Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sveikata

Karteniškių šeima – neatlygintini kraujo donorai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2010-12-03

Kilniaširdžiai žmonės Adventą pasitinka tyliai - tokia yra karteniškių Stanislovo ir Ginos Rimkų šeima. Trys jų šeimos nariai - 51-erių Stanislovas, 40-metė Gina bei 18-metis jų sūnus Tadas - yra neatlygintini kraujo donorai. „Koks čia mūsų nuopelnas: darant gerus darbus, ir pačiam pasidaro gera. Jei duodi – gauni ir pats“, - įsitikinęs mažakalbis Stanislovas, ilgametis kraujo donoras.


Filomena Paulauskienė:

- Rūšiuoju šiukšles ir kartais piktinuosi, kad to nedaro kaimynai. Domiuosi ekologija – žiūriu laidas, skaitau straipsnius. Man rūpi, ką aš valgau, nes esu sergantis žmogus, naudoju nemažai vaistų. Pastebėjau, kad parduotuvėse atsirado skyriai, kur parduodami ekologiški produktai – kruopos, vaisiai, daržovės. Tikiuosi, tai – ne vien etiketės, o iš tiesų sveikas maistas.

Vincas Kundrotas:

- Per vasarą gyvename sode, žiemą grįžtame į butą. Beveik neperkame įvežtinių, kitų užaugintų daržovių, vaisių – labai daug ką užsiauginame savo darže. Taip – gerokai sveikiau. Stengiamės nevartoti sintetinių gėrimų – geriame naminį kompotą, valgome namines uogienes. Ekologiškas gyvenimo būdas padeda išsaugoti sveikatą.

Tumas Poška:

- Ne per daugiausiai. Stengiuosi nešiukšlinti – tiek tos ekologijos. Savo darže auginame daržovių, vaisių. Gyventi ekologiškai yra brangu. Net jei daug ką pats augini ar gamini, tai reikalauja daug laiko, pastangų. O parduotuvėse ekologiški produktai – brangesni už įprastus.

Judėjimo „Eko banga“ vadovo Vytauto Ratkevičiaus komentaras:

- Norint gyventi ekologiškai, reikia pradėti nuo savęs. Visų pirma reikia apsispręsti taip gyventi. Nereikia daryti revoliucijų, tiesiog pamažu keistis: permąstyti savo gyvenimo siekius, atidžiai peržiūrėti savo gyvenamą erdvę, pakeisti mitybą. Vienas lengviausių ekologiško gyvenimo momentų – šiukšlių rūšiavimas. Siekiant sumažinti vartotojiškumą, galima keistis drabužiais – išaugtus vaiko drabužėlius galima padovanoti pažįstamų kūdikiui. Taip atsiranda vadinamasis emocinis ekologiškumas – kai kažką atiduodi, dovanoji, ir pats gauni atsaką. Parduotuvėse jau atsiranda ekologiško maisto skyriai. Kiek maistas ten ekologiškas, nulemia tik gamintojo sąžiningumas – vieni gamina vien tik ekologišką produkciją, kiti jos gamina tik tiek, kad gautų sertifikatą. Treti gi gali gaminti visiškai neturėdami sertifikato. Žmonėms norėčiau palinkėti visų pirma ieškoti savo vidinių šiukšlių, o išorinis apsivalymas prasidės savaime.

„Eko banga“ – tai ekologinė pasaulėžiūra, socialinis ekonominis reiškinys. Šis judėjimas sujungė žmones ir įmones, kuriuos vienija bendras gyvenimo būdas ir siekiai, susiję su ekologija.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Garantijų už dantų protezavimą - nėra

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2010-11-05

Kretingiškė Jadvyga Šiaulienė redakcijai guodėsi, jog trejus metus abu su vyru laukė eilėje nemokamai protezuotis dantis, o kai sulaukė, protezai jiems sulūžo, neatlaikę nė trijų mėnesių. Ji norėtų žinoti, ar yra taikomos garantijos už protezavimo paslaugą.


Vis dažniau ir garsiau visuomenė žiniasklaidą „kala prie kryžiaus“ už tai, kad esą rodomas pernelyg didelis dėmesys kriminalams, kraupioms avarijoms, nelaimėms. Kita vertus, ta pati visuomenė kelia tik kriminalinių leidinių ir TV laidų reitingus, ieškodama krauju permirkusių temų ir atidžiai sekdama garsiausių bylų herojų likimus. Juk jų, o ne svarbių laimėjimų mokslo, meno ar sporto srityse pasiekusių tautiečių pavardės yra linksniuojamos ir privačiuose žmonių pokalbiuose.


Psichikos sveikatos centras atidarys dienos stacionarą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2010-11-05

Kretingos psichikos sveikatos centras pateko tarp 20 šalies centrų, kuriems iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo bus skirta lėšų atidaryti dienos stacionarą, kad būtų pagerinta teikiamų paslaugų kokybė. Šiai tarnybai įrengti yra numatytos 416 kv.m patalpos buvusios poliklinikos mansardoje.


Reta ir nepagydoma liga nenumaldė gyvenimo geismo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2010-11-05

Kretingiškiui Ramūnui Griciui – tik 24-eri. Jis - rūpestingas vyras ir 7-erių Luko tėtis, tačiau jaunas vyras nebepakyla iš invalido vežimėlio. Vos atšventusį 20-ąjį gimtadienį, visu svoriu Ramūną užgriuvo likimo išbandymai: jis sužinojo sergąs nepagydoma lėtine nervų liga – siringomielija.


Vienišos senolės verčiasi natūriniu ūkiu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2010-10-01

„Ką tik bulves nusikasėme – galėjote gi pranešti, kad atvažiuosite: būtume nusiprausę, pasipuošę. Užkandos būtume pagaminę ir vynelio atsigėrę“, - pasitikdama atokioje, senais medžiais nuo kelio Erlėnai-Juodupėnai atskirtoje, sodyboje žvaliai kalbėjo 95-erių Veronika Anužienė. Senolė gyvena dviese su 70-mete dukra Aniceta Anužyte. Laikas tarsi nukėlė moteris į prieškarį: jos plėtoja natūrinį ūkį – pačios užsiaugina visko, ko reikia maistui.


Ar mokate neskubėti?

  • Sveikata
  • 2010-10-01

Jelena Girčienė:

- Moku. Gyvenu savo ritmu ir neleidžiu savęs skubinti. Planuoju savo laiką ir veiklą, todėl ir nereikia skubėti. Juk būtent dėl skubėjimo žmonėms atsitinka blogi dalykai: avarijos, apninka negalavimai ir net ligos. Todėl skubėti – nenaudinga.

Aurelija Beržonskienė:

- Sunkiai pavyksta neskubėti – skubame visur. Gyvenimo tempas greitėja, reikia tvarkyti ne tik savo, bet ir vaikų reikalus. Labai retai pavyksta stabtelėti ir niekur neskubėti. Džiaugiuosi, kad praėjusį savaitgalį pavyko pasivaikščioti – neskubėti tapo didžiule prabanga.

Bronius Vasys:

- Neskubėsi – negyvensi. Gyvenimas bėga, daug reikalų, taigi tenka skubėti. Be abejonės, pavargstu, bet po darbo pailsiu. Žinau, kad skubant puola ligos, bet neturiu teisės sirgti – reikia gyventi gyvenimą.

„Lėtojo maisto“ judėjimas

Greitas gyvenimo tempas ir krūvos reikalų iš žmogaus jau seniai atėmė vieną iš didžiausių malonumų bei pagrindinių fiziologinių poreikių – lėtą valgymą. Nekeista, kad pasaulyje klesti greitojo maisto restoranai, o prekybos centrų lentynos lūžta nuo per vieną minutę pagaminamų sriubų, košių, kurioms dar labiau tiktų konservantinių bombų vardas. Siekiant žmones grąžinti į normalų gyvenimo ritmą ar bent jau padėti suprasti greitojo maisto žalą, 1989 metais Italijoje susikūrė „lėtojo maisto“ judėjimas. Šio judėjimo tikslas – kovoti su greitojo maisto ir vartojimo kultūra bei skubėjimu. Judėjimo aktyvistai įsitikinę, kad maistas yra labai svarbi gyvenimo dalis, kadangi tai, ką žmogus įsideda į lėkštę ir kuo gyvena, daro įtaką visiems ir aplinkai.

„Lėtojo maisto“ judėjimas jau yra apėmęs apie 130 pasaulio šalių ir turi daugiau negu milijoną gerbėjų.

„Lėtojo maisto“ pagrindiniai principai yra tokie: maistą reikia gaminti patiems – su meile ir žinant, iš ko pagamintas patiekalas. Šio judėjimo rėmėjai pataria rinktis vietinį maistą, valgyti sėdint prie stalo, lėtai ir nepersivalgant. Maistas turėtų tapti kasdieniniu šeimos ritualu, į kurį susirenka ir maistu mėgaujasi artimiausi žmonės. Norint sveikai ir neskubant maitintis, nereikėtų pirkti produktų, susidedančių iš daugiau negu penkių ingredientų. Maistą „lėtojo maisto“ gerbėjai pataria pirkti nedideliais kiekiais, šviežią ir ne tokį, kurį metus galima laikyti šaldytuve. Reikėtų valgyti gryną maistą – žuvį, mėsą, pieną, daržoves, grūdus ir prisiminti, kad laukinis maistas yra daug vertingesnis negu žmonių auginami produktai.

Pagal www.slowfood.com

Kalbino Dovilė SIMAITYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Grybai – pavojinga ir skani pagunda

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Sveikata
  • 2010-10-01

Virti, kepti, marinuoti, sūdyti, džiovinti: šį rudenį grybus buvo galima ruošti įvairiausiais būdais – gamta nepaigailėjo šių miško skanėstų. Turtingi mineralų, vitaminų kvapnūs grybai taip ir vilioja pietums jų įsidėti didesnę negu dera porciją. Tačiau gydytojai ir specialistai įspėja: persivalgymas - ne tik nuodėmė, – gardūs grybai gali ir į ligoninę nuvyti.


Regina Končienė:

- Aš nuolat valgau daug daržovių, uogų, vaisių, todėl sezonas mano valgiaraščiui įtakos nedaro. Gal tik žiemą daržovės, vaisiai turi daugiau konservantų. Vasarą gi galiu jų nusipirkti šviežių turguje iš močiučių, kurios pačios ir užaugina šias daržo ir sodo gėrybes. Treti metai sveikai maitinuosi, visiškai nevalgau kiaulienos, o jautienos ar paukštienos – tik retkarčiais. Džiaugiuosi pasirinkusi tokį gyvenimo būdą, nes geriau jaučiuosi, turiu daugiau energijos.

Lina Vambutienė iš Palangos:

- Dabar daugiau valgome daržovių, o mėsos - mažiau. Turime savo sodą, jame ir auginame daržoves, kurios yra sveikesnės ir skanesnės negu pirktinės. Naminės daržovės turi mažiau chemikalų, nes patys augindami žinome, kuo jas patręšėme. Tačiau ir žiemą stengiamės rinktis lietuviškus vaisius, o ne atvežtinius.

Liudas Žutautas:

- Sezonas įtakos valgiaraščiui nepadarė – kaip valgėme, taip ir valgome. Gyvenu sodyboje, todėl daržovių, uogų, vaisių turiu visus metus. Nėra poreikio tik per vasarą suspėti visko prisiragauti. Taip, matyt, jau esame įpratę – jei jau turime žemės, tai ir norisi kažką auginti.

Vidaus ligų gydytojos Janinos Petrylienės komentaras:

- Daržovių, vaisių reikia kuo daugiau ir kuo įvairesnių, todėl vasara – gera proga jų paragauti. Valgyti daržoves, uogas, vaisius yra naudinga sveikatai. Įrodyta, kad mėlynės gerina regėjimą, pomidorai tinka gaubtinės žarnos vėžio profilaktikai, o žaliosios lapinės salotos - sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Ypač naudinga daržoves ir vaisius valgyti vaikams, paaugliams, kurie serga kvėpavimo takų ligomis. Taip sustiprinus imunitetą, jie mažiau serga. Vis dėlto ir maitinantis daržovėmis, vaisiais, persistengti nereikėtų, nes gali kilti alerginė reakcija. Reikėtų vengti tų daržovių ir vaisių, kurių suvalgius atsiranda išbėrimų, žmogus ima čiaudėti, kosėti. Geriausiai valgyti lietuviškas daržo gėrybes, nes iš Ispanijos ar Olandijos atvežtas pomidoras yra labiau chemiškai apdorotas ir iš jo naudos sveikatai – mažai.

Kalbino Dovilė SIMAITYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas