintaras Paluckas įsitikinęs, kad reikalavimas papildomai sumokėti yra neteisėtas ir nesąžiningas. Tad, atsižvelgdama į pacientų nusiskundimus, Vyriausybė siūlo naikinti priemokas – mokamas paslaugas atskirti nuo valstybės apmokėtų paslaugų. Manoma, kad šis sprendimas padės išspręsti ir eilių problemą, nes priemokas mokantys pacientai negalės jų apeiti, negalinčių susimokėti papildomai palikdami laukti mėnesių mėnesius.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė įsitikinusi, kad, norint sąžiningos viešojo ir privataus sektorių partnerystės, darbas turi vykti vienodomis sąlygomis, tačiau šiuo metu jos yra užtikrinamos ne visur ir ne visada. Pasak ministrės, pasitaiko nemažai atvejų, kai pacientai, turėdami siuntimą, kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa ir teikiančią PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, bet už paslaugą vis tiek turi sumokėti papildomą mokestį ar net visą paslaugos mokestį. M. Jakubauskienė mano, kad tokia situacija yra netoleruotina ir iškreipia visą sveikatos sistemą.

SAM vertinimu, priemokoms už PSDF lėšomis jau apmokėtas paslaugas šalies gyventojai per metus išleidžia nuo 40 iki 150 milijonų eurų.

Ministrė M. Jakubauskienė kalbėjo, kad papildomi mokėjimai kai kuriose gydymo įstaigose būna pristatomi kaip neatsiejama paslaugos dalis, pavyzdžiui, kaip vadybininko arba komforto paslaugos, ir pacientas negali jų atsisakyti. Pacientams motyvuotai nepaaiškinama, kodėl už jas privalu mokėti papildomai, jeigu visa paslauga jau yra apmokėta PSDF lėšomis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientas iš anksto nėra informuojamas apie priemoką ir sužino apie ją jau gavęs paslaugą, kai jau neturi galimybės atsisakyti.

M. Jakubauskienės teigimu, tokia dvigubo apmokestinimo praktika, kai už sveikatos priežiūros paslaugas sumoka ir valstybė, ir pacientas, iškreipia visą sveikatos sistemą ir pažeidžia socialinio teisingumo principus. Pacientas, kuris turi galimybę papildomai susimokėti, įgyja galimybę „apeiti“ eilę ir greičiau gauti paslaugą, o negalintis susimokėti yra nustumiamas toliau į eilės galą. Taigi paslaugos tampa greičiau prieinamos tiems, kas gali susimokėti, o ne tiems, kam jų labiausiai reikia. O daugiausiai sveikatos priežiūros paslaugų reikia būtent mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.


Birželio 10 d. atlikti Kretingos rajono maudyklų – Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio, Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio, Lazdininkų tvenkinio, Rūdaičių tvenkinio, Senosios Įpilties tvenkinio – vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Tirtose maudyklose maudytis saugu.

Buvo tiriami šie mikrobiologiniai parametrai: žarniniai enterokokai (ksv/100 ml), žarninės lazdelės (ksv/100 ml). Nustatyta, kad tirtų parametrų vertės atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius.

Kiti vandens mėginiai bus imami birželio 23 dieną.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Prieš kelerius metus, grupei kretingiškių pageidaujant, prie kolumbariumų buvo įrengta poilsio ir apmąstymų vieta su suolais, iš rajono biudžeto tai kainavo apie 20 tūkst. Eur.

Kretingos rajono savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kuri apsvarstė Petrikaičių kapinių kolumbariumo plėtros būtinybę ir sprendė, kaip estetiškai sutvarkyti jų prieigas, kad kolumbariumų kompleksas atrodytų patrauklus bendrame kapinių kontekste.

Nyki kolumbariumų aplinka

Darbo grupei vadovaujantis Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sakė, kad iš viso naujosiose Petrikaičių kapinėse, kurios atidarytos 2013-ųjų rudenį, už 6 km nuo miesto centro, pagal projektą yra numatyta pastatyti 24 kolumbariumų sekcijas. Pirmajame darbų etape buvo pastatyti 4 kolumbariumai, arba dvi dvipusės sekcijos, kuriose įrengta 180 nišų, talpinančių ne po vieną, o po kelias vienos šeimos ar giminės urnas.

Techninį Petrikaičių kapinių su kolumbariumų kompleksu projektą rengė Kretingos rajono savivaldybės skelbtą konkursą laimėję projektuotojai iš Ispanijos.

