|
|
|
(1473) 2020-07-21Ieško galimybių steigti naujas darželinukų grupes
Šiemet Kretingos rajone į darželius nepatenka rekordinis – apie 150 – vaikų skaičius, tad Savivaldybės vadovai ir Švietimo skyriaus specialistai suka galvas, kur būtų galima įsteigti papildomas darželinukų grupes. Siekiant į Kretingą privilioti privačius darželius, artimiausiu metu rajono taryba svarstys, ar skirti kompensaciją ją lankysiantiems vaikams ir jei taip – tai kokio dydžio. „Tokio šuolio tikrai nesitikėjome, – pripažino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė ir linksmai pridūrė: – Vis kartojome, kaip gera gyventi Kretingoje, ir, atrodo, įtikinome. Dygsta nauji gyvenamieji namai, daugiabučiai. Galbūt darželių poreikis išaugo ir dėl koronaviruso – dalis jaunų šeimų čia sugrįžo iš emigracijos, kad praleistų karantiną, o paskui apsisprendė likti ilgesniam laikui. Kaip bebūtų, tuo, kad Kretingoje kuriasi daug jaunų šeimų, labai džiaugiamės, bet tuo pačiu dabar turime išspręsti rūpestį, kur būtų galima sutalpinti vaikus.“ Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė pateikė duomenis, kad šiuo metu į darželius nepatenka apie 150 norinčiųjų, maždaug 70 iš jų – trimečiai vaikai. „Pernai į darželius nepateko apie 30 vaikų, tačiau net ir pasiūlius lankyti kitą ikimokyklinę įstaigą, tėvai atsisakydavo ir likdavo laukti eilėje į norimą darželį. Vadinasi, jiems nebuvo tokios didelės būtinybės, galima sakyti, kad poreikį patenkinome 100 proc.“, – sakė D. Tranizienė. Nori, kad vaikas augtų lietuviškoje aplinkoje Tarp laukiančiųjų vietos darželyje – ir trimetę dukrą Eleną auginanti Aidos ir Stasio Viršilų šeima, šiuo metu išgyvenanti persikraustymo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą etapą. „Klausimas dėl darželio labai svarbus, nes liepos pabaigoje žmona grįžta viena su dukra, o aš pas jas atvyksiu dar po kelių mėnesių. Seneliai visi dar tebedirba, taigi nebūtų, kas galėtų vaiką prižiūrėti. Beje, žmona dirbs Klaipėdoje, tad jai vežti dukrą į darželį kitame rajone paprasčiausiai nebus galimybės. Auklės samdyti nesinori, nes vaikas labai bendraujantis, nori socializuotis su bendraamžiais, – kalbėjo S. Viršilas, kurio dukra kol kas nesulaukė eilės į darželius mieste. – Jei taip ir negausime darželio, neįsivaizduoju, ką darysime, nenoriu apie tai net galvoti, nes būtų tikrai labai nepatogu ir gal net reiktų žmonai atsisakyti norimo darbo Klaipėdoje.“ Aida emigracijoje praleido 17 metų, Stasys – 10, o paklausti, kodėl apsisprendė sugrįžti gyventi į Lietuvą, teigė, kad šį žingsnį nulėmė keletas priežasčių: norėjosi, kad dukra išmoktų gražiai be akcento kalbėti lietuviškai, kad eitų į lietuvišką darželį, kuris yra labiau priimtinas ir dėl kitų niuansų, svarbu ir tai, kad vaikas daugiau bendrautų su seneliais, giminaičiais. „Taip pat labai pasiilgome gyventi šalia jūros, ežerų, vaikščioti po švarius ir tvarkingus miestus“, – vardijo Aida ir Stasys Viršilai, abu kilę iš Kretingos rajono.
Kretingiškei mokytojai – Broniaus Kviklio vardo stipendija
Kretingos technologijos ir verslo mokyklą pasiekė džiugi žinia – šios mokyklos profesijos mokytoja Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesijos edukologijos magistrantė Ingrida Stupelienė buvo apdovanota Čikagos lietuvių Vydūno fondo Broniaus Kviklio vardo stipendija. Stipendijos laureatais gali tapti VDU II pakopos (edukologijos krypties magistrantūros ir profesinių laipsnio neteikiančių pedagogikos studijų) studentai, gebantys sėkmingai derinti mokslą, darbą ir visuomeninę veiklą. Stipendija VDU studentams skiriama nuo 2000 metų. „Man šis apdovanojimas buvo netikėtas, – prisipažino stipendininkė I. Stupelienė. – Tai – mano darbo įvertinimas, kuris įkvepia prasmingiems tolesniems darbams.“ Norint gauti stipendiją, pretendentas turėjo užpildyti prašymą, nurodyti, ką jis yra nuveikęs visuomeninėje, savanoriškoje veikloje, taip pat – kokių yra pasiekęs akademinių rezultatų. „Po apdovanojimų ceremonijos teko pabendrauti su Vydūno fondo atstove Jolita Kašalyniene, kuri akcentavo savanorišką veiklą – fondas, vertindamas pretendentą, tam skiria labai didelį dėmesį“, – pastebėjo I. Stupelienė, kuri, teikdama paraišką konkursui, įvardino savo, kaip savanorės, veiklą Kretingos moterų informacijos ir mokymo centre, kur skaitė pranešimus įvairiuose seminaruose šeimos ir lyčių lygybės klausimais, dalijosi gerąja patirtimi, rengė mokymus, konferencijas ne tik Kretingoje, bet ir Vakarų Lietuvos regione. Būtent ši švietėjiška savanoriška veikla ir buvo pastebėta konkurso vertintojų.
Intensyviai tirdami šią vasarą kurorte įvykdytas dviračių vagystes, Palangos policijos pareigūnai praėjusią savaitę sulaikė keturis asmenis, įtariamus pavogus 10 dviračių transporto priemonių. Grobį įtariamieji buvo spėję realizuoti, tačiau pareigūnams pavyko surasti 8 dviračius ir vieną elektrinį paspirtuką – juos atgaus teisėti savininkai. Pasak vagystes tiriančių kurorto policijos pareigūnų, vienas iš įtariamųjų – 1975 m. gimęs vyras – veikė vienas, dažniausiai grobdavo neprirakintus, be priežiūros paliktus dviračius. Kiti trys, 1983 m., 1967 m. ir 1974 m. gimę vyrai, veikdavo išvien, nukirpdami spynas vogdavo ir prirakintus dviračius. Įtariamieji policijai yra gerai žinomi, anksčiau ne kartą teisti už panašius nusikaltimus. Išaiškinti vagystes ir sulaikyti įtariamuosius pareigūnams padėjo gyventojų prie namų įsirengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.
Klaipėdos apskrities VPK informacija
Startavo motobolo klubo vasaros stovykla Kretingos motobolo klubas kretingiškius vaikus nuo 10 iki 18 metų pakvietė į vasaros sporto stovyklą, kuri Kretingos motodrome startavo vakar. Į pirmą stovyklos pamainą susirinko per 20 vaikų, kurių pusė popiet jau buvo pasivažinėję motobolo žaidėjų motociklais. Stovykloje jos organizatoriai vaikus ir mokys važiuoti motociklais, supažindins su tarptautinėmis motobolo taisyklėmis, vyks konkursai, bus žaidžiami judrieji žaidimai, vaikai mokysis plaukti, susitiks su žinomais Kretingos sportininkais, stebės parodomiąsias motobolo treniruotes. Norinčiųjų įdomiai leisti vasaros atostogas laukia ir antra stovyklos pamaina, prasidėsianti liepos 27 d.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“, treniruojama Valdo Trakio, skaudžiai – 0:5 – pralaimėjo rungtynes išvykoje prieš Vilniaus „Vytį“, kuris po šios pergalės užima II turnyrinės lentelės poziciją. Kretingos „Minija“ gi po 7-ių turų tarp 14 komandų išlieka XII vietoje. Komandos administratoriaus Martyno Vilucko teigimu, viskas buvo nulemta per pirmąsias 15-a minučių: minijiečiai, jautėsi, buvo pavargę po rungtynių su Marijampolės „Sūduva“, paveikė ir ilga kelionė. „Mūsiškiams taip ir nepavyko „įsijungti“ į rungtynes, kurios sužaistos blankiai, ką įrodo ir rezultatas. Tai, ko gero, pačios prasčiausios iki šiol sužaistos mūsų rungtynės“, – neslėpė M. Viluckas, kurio pastebėjimu, komandos dar laukia permainos. Kretingos „Minija“: Eimantas Brezgys, Deividas Šiuša, Ainis Vilavičius, Antonas Solovjovas, Gustas Gumbaravičius, Gvidas Juška, Neilas Urba, Dominykas Jakočiūnas, Tomas Gvazdauskas, Gabrielius Bezerra, Ernestas Andriušis. Po keitimo: Laurynas Bauža, Aidas Pipiras, Erikas Jonauskis, Valdas Jašmontas, Sibusiso Magwaza.
„P. n.“ informacija
Pasiryžo apibėgti Europą virtualiai
Kretingiškis bėgimo entuziastas 49 metų Evaldas Šlušnys nėrė į avantiūrą – užsiregistravęs internetinėje programėlėje „Run The World“ ir į ją perkeldamas savo nubėgtus atstumus, jis stebi, kaip virtualiame žemėlapyje artėja nuo vieno miesto prie kito, kol tokiu būdu, įveikdamas 17 tūkst. 390 km, apibėgs visą Europą. Tačiau tai – ne vienintelis bėgimo iššūkis E. Šlušnio gyvenime. E. Šlušnys pasakojo, kad dalyvavimas virtualiame bėgime ne tik į jo rutiną atnešė daugiau motyvacijos, bet ir suteikė galimybę praplėsti akiratį, dar labiau pažįstant senąjį žemyną. „Bėgimo aplink Europą trasoje yra numatyta 130 miestų – pasiekus kiekvieną jų, į mano elektroninį paštą programėlės autoriai atsiunčia laišką, kur trumpai pristatomas miestas ir jo įžymybės, pateikiamos nuotraukos“, – pasakojo E. Šlušnys, prisipažinęs, kad dažniausiai trumpi pristatymai taip sužadina jo smalsumą, kad pats ima ieškoti dar daugiau informacijos apie miestus, peržiūri nuotraukas ir vaizdo medžiagą internete, kad geriau įsivaizduotų, kaip viskas atrodo. Jau įveikė 1 tūkst. km E. Šlušnys startavo balandžio 21 dieną ir šiuo metu jis jau yra įveikęs pirmą tūkstantį kilometrų. Pradėjęs Kalė mieste, netoli Eurotunelio, E. Šlušnio virtuali kelionė toliau tęsiasi Prancūzijos vakarine pakrante, Ispanijos link, kol, iš viso apsilankius 30 šalių, bus pasiektas finišas Paryžiuje – jis numatomas 2024 metų kovo–birželio mėnesiais. „Dvi stotelės bus ir Lietuvoje – Vilniuje ir Panevėžyje, galbūt šiuose miestuose pavyks prabėgti ir realiai“, – svarsto E. Šlušnys. Jis pasakojo, kad tokį patį maršrutą – aplink Europą – programėlėje „Run The World“ yra pasirinkę dar apie 140 žmonių, daugiausiai – iš Australijos, JAV, Didžiosios Britanijos. „Labai norėtųsi, kad tarp dalyvių atsirastų ir lietuvių – būtų įdomu pabendrauti su bendraminčiais“, – sakė E. Šlušnys. Jis pasakojo, kad už narystę programėlėje reikia susimokėti šiek tiek daugiau kaip 30 Eur, tačiau didžiąją dalį šios sumos galima išleisti suvenyrams. E. Šlušnį jau pasiekė marškinėliai „Run around Europe“, prizai laukia ir įveikus tam tikrus trasos etapus, be to, kiekvieniems metams pasibaigus, dalyviams atsiunčiamas medalis, ant kurio, pasirinkus tokią galimybę, yra išgraviruojamas nubėgtų kilometrų skaičius.
Liūtis išplovė kelio šlaitą
Valėnų kaimo gyventojams neramu: po liūties pradėjus slinkti kelio šlaitui, apie tai informuoti kelininkai sudėjo įspėjamuosius ženklus, tačiau daugiau jokių remonto darbų neatliko. Dienos eina, o kartu su jomis žiojasi ir vis didesnė skylė – jau pradėjo trupėti neseniai nutiesto asfalto kraštas. Valėnų kaimo gyventoja Erika Stankienė pasakojo, kad kelio Klaipėda–Triušiai–Kretinga šlaitas ties tiltu per Babrūnės upelį ėmė čiuožti žemyn po birželio 23-osios liūties. Apie tai žmonės iš karto pranešė kelininkams, kurie atvyko dar tą pačią dieną – sudėjo įspėjamuosius kelio ženklus ir palei nuošliaužos kraštą papylė asfalto drožlių. „Po kiekvieno lietaus nuošliauža vis labiau didėja, jau trupa ir asfalto kraštas. Eismas šiuo keliu yra labai intensyvus, važiuoja sunkiasvorės mašinos. Bijome, kad neįvyktų nelaimė“, – kalbėjo E. Stankienė, išmatavusi, kad nuošliaužos plotis palei kelią yra apie 5–6 metrai. Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas „Pajūrio naujienoms“ teigė susisiekęs su kelininkais – šie pažadėję suremontuoti kelią vėliausiai šios savaitės pradžioje. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas Evaldas Tamariūnas teigė, kad šlaitai kelio Klaipėda–Triušiai–Kretinga ruože nuo 16,81 iki 18,58 km nuslinko dėl gausaus paviršinio vandens srauto išplovų po gausių liūčių. „Tokiais atvejais negelbsti net ir ant šlaitų sužėlusi žolė. Kiekvieno šlaitų slinkimo atvejo priežastys vertinamos atskirai“, – teigė E. Tamariūnas. Kelias Klaipėda–Triušiai–Kretinga buvo išasfaltuotas prieš kelerius metus pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomą žvyrkelių asfaltavimo programą ir jam, pasak E. Tamariūno, vis dar galioja garantinis terminas. Darbus tuomet atliko UAB „Šilutės automobilių keliai“, o ruožo asfaltavimas kainavo 392 tūkst. 131 Eur be PVM. „Informavome rangovą dėl po liūties atsiradusių pažeidimų. Laikinai, kol bus išspręsta problema, šį kelią prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ pastatė kelio ženklus ir užtaisė išplovas laikinomis priemonėmis, kad toliau nebūtų daroma žala keliui ir būtų užtikrinamas saugus eismas“, – teigė E. Tamariūnas. Bendrovės „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Čekavičienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad kelio šlaitas po didelės liūties išplautas, tačiau daugiau nebeslenka. „Šios problemos sprendimas derinamas su užsakovu – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Siekis – užtikrinti, kad vandenys nebeišplautų šlaito. Tikimasi tą padaryti artimiausiu metu“, – informavo G. Čekavičienė.
Eismas rekonstruojama gatve – vairuotojų kantrybės išbandymas
Praėjusį penktadienį apie 10.30 val. rekonstruojamoje Vilniaus gatvės dalyje ties Kretingos muziejumi susidarė transporto spūstis – pajudėję iš abiejų pusių, automobiliai nebeturėjo kaip beprasilenkti. Tokia situacija susidarė ne pirmą kartą: kelininkai kaltina vairuotojus neatsakingumu, o šie sako, kad rekonstrukcijai nebuvo tinkamai pasirengta. Susidarius transporto spūsčiai, automobiliai atsidūrė savotiškuose spąstuose: į abi puses nutįso ilgiausios eilės, o esantiems viduryje nebebuvo kaip prasilenkti, nes eismas leidžiamas tik viena juosta. Dalis vairuotojų neištvėrę automobilius paliko aikštelėje prie Kretingos muziejaus ir toliau keliavo pėsčiomis. Taip pasielgė ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės, vicemero Dangiro Samaliaus ir Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Tranizienės ekipažas. Dar kiti vairuotojai sunkiai tramdė emocijas ir lipo iš automobilių, kad pareguliuotų eismą. Tuo metu niekam nesinorėjo galvoti apie tai, kas būtų, jei šiuo ruožu turėtų važiuoti specialiosios tarnybos, skubančios į iškvietimą. Važiuoja per raudoną signalą Tai buvo ne vienintelis kartas, kai rekonstruojamoje Vilniaus gatvės dalyje susitinka priešpriešiais važiuojantys automobiliai. Vairuotojas, nenorėjęs viešinti pavardės, teigė, kad kartais dėl tokios situacijos kalti patys kelininkai: jų sunkiasvoriam transportui besisukiojant gatvėje, iš remontuojamo ruožo nespėja išvažiuoti paskui jį judantys automobiliai, kai žalia šviesa jau užsidega laukiantiems kitoje pusėje. Su tuo nenorėjo sutikti įmonės „Šilutės automobilių keliai“ darbų vadovas Julius Lekstys. „Mūsų transportas važinėja ant remontuojamos kelio dalies, o spūstys susidaro dėl pačių vairuotojų kaltės – jie važiuoja per raudoną šviesoforo signalą ir nespėja išvažiuoti, kai žalia šviesa užsidega važiuojantiems priešpriešiais. Pats mačiau, kaip, užsidegus raudonai šviesai, į remontuojamą ruožą dar įvažiavo 6 mašinos, – kalbėjo J. Lekstys. – Neiškentę kviečiamės policiją – kol ši budi, vairuotojai važiuoja tvarkingai, bet kai jos nėra, vėl lekia per raudoną.“
Kartenos šventė: kukliau ir trumpiau
„Kukliau, nuosaikiau, trumpiau“, – taip šeštadienį nuvilnijusią tradicinę vasaros šventę „Aš myliu Karteną, Kartena myli mane“, kurią praturtino Kretingos rajono meno kolektyvų, grupių „Žemaitukai“ ir „X- Band“ koncertai, apibūdino šio miestelio seniūnė Arūnė Putvinienė. Pasivaržė ir maži, ir dideli Į „rėmus“ šventės organizatorius statė ekstremalių situacijų valdymo centro rekomendacijos. Todėl nebuvo nei putojančio alaus, nei šašlykų, o orientuojamasi daugiau į jaunąją kartą. Mažųjų džiaugsmui – batutai, mėtymas strėlytėmis, spalvoti žaidimai su animatore, ledai ir debesys cukraus vatos. Seniūnijos sporto organizatoriaus Mariaus Meškausko sutelkti vyresnieji taip pat iki devinto prakaito rungėsi – 9-ios komandos dalyvavo krepšinio, „3x3“, 4-ios – futbolo „5x5“, 7-ios – tinklinio „3x 3“ varžybose, strėlytes mėtė apie 100 žmonių. Smiginio vaikų grupėje III v. laimėjo Barbora Geležinytė, II v. – Lukas Mažeika, I v. – Jokūbas Domarkas; vyrų grupėje III v. užėmė Vytautas Alonderis, II v. – Gintaras Gurauskas, I v. – Darius Smilingis; moterų grupėje III v. – Indrė Smilingienė, II v. – Daiva Norkutė, I v. – Jūratė Domarkienė. Tinklinio varžybose III v. užėmė komanda D. V. V., II v. – „Karšti“, I v. – RORO. Krepšinio varžybose III v. laimėjo „Laisvi nuo troškulio“, II v. – RORO, I v. – ANVA. Virvės traukimo rungtyje dalyvavo 5-ios komandos, III v. laimėjo „Dragūnų bataliono“ komanda, II v. – „Kūlupėnų“ I komanda, I v. – „Kartenos“ I komanda.
Įpiltiškiai su svečiais atšventė vidurvasarį
Jau devintąjį kartą vasaros viduryje ne tik Senosios Įpilties ir jos apylinkių gyventojai, bet ir iš toliau atvažiuojantys svečiai būriais traukia prie piliakalnio papėdėje esančios poilsiavietės, kur tradiciškai rengiama bendruomenės sukurta ir toli už Kretingos rajono ribų jau skambanti šventė „Prisirpo mėlynės“. Tiesa, aplink Senąją Įpiltį plytinčiuose miškuose prisirpusių uogų pačioje šventėje buvo labai mažai: tik viena moteris turėjo pririnkusi 12 litrų mėlynių, kurį atvažiavusieji į šventę ištuštino per 10 minučių. Maišelį su uogomis į krepšį dedanti Stefanija Gricienė padūsavo, kad 4 eurai už litrą uogų esą brangu, mat Klaipėdoj, turguje, ji pirkusi už 3,5 euro. Tačiau čia uogos didesnės, ir ne „iš dėžės“, o tikrai iš miško, rytą surinktos. Nors skaniųjų, gydomosiomis galiomis garsėjančių, uogų šventėje pritrūko, iš jų ir su jomis pagamintų skanėstų ragauti siūlė Senosios Įpilties bendruomenės šeimininkės. Prie žolynais papuošto stalo „Žalių žolynėlių“ kiemelyje buvo galima skanauti Uogutės Rupšienės sulieto sūrio su mėlynių uogiene, Birutės Lengvienės ir Danutės Jonušienės keptų pyragų ir Aldonos Rusienės keksiukų, Ingridos Augutienės blynų. Moterys klausinėjo, ko Danutė Bružienė dėjo į sveikuoliškus sausainius – paaiškėjo, kad, be mėlynių, į avižų dribsnius įdėta bananų, riešutų ir įvairių džiovintų vaisių. Visus skanėstus ragavusieji užsigėrė gaiviu Aldonos Kaubrienės sutaisytu mėlynių gėrimu, pagardintu mėtų lapeliais.
Savaitgalį Kretingos rajone dirbantys policijos pareigūnai išaiškino 4 neblaivius vairuotojus, o dar du neblaivūs vairuotojai buvo nustatyti pirmadienio rytą – Raguviškiuose ir Salantuose. Dar 5 vairuotojai buvo vartoję alkoholio, bet jų girtumas neviršijo leistinos normos. Daug dėmesio buvo skirta dviratėms transporto priemonėms: dviratininkams, mopedų, motociklų vairuotojams – per praėjusią savaitę, vykdant policines priemones išaiškinti 34 pažeidimai. „Atrodo, mūsų jau niekas nebestebina, bet būna, kad ima ir nustebina: liepos 15 dieną sustabdytas automobilis su žieminėmis padangomis su spygliais. Neklausėme, ar žmogus dar nespėjo pasikeisti padangų, o gal jau taip anksti pasiruošė žiemai, bet svarbiausia žinutė yra ta – jam skirta nuobauda ir panaikintas techninės apžiūros dokumento galiojimas“, – teigė Tomas Mikelkevičius, laikinai einantis Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigas. Anot T. Mikelkevičiaus, šiemet kaip niekad anksti policiją pasiekė prašymai surasti pasiklydusius grybautojus – Kretingos rajone jau buvo paskelbtos dvi paieškos. Abu pasiklydusieji – klaipėdiečiai, kurie skirtingomis dienomis grybavo Mikoliškių miške. „Laimei, šios istorijos baigėsi gerai: vienas grybautojas susiorientavo pats ir išėjo iš miško dar nespėjus atvykti policijos pareigūnams, o kitas grybautojas kelią iš miško atrado, kai išgirdo prie miško atvykusios policijos garsinius signalus“, – sakė T. Mikelkevičius. Jis priminė, kad ruošiantis grybauti apie savo buvimo vietą ir laiką būtina pranešti artimiesiems, su savimi turėti pakrautą mobiliojo ryšio telefoną, įsidėmėti, į kokį mišką einama, patariama neiti grybauti vienam ir vakarėjant. „Net jei žmogus ir gerai orientuojasi miškuose, būtina atlikti šiuos „namų darbus“, nes grybaujant gali visko nutikti, pavyzdžiui, gali sušlubuoti sveikata, atsirasti kokia trauma“, – įspėjo T. Mikelkevičius.
„P. n.“ informacija
|
|
