- Labai mėgstu degintis, tačiau esu pasidomėjęs, kaip saugiai reikia mėgautis saule. Niekada nesideginu tuo laiku, kai saulė kaitriausia. Visada paplūdimyje turiu apsauginio kremo ir nesimėgauju saulės spinduliais ilgiau negu valandą. Degintis ilgiau pavojinga. Nereikia pamiršti saugoti ir akių – esant saulėtai dienai visada nešioju saulės akinius.

- Labai mėgstu degintis saulėje. Vasarą, kai tik dienos karštos, būtinai kieme pasimėgauju saule. Tačiau stengiuosi nepiktnaudžiauti – per ilgai nesideginu, naudoju apsauginius kremus. Puikiai žinau, kad saulės spinduliai gali pakenkti. Vaikui taip pat leidžiu pasimėgauti saule – tik riboju laiką.

- Esu baltaodė, todėl negaliu per daug laiko praleisti saulėje – nudegčiau. Mėgstu pagulėti paplūdimyje, tačiau saugodama save saulėje praleidžiu ne daugiau kaip pusvalandį. Nemėgstu naudoti apsauginių kremų – norisi natūraliai įdegti ir saikingai save palepinti saulės spinduliais.

- Saulės spinduliai yra pavojingi ne tik vasarą. Klaidinga manyti, kad degintis pavasarį yra nekenksminga – šiuo metų laiku saulės spinduliai yra lygiai tokie pat pavojingi kaip ir vasarą. Nuo pusės dvylikos iki apytiksliai keturių popiet rekomenduočiau vengti tiesioginių saulės spindulių. Dieną reikėtų nešioti kepurę ar skrybėlę, o nusprendus pagulėti paplūdimyje, būtinai reikia pasirūpinti apsauginiu kremu. Kremai nuo saulės būna įvairaus stiprumo: jį reikia rinktis atsižvelgiant į savo odos tipą, saulės kaitrumą. Geriausia naudoti vandeniui atsparų apsauginį kremą – kad nusimaudžius vandens telkinyje, oda ir toliau būtų apsaugota nuo ultravioletinių saulės spindulių. Kremą nuo saulės patarčiau rinktis labai atidžiai: kiekvienas kremas turi ir šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, kvapas yra vienas iš apsauginių kremų minusų. Todėl renkantis kremą reikėtų žinoti savo odos jautrumą, pasidomėti, kokia kremo sudėtis. Būnant saulėje iki pusės dvylikos, apsauginiu kremu teptis nebūtina, tačiau deginantis pavojingu laiku – privaloma. Teoriškai pirmą kartą degintis reikėtų tik 15-20 minučių. Tačiau nė vienas iš mūsų dažniausiai į tai nekreipiame dėmesio – saulėje prigulame ilgam. Po tokių saulės vonių žmonės pas gydytoją ateina su pūslėmis, po nesaikingo deginimosi gali išsivystyti dermatitas. O tai – pirmas žingsnis į odos vėžį. Saulė yra ypač pavojinga žmonėms, kurie turi pigmentinių dėmių – jiems mėgautis saule reikėtų labai atsargiai ir saikingai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Galvoju, kad kai kurios žolės yra veiksmingos. Geriu žaliąją arbatą, nes ji turi gerų ir naudingų savybių, be to, skani. Žiemą geriu liepų žiedų arbatą – gerai nuo kosulio. Dažnai šeimoje naudojame erškėtrožių vaisius: pats juos renku ir džiovinu – labai sveika. Žmona dirba medicinos srityje, todėl apie gydomąsias žolių galias negaliu nežinoti. Be to, mano jau miręs senelis buvo kaip ir žolininkas: rinkdavo žoles, jas maišydavo ir gerdavo užpilus nuo įvairių negalavimų.

- Tikiu, todėl geriu žolių arbatas, renku ir auginu gydomuosius augalus. Naudoju žoles kepenų veiklai gerinti, džiovinu petražoles – jos gerai inkstams, šlapimo pūslei. Laukuose prisirenku kraujažolių – jos stiprina kraują ir išvalo organizmą. Raudonieji dobilai, sumaišyti su kitomis žolėmis, gerina skrandžio veiklą. Rinkdama ir džiovindama žoles patiriu malonumą, o gerdama arbatas jaučiuosi sveika ir darbinga. Žolių priruošiu ne tik sau, bet ir kaimynėms.

- Tikiu. Žolės gal ir nepagydo itin sunkių ligų, pavyzdžiui, vėžio. Tačiau, mano įsitikinimu, žolelių arbatos ar užpilai gali padėti esant lengviems negalavimams. Pavyzdžiui, kam peršalus gerti vaistus, jei galima sau padėti išgėrus liepžiedžių ar aviečių arbatos. Kartais perku jau žolininkų surinktus ir paruoštus žolių mišinius – jų būna visokiems negalavimams pašalinti.

- Pirkėjai mūsų vaistinėje labai dažnai perka žolelių arbatas, įvairius žolių mišinius, vaistinius preparatus, pagamintus iš gydomųjų augalų. Pastebėjau, kad mūsų žmonės yra labai apsiskaitę ir žino, kokios žolės tinka įvairiems negalavimams gydyti. Nebėra taip, kad pacientai pasitikėtų tik vaistais. Klientai į vaistinę ateina su mišinių receptais ir perka sudėtines jų dalis – žino, kokiu santykiu reikia maišyti žoles. Žmonės netgi žino žolių mišinių, kurie, jų manymu, padeda įveikti net vėžį. Tai, kad pacientai naudoja žolinius preparatus, yra labai gerai: kuo mažiau chemijos, tuo naudingiau pačiam žmogui. Mažiems negalavimams žolės tikrai tinka, tačiau susirgus sunkia liga, reikėtų konsultuotis su gydytojais – žolės tada būna priedas, tinkantis stiprinti sveikatą. Dažniausiai mūsų klientai perka moterims naudingą medetkų arbatą, nuo kosulio prašo čiobrelių, debesylo, žarnyno veiklai gerinti – kmynų. Nors pavojingų žolių vaistinėje nėra, rekomenduočiau atidžiai perskaityti žolių naudojimo instrukciją. Pavyzdžiui, atsargiai reikia vartoti jonažolę, ugniažolę. Žmonės žoles perka ir kaip kosmetines grožio priemones. Šviesiaplaukės moterys plaukų spalvą pagyvina ajerų, ramunėlių nuovirais, tamsiaplaukės – ąžuolo.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS