![]() |
![]() |
|
(1961) 2025-06-13„Rūpestėliai“ – visos Kretingos rūpestis
Kretingos katalikų bažnyčioje prie Šv. Antano altoriaus stovi skulptūrinė kompozicija, vaizduojanti, kaip mūsų miesto globėjas šventasis Antanas tiesia ranką su duonos kepalu prieš jį suklupusiai vargetai moteriai. Tai yra tarsi pranciškonų rūpesčio varguoliais liudijimas, kaip ir po vienuolyno stogu gerų žmonių pastangomis daugiau kaip tris dešimtmečius be perstojo veikianti labdaros valgykla „Rūpestėliai“. Prašė padidinti paramą Kasdien pavalgyti sočios sriubos ir išsinešti maisto lauknešėlį į labdaros valgyklą susirenka gausiai žmonių. Lyginant su ankstesniais metais, šiemet valgytojų padaugėjo daugiau kaip trečdaliu – nuo 60 iki 100 valgytojų, ir tai, pasak labdaros paramos fondo „Rūpestėliai“ vadovės Akvilės Virbalienės, yra susiję su tuo, kad važiavimas visuomeniniu transportu po Kretingos rajoną yra nemokamas. „Autobusais atvyksta žmonės iš Salantų ir aplinkinių kaimų, pavalgo ir dar pasiima paketus maisto, kurio gauname iš Maisto banko. Ateina pakaitomis – vienądien vieni, kitądien kiti, tačiau bendras valgytojų skaičius jau perkopė per 100, ir mes nebepajėgiame visų pamaitinti. Todėl kartu su parapijos klebonu Sauliumi Pauliumi Bytautu kreipėmės į Savivaldybę, kad mums skirtų daugiau lėšų“, – kalbėjo A. Virbalienė. Kretingos rajono savivaldybė „Rūpestėliams“ kasmet skiria po 6 tūkst. Eur, tačiau po šio prašymo Taryba nusprendė sumą padidinti 3 tūkst. Eur. Pinigų, A. Virbalienės žodžiais, trūksta, kad apmokėtų Maisto bankui už prekių sandėliavimą, rūšiavimą, suskirstymą. Daržovėmis ligi šiol labdaros valgyklą paremia Kretingos rajono ūkininkai, maisto parūpina ir kiti geradariai, yra žmonių, kurie prisideda piniginėmis aukomis.
Inžinerinis ugdymas – loginio mąstymo ir kūrybiškumo link
Marijono Daujoto progimnazija jau trečius metus nuosekliai ir kryptingai plėtoja inžinerinį ugdymą. „Mūsų tikslas – kad kiekvienas mokinys įgytų ne tik žinių, bet ir išmoktų mąstyti, būtų kūrybiški, gebėtų spręsti problemas“, – kodėl svarbus inžinerinis ugdymas kuo ankstyvesniame amžiuje, kalbėjo progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė. Kaip inžinerinė ugdymo kryptis atveria mokiniams galimybes lavinti kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, atskleidė progimnazijoje surengta pradinių klasių inžinerinių projektų mugė, inžinerinius projektus mokyklos bendruomenei pristatė ir penktokai. Progimnazijos direktorė R. Viskontienė teigė, kad inžinerinis ugdymas integruojamas nuo pradinių klasių – pirmų–ketvirtų klasių mokiniai dalyvauja įvairiose veiklose per įvairių disciplinų pamokas, taip pat – per neformaliojo ugdymo užsiėmimus: pradinukai su pasauliu susipažįsta tyrinėdami, eksperimentuodami, svarbiausia – savo idėjas išbando praktiškai. „Nuo penktos klasės progimnazijoje jau formuojamos inžinerinio ugdymo krypties klasės – mokiniams sudaromos galimybės papildomai mokytis programavimo, skaitmeninės braižybos ir modeliavimo. Mokiniai dirba su šiuolaikinėmis programomis, mokosi kurti projektus, analizuoti duomenis, viešai pristatyti savo darbus“, – R. Viskontienės pasidžiaugė, kad progimnazija turi mokytojų, kurie, patys drąsiai žengdami į technologijų pasaulį, tuo keliu geba vesti ir savo mokinius.
Pakvietė pasitikrinti sveikatą
Pasitikrinti sveikatą Kretingos ir Salantų miestų, Darbėnų miestelio ir jų apylinkių žmones pakvietė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuota akcija „Saugokime vyrus“, kurią mūsų rajone kuravo šios partijos Kretingos skyrius. „Mobiliojoje laboratorijoje ne tik buvo atliekami kraujo tyrimai vyrams bei sveikatą norinčioms pasitikrinti moterims – šiuo projektu siekiama skatinti rizikos grupės vyrus atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir akcentuoti ankstyvosios diagnostikos svarbą, diagnozuojant įvairias ligas, ypač – vėžinius susirgimus. Jeigu atliktų tyrimų rodikliai neatitinka normų, žmogus iškart gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir, ką gali žinoti, laiku užkardinti gresiančią ligą“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė dr. Dalia Martišauskienė pasidžiaugė, kad mūsų rajono žmonės buvo aktyvūs, jų dalyvavo gausiai, kas atskleidė tokių akcijų poreikį ir sąmoningumą. Akcijos iniciatorių rūpesčiu vyrams buvo atlikti bendras kraujo, kreatinino, prostatos specifinio antigeno, cholesterolio, gliukozės tyrimai, moterims – bendras kraujo, kreatinino, tireotropinio hormono, cholesterolio ir gliukozės tyrimai. Buvo galima atlikti ir pavienius – bendro kraujo, gliukozės, cholesterolio, laisvojo tiroksino ir kitus tyrimus, tai yra tokius, kurie padeda nustatyti prostatos problemas vyrams, moterims ir vyrams – širdies, skydliaukės negalavimus ir kitas sveikatos problemas.
Rengiami lauko kino seansai
Kretingos rajono savivaldybės jaunimo koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė informavo, kad birželio 13 d. ir 20 d. 22 val. 30 min. rengiami „Nakties kadro“ kino seansai. Filmai bus demonstruojami šalia Kretingos rajono kultūros centro, Vaidilos slėnyje. Birželio 13 d. kino mėgėjai išvys režisieriaus Neil Burger (JAV) filmą „Palikimas“ – pusantro valandos trunkantis įtemptas trileris pasakoja apie jauną moterį, kurios gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis po netikėto atradimo: Maja visą gyvenimą manė, kad jos tėvas Semas yra paprastas verslininkas, tačiau po netikėtos jo mirties ji sužino šokiruojančią tiesą – jis buvo slaptasis agentas, įsivėlęs į pavojingą tarptautinį sąmokslą. Kai Maja imasi aiškintis tėvo praeitį, ji netrukus atsiduria grėsmingų jėgų taikiklyje. Vaidina Phoebe Dynevor, Rhys Ifans, José Alvarez, John Garet Stoker. Filmas įgarsintas lietuviškai, filmas skirtas vyresniems negu 14 metų asmenims. Birželio 20 d. kino mėgėjų laukia taip pat Mel Gibson (JAV) režisuotas veiksmo trileris „Aukščio įkaitai“ – per pusantros valandos trukmės filmą žiūrovai matys, kaip pareigūnei Haris pavyks įvykdyti specialią užduotį – į teismą pristatyti itin saugomą liudininką, pasiryžusį liudyti prieš savo buvusį bosą, pavojingosios Morečio šeimos galvą. Priimamas sprendimas, kad geriausias būdas tai padaryti – tylus, minimalistinis ir neatkreipiantis dėmesio: pareigūnė viena lydės vertingąjį „krovinį“, o juos trumpiausiu maršrutu – per Aliaskos sniegynus – skraidins patyręs pilotas paprastu triviečiu lėktuvėliu. Keleiviams skrodžiant Aliaskos sniegynus, įtampa kyla, o pasitikėjimas vienas kitu pradeda blėsti, kai po truputį ima aiškėti, kad ne visi keleiviai šiame skrydyje yra tie, kuo dedasi esą. Vaidina Topher Grace, Mark Wahlberg, Michelle Dockery. Filmas skirtas vyresniems negu 13 metų žiūrovams. Vakaro organizatoriai akcentavo – esant blogam orui filmas bus rodomas Kretingos rajono kultūros centro žiūrovų salėje.
„P. n.“ informacija
Palangos Birutės parko rotondoje tradiciškai atgimė pučiamųjų muzikos skambesys – Palangos orkestras jau 26-ą vasarą iš eilės kviečia į nemokamų koncertų ciklą „Orkestro vasara“, kuris šiemet dedikuotas vienam garsiausių Lietuvos menininkų – Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais 18.30 val. vyks 36 „Orkestro vasaros“ koncertai. Ypatingą vietą tarp jų užims šeštadieninė programa „Čiurlenimai“, pasakojanti apie M. K. Čiurlionio kūrybinį ir asmeninį laiką Palangoje. „Čiurlenimuose“ klausytojai patirs subtilią sintezę tarp istorijos ir muzikos. Skambės paties M. K. Čiurlionio kūryba pučiamųjų orkestrui ir visiškai nauji M. K. Čiurlionio įkvėpti lietuvių kompozitorių kūriniai. Klausytojai taip pat išgirs pasaulyje garsių Čiurlionio amžininkų kompozicijas ir muziką, kurią Palangoje su orkestru atliko pats M. K. Čiurlionis. Autentiška aplinka, istoriniais faktais ir vaizdais praturtinti pasakojimai leis iš naujo atrasti M. K. Čiurlionį ne tik kaip genialų kompozitorių bei dailininką, bet ir kaip orkestrantą, fleitininką, žmogų, mylėjusį ir kūrusį Palangoje. Istorija liudija, kad M. K. Čiurlionis jaunystėje koncertavo Palangoje su Mykolo Oginskio Plungės dvaro orkestru. Vėliau, 1908 m. vasarą, kurorte praleido vieną gražiausių savo gyvenimo laikotarpių kartu su būsima žmona, rašytoja Sofija Kymantaite – jųdviejų bendravimas ir kūrybinis dialogas šiuo metu Palangoje įgavo ypatingą gylį. „Palangos orkestras“, skambantis nuo 1953 m., kasmet įprasmina Grafų Tiškevičių pradėtą ir puoselėtą orkestrinės muzikos koncertų Palangos parkuose tradiciją, skaičiuojančią jau antrą šimtmetį.
„Smilčių“ informacija
Kretingos miesto istoriją perteikia komiksų knygomis
Kretingos rajono savivaldybės taryba šiemet vieną Kultūros ir meno premijų paskyrė menininkui ir itin savitai – paties parašytomis ir iliustruotomis komiksų knygomis – perteiktos miesto istorijos metraštininkui 63-jų Artūrui Patamsiui. Ši premija iškilmingai bus įteikta rytoj, birželio 14-ąją, Kretingos muziejaus Baltojoje salėje. Dvarai – kelionėse ir iliustracijose Kretingos muziejuje dirbantį A. Patamsį, pagal specialybę – kelių inžinierių ir dizainerį, pirmiausiai pakerėjo senieji Lietuvos dvarai, todėl jis ėmėsi juos tyrinėti ir ligi šiol, kaip tikino, jau yra apvažiavęs 587 dvarus ir dvarvietes. Kadangi iš viso Lietuvoje jų yra 630, kretingiškiui dar liko apžiūrėti 43 šio tipo istorinius objektus. Lygiagrečiai šiam pomėgiui, nuo 2019-ųjų įsidarbinęs muziejuje, A. Patamsis nerte paniro į Kretingos dvaro istorijas ir jas sumanė perteikti komiksais su eiliuotais tekstais. Jau yra išleistos keturios jo komiksų knygos: 2-jų dalių „Pamirštos dvaro pasakaitės“ ir „Istorijos prie laužo“ bei „Iš pirmų lūpų: ką slepia palėpės“. Jas apibendrinęs prieš Knygų mugę Kretingos muziejus dar išleido atskirą leidinį „Kretingos dvaro pasakaitės“. Knygas „Pamirštos dvaro pasakaitės“ ir „Istorijos prie laužo“ autorius iliustravo kone 300 piešinių. Pirmose dviejose knygose po Tiškevičių rūmų ir pranciškonų vienuolyno rūsius ir labirintus, tarp Dimitravo palivarko mūrų ir laukų klajoja pagrindinė komiksų herojė mergaitė Patricija. Ji sutinka įvairias Kretingos miesto istorines asmenybes ir kartu su jomis patiria nepamirštamus nuotykius. Trečiojoje knygoje A. Patamsis vaizduoja Kalėdas Kretingos dvare ir grafienės Sofijos kelionę po Europą. Vienam piešiny – iki 150 tūkst. brūkšnių Senoji Kretingos miesto istorija taip įtraukė menininką, kad jis savo fantazija „išėjo“ už dvaro teritorijos pasivaikščioti po visą miestą ir jau yra parengęs dar dvi komiksų knygas „Laiko šešėlyje“ ir „Pelėdos kalno istorija“. Knygą „Laiko šešėlyje“ menininkas kūrė dvejus pastaruosius metus ir ji savo turiniu yra gerokai platesnė už ankstesnes. O kiekviena puslapio iliustracija – tarsi atskiras grafinio meno kūrinys, itin preciziškai nupieštas markeriu, kai kur vienoje iliustracijoje yra nuo 120 iki 150 tūkst. brūkšnių.
„Laiko šešėlyje“ – tai knyga apie senąją Kretingą, nes neatskirsi persipynusios istorijos – dvaro nuo miesto ar miesto nuo dvaro. Taip kaip Eifelio bokšto nuo Paryžiaus, Brandenburgo vartų nuo Berlyno ar Koliziejaus nuo Romos. Tai 120 puslapių apsakymų knyga: pusę jos sudaro iliustracijos per visą puslapį, o kitoje pusėje – tekstas. O knyga apie Pelėdos kalną – tarsi duoklė šiai legendinei vietai, tarsi atsakymas, kodėl ji taip pavadinta: mano herojė pelėda išgelbsti Kretingą nuo graužikų“, – naujausias savo knygas apibūdino A. Patamsis.
