- Aš nuolat valgau daug daržovių, uogų, vaisių, todėl sezonas mano valgiaraščiui įtakos nedaro. Gal tik žiemą daržovės, vaisiai turi daugiau konservantų. Vasarą gi galiu jų nusipirkti šviežių turguje iš močiučių, kurios pačios ir užaugina šias daržo ir sodo gėrybes. Treti metai sveikai maitinuosi, visiškai nevalgau kiaulienos, o jautienos ar paukštienos – tik retkarčiais. Džiaugiuosi pasirinkusi tokį gyvenimo būdą, nes geriau jaučiuosi, turiu daugiau energijos.

- Dabar daugiau valgome daržovių, o mėsos - mažiau. Turime savo sodą, jame ir auginame daržoves, kurios yra sveikesnės ir skanesnės negu pirktinės. Naminės daržovės turi mažiau chemikalų, nes patys augindami žinome, kuo jas patręšėme. Tačiau ir žiemą stengiamės rinktis lietuviškus vaisius, o ne atvežtinius.

- Sezonas įtakos valgiaraščiui nepadarė – kaip valgėme, taip ir valgome. Gyvenu sodyboje, todėl daržovių, uogų, vaisių turiu visus metus. Nėra poreikio tik per vasarą suspėti visko prisiragauti. Taip, matyt, jau esame įpratę – jei jau turime žemės, tai ir norisi kažką auginti.

- Daržovių, vaisių reikia kuo daugiau ir kuo įvairesnių, todėl vasara – gera proga jų paragauti. Valgyti daržoves, uogas, vaisius yra naudinga sveikatai. Įrodyta, kad mėlynės gerina regėjimą, pomidorai tinka gaubtinės žarnos vėžio profilaktikai, o žaliosios lapinės salotos - sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Ypač naudinga daržoves ir vaisius valgyti vaikams, paaugliams, kurie serga kvėpavimo takų ligomis. Taip sustiprinus imunitetą, jie mažiau serga. Vis dėlto ir maitinantis daržovėmis, vaisiais, persistengti nereikėtų, nes gali kilti alerginė reakcija. Reikėtų vengti tų daržovių ir vaisių, kurių suvalgius atsiranda išbėrimų, žmogus ima čiaudėti, kosėti. Geriausiai valgyti lietuviškas daržo gėrybes, nes iš Ispanijos ar Olandijos atvežtas pomidoras yra labiau chemiškai apdorotas ir iš jo naudos sveikatai – mažai.

Kalbino Dovilė SIMAITYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Ne – naudoju vandentiekio tiekiamą vandenį. Ir maistui, ir gėrimui vandenį piluosi iš čiaupo. Vanduo, mano nuomone, nėra labai geras – turi specifinį kvapą. Tačiau nemanau, kad jis kenksmingas sveikatai. Gerti pirktinį vandenį iš butelių – daug blogiau. Galvoju, kad pirktinis vanduo yra apdorotas specialiomis cheminėmis medžiagomis.

- Rūpinuosi – namuose naudojamą vandenį ištyrė laboratorijoje. Jis nėra labai geros kokybės – jame per daug fluoro, kalkių. Tačiau vartojame tokį, koks yra – neprisipirksi tiek, kiek reikia. Galvojau pasistatyti filtrą. Tačiau jis kainuoja apie 3 tūkstančius litų ir vandenį išvalo taip, kad jame nebelieka net reikalingų medžiagų ir jis tampa beskoniu.

- Nelabai – naudoju vandenį iš čiaupo. Iš tiesų niekada nesu susimąsčiusi, kokios kokybės vandenį geriu – manau, kad iš vandentiekio jis nėra blogas. Kartais kyla mintis pirkti vandenį buteliuose. Tačiau tai ir brangiau kainuotų, ir būtų daugiau vargo. Reikėtų rūpintis, kad pirktinio vandens nuolat būtų namuose, važiuoti jo pirkti.

- Bendrovės „Kretingos vandenys“ iš 46 vandenviečių viešai tiekiamas vanduo atitinka visas reikalaujamas normas. Kretingos miestui tiekiamame vandenyje nebeviršijamas geležies, amonio, fluorido kiekis. Tačiau fluorido per daug kai kuriuose rajono gręžiniuose. Kiek kitokia tvarka yra prižiūrint šulinių vandenį: individualių vandens gręžinių mes nekontroliuojame ir žmonės savo šulinių vandens kokybę turi išsitirti patys. Šulinių vandenį reikėtų vartoti atsargiau: įsitikinti, ar jame nėra kenksmingų medžiagų, kartą per metus išvalyti chloruojant. Siekiant geresnės vandens kokybės, galima naudoti nebrangius filtrus. Tačiau jie veiksmingi tik tol, kol nauji ir jei keičiami tinkamai bei laiku. Buityje naudojami ir brangūs, kelis tūkstančius kainuojantys filtrai. Tačiau jie vandenį išvalo absoliučiai, o tai vėlgi nėra labai gerai, vandenyje turi likti tam tikrų medžiagų. Parduotuvėse parduodamas vanduo buteliuose yra nuolat tikrinamas, nes yra priskirtas maisto produktams, ir yra saugus, tinkamas naudoti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