Pi		7	14	21	28
An	1	8	15	22	29
Tr	2	9	16	23	30
Ke	3	10	17	24	31
Pe	4	11	18	25
Še	5	12	19	26
Se	6	13	20	27

Apklausa

Ar, jūsų požiūriu, rajone pakanka vaikų vasaros stovyklų?

Sveikata

Atvirukai ir angelai – į Kanadą

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
Sveikata
2015-02-27

Šv. Pranciškaus onkologijos centre, Klaipėdoje, jau vyksta pirmieji pasirengimo tradiciniam „Vilties bėgimui–2015“, kuris šiemet įvyks gegužės 17 dieną, darbai, – juos jau aptarė ir pasidalijo organizacinis komitetas.

Operacinių renovacija kainavo per 12 mln. litų

Sveikata
2015-02-13

Užbaigta Klaipėdos universitetinės ligoninės operacinių renovacija: per tris jos etapus įrengta 13 šiuolaikiškų operacinių, iš dalies atnaujinta jų medicininė įranga.

Kada žmogus pasensta?

Sveikata
2015-02-06

Inesa Žilienė:

- Niekada. Jeigu žmogus nori būti senas, jis ir dvidešimtiems metų toks bus. Man jaunas - ir šešiasdešimtmetis, ir į devintą dešimtį įkopęs. Jeigu žmogus laikosi sveiko gyvenimo būdo taisyklių, jeigu jį supa mylintys žmones, jis ir vyresniame amžiuje gali labai gerai jaustis.

Zigmas Riauka:

- Pasensti tada, kai pats pradedi galvoti, kad pasenai. Dar sakoma – kaip atrodai, taip jauties. Manau, kad senatvė Lietuvoje laiminga, jei tiek daug senolių čia gyvena. Vis dėlto pensinį amžių reiktų ankstinti, bent iki 55 metų. Žmogus pensijai ir taip užsidirba per gyvenimą, mokėdamas mokesčius.

Skirmantas Stonkus:

- Žmogus senas, kai nebeturi darbo, netenka pajamų šaltinio ir gauna tik pašalpas, kai jį išlaiko jo paties atžalos. Maždaug nuo 45 metų - bent dabar man taip atrodo. Labiausiai senatvę Lietuvoje apsunkina tai, kad didelė dalis žmonių nesusikuria verslų, priversti gyventi paprastai ir sunkiai išgali sukrapštyti mokesčiams.

Kretingos ligoninės geriatro Vaido Černiausko komentaras:

- Pasaulyje geriatrų pacientais žmonės pripažįstami nuo 60-ies. Lietuvoje – vyresni negu 65 metų. Tačiau ne amžius nurodo senatvę. Kiekvienas pacientas individualus - su savo ląstelėmis, genais ir ligomis, todėl kartais 70-metis jaučiasi kur kas geriau negu 50-metis.

Nuomonės išsiskiria ir dėl senatvinių ligų - tarkim, sąnarių ligomis, kuriomis skundžiasi senyvo amžiaus pacientai, gali sirgti ir visai jaunas žmogus. Senatvinėms priskirčiau daugybines lėtines ligas, kuriomis sergama kelerius metus, kurios progresuoja – lėtinę anemiją, lėtinę išemiją, galvos smegenų išemiją, onkologines ligas, aterosklerozę. Pastebima ir tai, kad sergantieji šiomis ligomis jaunėja – infarktas buvo ištikęs 18-metę ir vis dažniau pakerta darbingo amžiaus vyrus.

Nereiktų pamiršti ir to, kad fizinė žmogaus jaunystė neatsiejama nuo dvasinės. Neseniai nustebino viena 74 metų pacientė, kuri, sužinojusi, kad bus perkelta į kitą ligoninę, labiausiai susirūpino tuo, kad nepasiėmė kvepalų ir rūbų pasipuošti. Kitas nesulaukęs nė 50-ies nustoja savimi rūpintis. Kaip bebūtų, sveika gyvensena, fizinis aktyvumas, gera mityba, profilaktiniai patikrinimai – pats geriausias vaistas nuo senatvės.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

Rašyti komentarą (16)

Kad senatvė būtų ori

Audronė PUIŠIENĖ
Sveikata
2015-02-06

Kada žmogus jau yra senas? Kada reikia pradėti rengtis senatvei? Kokios yra didžiosios senatvės bėdos ir ką daryti, kad vaikai netaptų tėvais savo tėvams? Ar vaikams padoru su tėvais aptarti turtinius reikalus, kada būtų laikas išklausyti tėvų pageidavimus – tarkim, kaip jie norėtų būti palaidoti ar – kur praleisti paskutiniąsias savo gyvenimo dienas? Ir kodėl mūsų žmonės dar taip bijo „valdiškų“ namų?

Savižudybių prevencijai – meniniai atvirukai

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
Sveikata
2015-02-06

„Gyventi verta, nes kažkam tu esi visas pasaulis“. „Verta gyventi, nes kiekviena diena – dovana. Tiesiog kiekvienoje dienoje galima surasti kai ką ypatingo”. „Gyventi verta, nes sėkmės negalima suplanuoti – ji gali aplankyti bet kurią akimirką“. Šios pacientų mintys įtaigiai suskamba ant Kretingos psichikos sveikatos centro (PSC) savižudybių prevencijai išleistų meninių atvirukų.

Gerumo taku – iš širdies į širdį

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
Sveikata
2015-02-06

Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos bendruomenė vasario 3-ąją minimą Pasaulinę dieną prieš onkologinius susirgimus pavertė švente: tęsdami tradicinį gerumo projektą „Iš širdies į širdį“, mokiniai bei pedagogai surengė koncertą bei rankdarbių mugę. O už simbolinius vilties suvenyrus surinktas lėšas – 150 eurų – jie paskyrė Šv.Pranciškaus onkologijos centrui.

Astrologija nebūtina tikėti

Viktorija VAŠKYTĖ
Sveikata
2015-02-06

Pasak Vilhelminos Skučienės, astrologas – bent iš dalies ir psichologas, padedantis atrasti sritį, kurioje žmogui nulemta sėkmė.

Prieš porą mėnesių astrologijos saloną Kretingoje atidariusi Vilhelmina Skučienė vis dar susiduria su nusivylusiais žvilgsniais - užsukę ir būrimo iš delno, kavos tirščių ar bent kortomis tikėjęsi kretingiškiai nieko panašaus čia neranda.

Tikslius skaičiavimus kompiuterine programa atliekanti astrologė asmenybės analizei pasitelkia vos porą dėmenų – žmogaus gimimo datą ir vietą. Duomenis suvedusi į specialią programą, gautą schemą analizuoja ir savo įžvalgomis konsultacijoje pasidalina su klientu.

„Tikslumas šiuo atveju labai svarbus. Gimimo minutę aplink žmogų tam tikra tvarka išsidėsto planetos, veikiančios mus visą gyvenimą. Vos kelių minučių paklaida - ir jau skaitysime visai kito žmogaus kosmogramą“, - su astrologijos principais supažindino Vilhelmina.

Tiesa, anot astrologės, žvaigždžių taip lengvai neapgausi, mat jos parodo ne tik mūsų gebėjimus, bet ir akių ar plaukų spalvą, kūno sudėjimą ir kitus fizinius parametrus, net tai, ar žmogui tinka sportuoti, ar jam reikia adrenalino, o gal atvirkščiai – kuo daugiau nusiraminimo.

Likimą galima keisti

V.Skučienės sudaromas asmeninis gyvenimo horoskopas parodo ne tik įgimtus talentus ir perspektyvas, bet ir tai, ar žmogus linkęs sukurti šeimą, turėti vaikų, koks jo finansinis statusas, kokia gyvenimo varomoji jėga. Pradėję nuo šio horoskopo, klientai neretai sugrįžta astrologinės prognozės metams, vadinamojo soliaro, atskleidžiančio svarbias einamųjų metų datas ir įvykius. Astrologė gali padėti ir iškilus labai konkrečiam klausimui, pavyzdžiui – ruošiantis operacijai arba kelionei.

„Horoskopas - mūsų vidinės instaliacijos sistema, kiekvienam ji būna kitokia, tačiau ji nėra nei gera, nei bloga. Viskas priklauso nuo to, kaip ją panaudosime – jei tobulėsime, keisime savo savybes, keisis ir mūsų konstrukcija. Žinoma, su tam tikromis nulemtomis energijomis vis tiek turėsime susidurti, bet, jei tai žinodami tikslingai keisime save, jos mus veiks švelniau“, - tikino V.Skučienė.

Astrologės žodžiais, norint pažinti save, visai nebūtina tikėti astrologija. Anot jos, žvelgiant iš psichologijos ar gamtos mokslų pozicijų, astrologija su tikėjimu neturi nieko bendro, tai - praktinė disciplina, susijusi su tam tikrų žinių įgijimu ir eksperimentavimu.

„Todėl tai, kaip mus veikia planetų išsidėstymas, visiškai nepriklauso nuo to, ar mes tikime šiuo poveikiu, - aiškino V.Skučienė, nematanti jokios priešpriešos tarp astrologijos ir religijos. - Pati esu tikinti ir visur matau dieviškumą“.

Psichikos dienos centras – kelias grįžti į bendruomenę

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
Sveikata
2015-01-16

Jau antrus metus Kretingoje veikia prie Psichikos sveikatos centro įkurtas modernus novatoriškas Psichikos dienos stacionaras, kuris yra tarsi tarpinė grandis tarp stacionaraus ir ambulatorinio gydymo. Specialistų pagalbą, tarpusavio bendrystę ir galimybę užsiimti įdomia veikla čia suranda ne vien tie žmonės, kuriems jau diagnozuotos psichikos ligos, bet ir tie, kurie laikinai išgyvena emocines krizes.

Ar valstybė turėtų šeimoms kompensuoti dirbtinio apvaisinimo procedūrą?

Sveikata
2015-01-09

Zita Domarkienė:

Taip, turėtų kompensuoti, nes tai - ne tik šeimos, o ir visuomenės problema. Kuo toliau, tuo daugiau šeimų, kurios negali susilaukti vaikų. Manau, kad valstybė pati pirma turėtų stoti į paramą joms. Juk nebekyla klausimų, ar reikia padėti žmonėms su negalia, ligoniams. Mano įsitikinimu, dirbtinis apvaisinimas, kuris taikomas apibusiu vyro ir moters sutarimu, yra tik dar vienas jų santykių ir meilės sutvirtinimas.

Jonas Paulikas:

Tai bėda, kurią valstybė, be abejonės, turėtų padėti spręsti, kad ir iš dalies finansuojant, pavyzdžiui – 80 proc. Dirbtinio apvaisinimo procedūra pasakiškai brangi ir nebūtinai pavyksta iš pirmo karto. Žinau, kad dabar itin daug šeimų susiduria su šia problema, savo jaunystėje taip pat pažinojau porų, negalėjusių susilaukti palikuonių. Etikos klausimų šioje situacijoje man nekyla: veidą ištampyti - moralu, o labai rimtoje bėdoje padėti - nemoralu?

Arūnė Jocienė:

- Kadangi su šia problema neteko susidurti, sunku vertinti. Dar sunkiau įsivaizduoti, ką jaučia tėvai, negalėdami susilaukti vaikų. Žvelgiant iš žmogiškosios pusės – taip, žinoma, turėtų ir valstybė prisiimti atsakomybę, lygiai taip, kaip rūpinasi ligoniais, kurių gydymas be galo brangus. Tačiau iš dalies teisi ir bažnyčia, akcentuojanti moralinius problemos aspektus. Neturiu tvirtos nuomonės šiuo klausimu.

Kretingos „Northway“ medicinos centro akušerės-ginekologės Agnės Stankevičienės komentaras:

Dirbtinio apvaisinimo procedūra vienareikšmiškai turėtų būti finansuojama. Pirma - daugelyje šalių tai daroma jau seniai. Antra - daugumai šeimų, kurios negali susilaukti vaikelio, procedūra yra per brangi. Diskutuoti galima nebent apie tai, kurią dalį reikalingos sumos valstybė turėtų kompensuoti. Kiek realiai šeimai kainuoja pastangos susilaukti atžalos, priklauso nuo to, su kokiu nevaisingumu pora susidūrė, kaip su problema kovojama. Brangūs jau vien stimuliacijos vaistai, hormonai. Be to, procedūra ne visada pavyksta iš pirmo karto, todėl šeimos priverstos investuoti tūkstančius. Pagrindinė nevaisingumo priežastis - mūsų gyvenimo būdas, įvairūs aplinkiniai veiksniai. Nevaisingumą lemia infekcijos, kiaušintakių nepraeinamumas. Amžius - taip pat svarbus faktorius - nuo 35-erių vaisingumas mažėja natūraliai, o šiandienos moterys – karjeristės, linkusios atidėti motinystę. Būna ir taip, kad pritrūksta kantrybės bandyti - ginekologai poros nevaisingumą pripažįsta, jei rezultato nėra po dvejų metų reguliarių lytinių santykių su tuo pačiu partneriu. Gerokai pakitęs ir visuomenės požiūris į dirbtinį apvaisinimą – tai pripažįstama kaip normali procedūra.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

Rašyti komentarą (8)

Netvarkinga burna – bakterijų sandėlis

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
Sveikata
2015-01-09

„Jeigu žmogus rytą ir vakarą nesivalo dantų, jo burna tampa tikru bakterijų sandėliu“, - tvirtino Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Odontologijos skyriaus vyresnioji odontologė Irma Aukštikalnienė. Ji neslėpė, kad kretingiškiai – suaugusieji ir vaikai - burnos priežiūra rūpinasi nepakankamai, ir jų dantys yra gana prastos būklės.