Vizualus pokalbis tarp kūrinio ir žiūrovo
Birželio 13-tą dieną, 17 val., Kretingos rajono kultūros centro antrojo aukšto erdvėje atidaroma paroda „DIA’LOGAS“, kurioje pristatomi Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus bendraminčių menininkų, tapytojų, skulptorių ir grafikų darbai, kviečiantys praeivius stabtelėti bei sulėtinti žingsnį. „Šioje parodoje meno kūriniai kviečia koncentruoti žvilgsnį – ne žiūrėti, bet matyti. Parodoje eksponuojami kūriniai ne konstatuoja, bet klausia. Tokia meno pozicija šiandien tampa pasipriešinimu vizualaus triukšmo prisodrintai aplinkai, kurioje vaizdas dažnai tampa tik efektu, o menas – tik preke. Kiekvienas šios parodos darbas neša tam tikrą žinutę, kuri pasislėpusi po metaforos kauke. Pirmasis žvilgsnis nebūtinai leis patirti tikrąjį įspūdį, po juo gali slypėti ir daug gilesnė idėja”, – pristatydamas parodą kalbėjo jos sumanytojas kraštietis menininkas Alfonsas Lekavičius. Parodoje „ DIA‘LOGAS “ yra kalbama apie žiūrėjimo į meno kūrinį reikšmę ir prasmę. Per spalvą, struktūrą ir erdvę kūrėjai mezga nebylų, bet paveikų ryšį su žiūrinčiuoju į meną, todėl parodos eksponatai kalba ne žodžiais, o vaizdais, tekstūromis ir formomis. Užsimezga vizualus dialogas tarp kūrinio ir žiūrovo, tarp menininko ir laiko dimensijos, tarp to, kas matoma, ir to, kas tik nujaučiama. Šiuolaikinėje aplinkoje, perpildytoje informacijos ir vizualinio triukšmo, gyvas dialogas tampa raritetu (lot. raritas – retenybė). Paviršutiniškumas ir skuba pakeičia gilumą, triukšmas – tylą, reakcija – refleksiją. Ši paroda kviečia lėtinti žvilgsnį. Sustoti. Leisti vaizdui veikti ne per aiškiai ištransliuotą žinutę, o per neapibrėžtą, bet jautrų santykį.
Atlaidai į mano gyvenimą atėjo netyčia: prieš beveik 50 metų su bičiuliais motociklais važiuodami per Žemaitiją, berods, Alsėdžiuose, į juos patekome. Ir nuo 1974-ųjų iki 1992-ųjų vos ne kiekvieną sekmadienį važiuodavau po Lietuvą, po Žemaitiją. Pabuvojau 146 atlaiduose, užfiksavau apie pusantro tūkstančio kadrų“,– apie du dešimtmečius kurtą, gyvai atlaidų tradicijai skirtą fotografijų ciklą pasakojo fotomenininkas Romualdas Požerskis, kurio paroda iš ciklo „Atlaidai. 1974–1992“ eksponuojama Kretingos muziejuje. „Malonu jums pristatyti kitokią ekspoziciją, negu mes įpratę matyti: jeigu iki šiol rengdavome tapybos parodas, tai šįkart pakvietėme jus į fotografijų parodą drauge pasižvalgyti po atlaidus, juolab kad Kretingoje jau prasidėjo miesto šventė ir sekmadienį vyks švento Antano atlaidai“,– „Žiemos sodo“ galerijoje atidarydamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, nusipelniusio meno veikėjo fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų parodą, kalbėjo Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys. Parodos kuratorius, fotomenininkas Darius Vaičekauskas savo ruožtu pasidžiaugė suteikta galimybe Kretingos dvare pristatyti Lietuvos fotografijos legendą R. Požerskį ir jo kūrybą. „Romualdo Požerskio vardas tikrai žinomas visiems fotografijos meno gerbėjams ne tik mūsų šalyje,– tęsė D. Vaičekauskas.– Jis stovi prie Lietuvos humanistinės fotografijos ištakų ir tradicijų kartu su tokiais mūsų fotografijos patriarchais kaip Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas. Romualdo kūrybinis bagažas yra išties didžiulis – per savo kūrybos kelią jis yra sukūręs daug įvairių fotografijos serijų ir šiandien neatsitiktinai jums pristatome seriją „Atlaidai“ prieš pat švento Antano atlaidus. Tad ši paroda yra savu laiku ir vietoje, pagerbiant tą lietuvių tautos, Lietuvos tikinčiųjų tradiciją, kuri ypač gyva ir gyvuojanti Žemaitijoje. Šioje parodoje galima pamatyti tuos žmones, tas emocijas, tuos kadrus, kuriuos Romualdas fiksavo beveik dvi dešimtis metų įvairiuose Žemaitijoje vykstančiuose atlaiduose“.
Pasienyje užfiksuoti 4 pažeidimai
Pagal bendradarbiavimo per sieną Šengeno erdvėje programą Klaipėdos apskrities ir Latvijos Respublikos policijos pareigūnai reguliariai rengia bendras priemones pasienio ir pajūrio teritorijose, per kurias, patruliuodami kartu, užtikrina viešąją tvarką, eismo saugumą, tikrina vairuotojų blaivumą, užkardo neteisėtą apyvartą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir nelegalią migraciją. Birželio 10 d. pasienio ruože, kelyje Klaipėda–Liepoja, per bendrą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Latvijos Respublikos valstybinės policijos Kuržemės regiono policijos valdybos ir VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos užkardos pareigūnų tokio pobūdžio priemonę, Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo sustabdytos 142 transporto priemonės, patikrinti 244 asmenys. Nustatyti trys pažeidimai – 1982 m. gimusiam, automobilį „VW Golf“ vairavusiam Latvijos piliečiui nustatytas 0,92 prom. neblaivumas, buvo pasibaigęs automobilį „VW Passat“ vairavusios 1946 m. gimusios moters vairuotojo pažymėjimo galiojimas, 1964 m. gimusi automobilį „Renault Scenic“ vairavusi Latvijos pilietė į Lietuvą vyko neturėdama kelionės dokumento. Latvijos Respublikos teritorijoje buvo sustabdytos 86 transporto priemonės, patikrinti 156 juose vykę asmenys, užfiksuotas 1 pažeidimas – asmuo vyko be reikalingų dokumentų.
„P. n.“ informacija
Kaip atpažinti sukčius
Telefoniniai sukčiai ir toliau atakuoja Lietuvos gyventojus – prisistato bankų, mobiliojo ryšio operatorių ar net policijos pareigūnais ir bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis, „Smart-ID“ ar kitos prisijungimo priemonės PIN kodus, paprašo perduoti banko mokėjimo kortelę ar tiesiog išgryninti pinigus esančius sąskaitoje ir perduoti neva saugojimui, kol vyksta tyrimas. Požymiai, kurie išduoda, kad ragelio gale gali būti sukčius: *kalba ne lietuviškai – dažniausiai rusų kalba. Papildomas pažeidžiamumo faktorius, būdingas mūsų regionui, yra tai, kad daugelis gyventojų supranta rusų kalbą; *prašo atskleisti prisijungimus, perduoti mokėjimo kortelę arba išgryninti ir perduoti lėšas – skambinantieji gali prašyti nufotografuoti ar perduoti mokėjimo kortelę, išgryninti sąskaitoje turimas lėšas, indėlius, prisijungti prie interneto banko ir pan.; *skubina priimti sprendimus ir neleidžia pagalvoti. Kaip elgtis gavus įtartiną skambutį: *niekada neatskleiskite mokėjimo kortelės duomenų, prisijungimo prie interneto banko ir PIN kodų; *susisiekite su savo banku per oficialius kontaktus; *jei vis dėlto atskleidėte duomenis ar nesate dėl to tikri – nedelsdami praneškite apie tai policijai ir savo bankui.
Pagal SEB banko pranešimą
Rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus bei tinklinio trenerio Vaido Mackevičiaus iniciatyva kartu su partneriu Kretingos sporto centru buvo surengtas tarptautinis merginų tinklinio turnyras, skirtas Kretingos miesto gimtadienio šventei. Jame dalyvavo 5 komandos: „Kretingos pranciškonų gimnazija“, Kauno ISTA, „Plungės SC“, „Klaipėdos VJTK „Smiltė“ ir VK „Saldus“ iš Latvijos. Anot turnyro organizatorių, rungtynių diena buvo įtempta ir ilga, tad iš sportininkių pareikalavo daug jėgų ir emocijų. „Pirmasis susitikimas iškart parodė, kad lengva nebus – po atkaklios kovos 2:1 pavyko įveikti stiprią Klaipėdos „Smiltės“ komandą, antrą susitikimą su Kauno ISTA, pajutus varžybų ritmą, Kretingos komandai pavyko iškovoti ir antrą pergalę“, – savo auklėtinių pasirodymą komentavo V. Mackevičius. Trečias susitikimas buvo lemiamas – kova dėl I v. vyko su viešnia iš Latvijos – VK Saldus komanda, kuri demonstravo solidų žaidimą, ir kretingiškėms rezultatu 0:2 teko pripažinti varžovių pranašumą. Ketvirtą susitikimą su Plungės komanda, kurioje žaidė jaunesnės sportininkės, treneris suteikė galimybę jėgas aikštėje išbandyti mažiau patirties turinčioms žaidėjoms, kurios rungtynes pralaimėjo. Turnyro prizininkės išsidėstė tokia tvarka: I v. – „VK Saldus“, II v. – „Kretingos pranciškonų gimnazija“, III v. – „Klaipėdos VJTK „Smiltė“. Apdovanojimus prizininkėms įteikė Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Mindaugas Černeckis ir rajono Savivaldybės sporto skyriaus specialistė Dovilė Višinskienė. „Šiuo turnyru simboliškai baigėme salės tinklinio sezoną ir dabar keliamės į paplūdimio tinklinio aikšteles“, – V. Mackevičius vylėsi, kad sportininkės, pasidžiaugusios vasara, pailsėjusios, sėkmingai startuos ir kitą sezoną.
„P. n.“ informacija
Kretingos futbolininkės – Lietuvos prizininkės
Kretingos futbolo akademijos „Minija“ mergaičių komanda, treniruojama Martyno Vilucko, Lietuvos mergaičių U-13 futbolo „8x8“ čempionate užėmė III v. Šiame čempionate kretingiškės startavo su Telšių futbolo klubo „Džiugas“ auklėtinėmis, kurias treniruoja Margarita Vagdarytė. „Tai – mūsų bendras projektas, prasidėjęs sezono pradžioje. Nė nesitikėjome, kad jis taip pasiteisins“, – kalbėjo M. Viluckas. Jo pastebėjimu, mergaitės susidraugavo su Telšių futbolininkėmis: „Stebint bendrą jų žaidimą, nė neįtartum, kad žaidėjos – iš skirtingų klubų.“ Lietuvos U-13 futbolo čempionatas vyko dviem etapais dviejose zonose. Iš viso čempionate dalyvavo 21-a šalies komanda. Jungtinė Kretingos ir Telšių futbolininkių komanda žaidė Šiaurės Vakarų zonoje ir, rungtyniaudama dviem ratais, sužaidė 18 susitikimų, pasiekė 17 pergalių, zonoje užėmė I v. ir pateko į finalinį ketvertą. Pusfinalyje „Minijos-Džiugo“ komanda susitiko su vienos stipriausių šalyje futbolo mokyklų Vilniaus „Bičių“ ekipa, kuriai po ypač įtemptos kovos pralaimėjo minimaliu rezultatu 0:1. „Pralaimėjome dėl objektyvių priežasčių – su mumis kartu nebuvo Gabijos Baužaitės, kuri yra viena komandos lyderių. Jos labai trūko. Komanda nėra vienas žmogus – viską lemia bendras žaidimas, o to per pusfinalio atakas padaryti nepavyko“, – teigė M. Viluckas. Tačiau po pralaimėjimo mergaitės nepalūžo ir kovoje dėl III v. 5:1 nugalėjo Šiaulių futbolo akademijos auklėtines. Tris įvarčius įmušė kretingiškė Emėja Beniušytė, geriausia čempionato gynėja išrinkta „Minijos“ auklėtinė Fausta Žuravliova, patikimai vartus gynė Martyna Zimontaitė, visą sezoną į pergales, anot trenerio, komandą vedė Gabija Baužaitė.
Kretingos „Minija“: I rato finišas bus ypač svarbus
Komanda „Minija“ iki I rato pabaigos turi sužaisti dar 4 rungtynes. „Tvarkaraštis gana įtemptas, teks žaisti kas keturias dienas“, – akcentavo komandos vyriausiojo trenerio asistentas, vartininkų treneris Martynas Viluckas. Šiandien kretingiškių laukia išvykos rungtynės su „Jonava“, antradienį, birželio 17 d., „Minija“ savo aikštėje priima „Žalgirio B“ komandą. „Minija“ pastarąsias ketverias rungtynes žaidė su dublerių komandomis, iš kurių tris pavyko nugalėti paeiliui. Po pergalės prieš „Hegelmann“ sėkmė minijiečius lydėjo ir per susitikimą su „Panevėžio B“ ekipa, kurią „Minija“ nugalėjo 2:0. „Ruošėmės šiam susitikimui intensyviai, kova buvo apylygė, žaidybinę persvarą turėjo kretingiškiai, bet pavojingiausi momentai netapo įvarčiais. Antrą kėlinį aikštėje pasirodžius Juliui Kasparavičiui, žaidimas pagyvėjo, jam pavyko uždribti 11 m baudinį, kurį jis pats sėkmingai ir realizavo. Rungtynėms besibaigiant, po pakelto kapinio ir varžovų vartininko klaidos tuo pasinaudojęs Martynas Velyvis galva pasiuntė įvartį į varžovų vartus“, – trumpai pergalingas rungtynes pakomentavo M. Viluckas. Po pergalės prieš panevėžiečius ir trijų pergalių serijos „Miniją“ ištiko ypač nesėkmingos rungtynės ir rezultato, ir prastos gynybos, ir nepavykusių atakų prasme – 0:4 pralaimėta „Šiaulių B“ komandai. „Jau rungtynių pradžia nieko gero nežadėjo – per pirmąsias 20 minučių turėjome ypač geras progas pasižymėti, tačiau jos buvo nerealizuotos. Regis žaidimas klostėsi visai neblogai, bet tai gal ir užmigdė komandą?“ – pasvarstė vyr. trenerio asistentas. Tai, kad minijiečiai nežinia dėl kokių priežasčių neįvertino varžovų, pastarieji per 1 min. vieną po kito įmušė du įvarčius.
Miesto gimtadieniui sukūrė desertą
Kretingiškių ir miesto svečių pamėgta kavinė-saldumynų parduotuvė – šeimos desertinė su žemaitišku ir graikišku akcentu „Nuognē skanu“ – Kretingos miesto gimtadienio šventės proga sukūrė Kretingos istorijos įkvėptą desertą. Tai ne tik desertas, bet ir duoklė Kretingai, jos žmonėms ir istorijai, kuri pasakojama skoniu ir aromatu. Tai – tarsi raginimas sustoti ir, pajutus praeities dvelksmą, pasimėgauti dabarties akimirkos grožiu.
„P. n.“ informacija
Kuo daugiau švariai pagamintos elektros energijos, tuo geriau – įsitikinusi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Pasak jos, masinis gyventojų ir organizacijų perėjimas prie saulės elektrinių ir vėjo parkų plėtra atveria Lietuvai naują potencialą, o naudą įrodo reali patirtis. O. Žalienė suskaičiavo, kad per metus Lietuvos jūrų muziejus sunaudoja daugiau kaip 3 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos. „Muziejaus delfinariume vyksta nuolatinė vandens cirkuliacija – jis valomas, kad būtų užtikrinta gyvūnų gyvenimo kokybė. Ciklas yra uždaras: atliekamas biologinis, cheminis, mechaninis valymas. Valymo ir kita įranga negali veikti be elektros energijos. Todėl atidžiai išanalizavome galimybes ir ieškojome, kaip patys bent iš dalies galėtume apsirūpinti švariai pagaminta elektra“, – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė. Kviečia į nemokamą festivalį Anot O. Žalienės, aktyvus dialogas su tvarumo, energetikos, finansų ir kitais ekspertais parodė, kad, ieškant sprendimų, svarbu megzti dialogą ir išklausyti įvairių įžvalgų, nuomonių, rekomendacijų. „Ši kelionė į žaliąją energetiką mums suteikė daug vertingos patirties. Norime ja dalintis, dalyvauti dialoge ir toliau kelti klausimus, kurie visuomenei virstų impulsu siekti dar didesnio tvarumo, skatintų pažangiai išnaudoti dar daugiau galimybių, pavyzdžiui, jūrinio vėjo elektrines“, – dalijosi O. Žalienė ir pripažino, kad muziejui būtų priimtina galimybė gauti dalį elektros energijos iš vėjo elektrinių – tai galėtų patenkinti dalį energijos poreikio, kai generacija iš saulės sumažėja. „Kiek tokia galimybė reali – būtinai padiskutuosime festivalyje „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“. Šis nemokamas renginys tęsia Lietuvos jūrų muziejaus tradiciją burti savo aplinką mylinčius ir saugančius žmones“, – teigė muziejaus vadovė. Šiemet festivalis įvyks birželio 21 dieną Klaipėdoje, Danės skvere. Teatro spektaklis, koncertas, kūrybinės dirbtuvės, žinių viktorina, komikų klubo pasirodymas ir dar daug įspūdžių, patirčių laukia tiek klaipėdiečių, tiek miesto svečių. Festivalio organizatoriai sakė norintys, kad visuomenėje kuo plačiau sklistų žinia, jog kiekvienas iš mūsų paprastais kasdieniais veiksmais galime palaikyti ir auginti tvarumą – rūpintis ateitimi.
Tvarkyti kapavietes – tai ne tik pareiga, bet ir pagarba artimiesiems. Kretingos krašte daugiau negu 20 metų dirbanti UAB „Akmens menas“ siūlo profesionalias paminklų gamybos ir kapaviečių tvarkymo paslaugas, kurios išsiskiria kokybe, ilgaamžiškumu ir patikimumu. Įmonė didžiuojasi, kad viską gamina patys – nuo granito blokų iki galutinio rezultato, todėl gali pasiūlyti ne tik geresnę kainą, bet ir visišką kontrolę už kokybę. Dirba taip, kad rezultatas džiugintų dešimtmečius UAB „Akmens menas“ dirba profesionalų kolektyvas, kuris nesikeičia jau daugelį metų. Tai – patyrę meistrai, žinantys kiekvieną granito savybę, medžiagos galimybes ir klientų poreikius. Didesnė negu 20 metų darbo patirtis leidžia įgyvendinti tiek tradicinius, tiek išskirtinius individualius projektus. Būtent todėl mūsų darbai pasižymi ne tik grožiu, bet ir ilgaamžiškumu, funkcionalumu ir tvirtumu. Be to, visiems gaminiams ir atliktiems darbams suteikiame ilgalaikes garantijas – tai mūsų pažadas Jums. Kodėl verta rinktis mus? *Gaminame patys – be tarpininkų. Tai reiškia mažesnę kainą klientui ir aukštesnę kokybės kontrolę. Patys atsivežame granitą iš patikimų tiekėjų, todėl garantuojame geriausią kainos ir kokybės santykį. *Kapaviečių dengimas granito plokštėmis – vis populiaresnis pasirinkimas tiems, kas nori estetikos ir patogumo. Granitas – ilgaamžė, atspari medžiaga, kuri užtikrina, kad kapavietė visada atrodytų tvarkingai be papildomos priežiūros.
*Platus paslaugų spektras: - paminklų gamyba pagal standartinius ir individualius užsakymus; - kapų tvarkymas, atnaujinimas, restauracija; - granito plokščių klojimas ant kapaviečių; - tvorelių, bortelių, suolelių montavimas; - kapų išlyginimas, apdaila, kraštų užbaigimas. Ekspozicijos aikštelė – gyvas pasirinkimas Norite gyvai pamatyti granito spalvas, paminklų formas, kapaviečių apdailos sprendimus? Maloniai kviečiame apsilankyti mūsų naujoje ekspozicijos aikštelėje – prie kapinių, Darbėnų kelio Kretingoje link. Čia galėsite apžiūrėti pavyzdžius, pasikonsultuoti su specialistais ir gauti preliminarią kainą bei pasiūlymą. Gamyba – vos 15 minučių nuo Kretingos Visi darbai atliekami mūsų dirbtuvėse, esančiose Anso Baltrio g. 45, Milašių kaime, Girkaliuose. Tai moderniai įrengta gamybinė bazė, kurioje kasdien gimsta ilgalaikiai ir kokybiški granito darbai. Pasiūlymas – tik dabar: -30 proc. NUOLAIDA granito gaminiams! Užsisakykite dabar ir pasinaudokite galimybe sutaupyti. Su šia nuolaida galite įgyvendinti net sudėtingiausius projektus už prieinamą kainą. Palyginkite kainas – tikėtina, kad pas mus sutaupysite daugiau nei tikitės.
Birželio 2–8 dienomis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos skyriaus pareigūnai iš viso užfiksavo 515 KET pažeidimų, nustatė 8 neblaivius automobilių vairuotojus ir 6 pernelyg apsvaigusius dviratininkus.
Birželio 6 d. apie 22.30 val. Kretingoje, Birutės g., sustabdytam 1984 m. gimusiam „Tesla“ vairuotojui nustatytas 0,55 prom., tą pačią dieną apie 17.28 val. Kretingos r., Lazdininkų k., 1970 m. gimusiam „Opel“ vairuotojui – 0,45 prom. neblaivumas. Birželio 7 d. apie 8.37 val. Klaipėdoje, Kooperacijos g., sustabdytai 1973 m. gimusiai automobilio KIA vairuotojai nustatytas 1,08 prom., ten pat apie 8.31 val. sustabdytai „Mercedes Benz“ vairuotojai, gimusiai 1966 m., nustatytas 0,73 prom. neblaivumas.
Dar penki pareigūnų patikrinti vairuotojai neturėjo teisės vairuoti.
Reikėjo tik menkos kibirkšties, kad vėl atgytų prisiminimai apie Kretingai išskirtinai svarbų, buvusį vilnos audinių fabriką „Laisvė“, kuris šiemet minėtų šimtmetį nuo jo įsikūrimo 1925-aisiais metais.
Pirmasis šios jubiliejinės datos svarbą įvertino „Pajūrio naujienų“ laikraštis, kurio puslapiuose ir buvo paviešinta išsami „Laisvės“ fabriko istorija. Straipsnis apie „Laisvę“ jaunajai kartai paryškino tik iš tėvų ar senelių girdėtą turtingą fabriko praeitį, dar daugeliui kretingiškių priminė jaunystės ir brandos metus, praleistus darbščiame kolektyve, o šiandieninius įvairaus rango valdžios atstovus, neretai stokojančius empatijos, privertė susimąstyti, ar tik jų dabartinė šiandiena yra tikroji gyvenimo prasmė ir rūpestis. Juk paprasta tiesa byloja – viskas yra gyva, kol nepamiršta.
Tokių gyvenimo tiesų paakinti, rūpestį parodė miesto tvarkytojai, kurių pastangomis „Laisvės“ skverelis įgijo uždaresnę erdvę, tapo šiek tiek atskirtas nuo neišvaizdžios aplinkos. Taigi „Laisvė“, anot V. Spudo, „prigludusi prie galingo ąžuolo liemens“, nuo šiol savo atminimu įžengė į antrą šimtmetį.
Sužinoję „Laisvės“ fabriko jubiliejinę datą, Kretingos muziejaus vadovybė ir darbuotojai net neabejodami sukakčiai paminėti paskyrė Baltąją salę ir surado galimybę iš turimos gausios medžiagos įrengti fabriko istoriją atspindinčią ekspoziciją. Surinkti eksponatus iš muziejaus fondų turėjo ir praktinę reikšmę, nes kai kuriuos atmintinus daiktus sunku ir berasti.
Negailestingas laikas gerokai išretino laisviečių gretas, nemaža jų dalis susitikimo džiaugsmo negalės patirti dėl sveikatos. O visi galintys ir neabejingi „Laisvės“ atminimui birželio 21 d. 13 val. kviečiami į susitikimą Kretingos muziejaus Baltojoje salėje paminėti fabriko jubiliejų.
Ekspozicija, skirta „Laisvės“ šimtmečiui, veiks dar kelias savaitės ir po šio minėjimo.
Finansinis stabilumas prasideda nuo aiškaus ir realistiško biudžeto. Sudarykite mėnesinį planą, įtraukdami visas reguliarias pajamas ir išlaidas. Stebėkite, kiek pinigų skiriama būtiniausiems poreikiams (maistui, komunaliniams mokesčiams, transportui), o kiek – pramogoms, laisvalaikiui ar neplanuotoms išlaidoms. Gali būti naudinga laikytis 50/30/20 taisyklės: 50 % pajamų skirti būtinoms išlaidoms, 30 % – norams ir 20 % – taupymui arba skolų grąžinimui.
Kiekviena šeima turi skirtingus finansinius poreikius ir tikslus. Kartais naudinga kreiptis į patikimas finansines institucijas, kurios siūlo ne tik paskolas ar taupymo priemones, bet ir konsultacijas. Pavyzdžiui, Šeimos Kredito Unija teikia ne tik finansines paslaugas, bet ir padeda šeimoms priimti racionalius sprendimus, pritaikytus jų poreikiams.
|