„Pagal techninį projektą yra numatytos tik kolumbariumų įrengimo vietos, tačiau liko neišgryninta jų aplinka, nėra ir mažosios architektūros. Dalis Kretingos rajono gyventojų išsakė pastebėjimus ir pageidavimus, kad teritorija aplink kolumbariumus būtų patrauklesnė. Tam pritarė ir darbo grupėje dalyvaujantys rajono architektai Vytautas Grykšas ir Aida Mitkienė. Jų nuomone, kolumbariumai stovi plynoje vietoje, trūksta jaukumo. Teritoriją reikėtų apsodinti medžiais. Todėl dar šiemet skelbsime konkursą aplinkos vizualizacijai parengti, o tai nepareikalaus didelių investicijų – rajono biudžete tam esame numatę nuo 3 iki 5 tūkst. Eur“, – kalbėjo rajono meras.

Jo žodžiais, techninio Petrikaičių kapinių su kolumbariumų kompleksu projekto keisti nereiks, jis tik bus papildytas kolumbariumų aplinkos sprendiniais. Lentynėlių prie kolumbariumo nišų, kaip pageidavo kai kurie kretingiškiai, taip pat neketinama įrengti, nes tai reikštų techninio projekto korekciją.


Buvęs Kretingos Rotary klubo prezidentas Eugenijus Bertašius (dešinėje) pareigas perdavė naujam prezidentui Evaldui Rumbučiui.

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvyko iškilmingas Kretingos Rotary klubo renginys – prezidentų pasikeitimo ceremonija ir naujų narių inauguracija. Pagal šios organizacijos statutą prezidentų pasikeitimo ceremonija vyksta kasmet, kadangi klubo prezidento kadencija trunka vienerius metus.

„Šis renginys susijęs ne tik su organizacijos veiklos tęstinumu – tai kalba apie jos brandą, stiprėjančią misiją ir atsinaujinantį įsipareigojimą bendruomenei“, – kalbėjo Kretingos Rotary klubo nariai.

Kitai – 2025–2026 metų – kadencijai klubo prezidento pareigas perėmė Evaldas Rumbutis. Jis įsipareigojo nuosekliai tęsti pradėtas veiklas, stiprinti klubo pozicijas vietos ir tarptautiniame kontekste, skatinti Rotary vertybių – tarnystės, bendrystės, etiškumo ir lyderystės – plėtrą.

Rotary bendruomenė už atsakingą ir profesionalų vadovavimą gerus žodžius skyrė 2024–2025 m. kadencijos prezidentui Eugenijui Bertašiui. Jo iniciatyvos, lyderystė svariai prisidėjo prie klubo veiklos stiprinimo ir prasmingų projektų įgyvendinimo.


Kūrybos procesą stebėjo (iš kairės) Inga Biliūnaitė-Rušinskė, Tomas Zaleckis, Gražina Banienė, Vilma Preibienė, Sigita Jonaitienė ir Živilė Sabaliauskaitė.

„Kultūra, istorija gyvena ne tik muziejuose, bet ir kiekviename mūsų“, – akcentavo Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis, pasidžiaugęs, kad įmonės teritoriją nuo Žemaičių alėjos skirianti betoninė siena vis labiau ryškėja miško augmeniją vaizduojančiais Simono Daukanto progimnazijos moksleivių piešiniais.

Žadins prisiminimus

T. Zaleckis pridūrė, jog urėdiją juosia ir dar keturios sienos, tad esą kretingiškiai gali taip pat teikti idėjas, kaip pagražinti jas. O šiam moksleivių įgyvendinamam projektui, atspindinčiam žmogaus ryšį su gamta, postūmį davę Kretingos rajono savivaldybės administracijos specialistai.

„Užėjo, sako, Žemaičių alėja viena judriausių miesto gatvių, pro čia pravažiuoja daug mašinų. Arba jūs tą pilką sieną nugriaukit, arba darykit kažką... Nutarėm geriau daryti „kažką“, – juokėsi urėdas. Pavaizduoti mišką mintis kilusi urėdijos miško auginimo specialistei Gražinai Banienei.

Jos teigimu, šis projektas svarbus ne vien dėl to, kad siena yra šalia judriausios gatvės, o kad joje ateities mišką kuria būtent jaunimas. „Įdomiausia ir yra pats „spektaklis“, procesas, kuris vyksta dabar ir kuriame kiekvienas mes galim pajusti, pamatyti savo mišką – prisiminti, kada paskutinį sykį jame lankėmės, ką ten veikėm, kokius prisiminimus, kokias emocijas namo parsinešėm“, – kalbėjo G. Banienė.

Simono Daukanto progimnazijos direktorės Sigitos Jonaitienės teigimu, šiame projekte apskritai susipina keletas gerų dalykų. Pirmiausia, tie vaikai, kurie patys kuria savo miesto grožį, niekada nebus jo niokotojai ar griovėjai. Antra, mokiniams, ypač vasarą, nusibosta pamokos klasėse, o dalyvaudami tokiuose projektuose jie įgyja kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijų. S. Jonaitienė pasidžiaugė ir projekto vizualizaciją parengusios savo pavaduotojos Živilės Sabaliauskaitės dideliu indėliu garsinant mokyklą bei miestą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas