Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar, jūsų požiūriu, rajone pakanka vaikų vasaros stovyklų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Palangiškis 61-erių gydytojas, psichinės ir fizinės sveikatos specialistas, saviugdos treneris Pranas Pocius, prieš 15 metų savanoriškai pabėgęs iš „ligų ministerijos“ – taip jis pavadino dabartinę sveikatos sistemą – įsitikinęs – taikydami įvairias sveikatinimo priemones, apie 70 proc. lėtinėmis ligomis sergančių žmonių išsigydo savo negales.


Artėjant dar vienai šalies ligoninių tinklo pertvarkai, viršum Kretingos ligoninės Gimdymo – Akušerijos skyriaus ir vėl kybojo Damoklo kardas – ar užteks gimdyvių, kad jo neuždarytų. Prieš kelias dienas Kretingos ligoninę pasiekė gera žinia, kad skyrius išliks.

„Liepos 1-oji buvo slenkstis, ar gausime lėšų skyriaus veiklai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, nes per metus 300 gimdyvių turėjo būti suteikta ginekologijos – akušerijos paslaugų. Buvo leista paklaida: minimalus skaičius – 270, o pas mus jis pasiekė 290“, – džiaugėsi Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

Gimdyti į Kretinga, jos žodžiais, atvyksta ne vien gimdyvės iš Kretingos rajono, bet ir Palangos miesto, Skuodo ir Plungės rajonų, o šiemet sulaukta ir iš Klaipėdos, nes buvo remontuojamas Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyrius.

„Mums, kaip priemiesčio ligoninei, sulaukti 270 gimdyvių yra tikrai nemažai, nes kitose 5 šalies ligoninėse, kurių Ginekologijos skyriams taip pat grėsė uždarymas, šiemet tebuvo iki 160 gimdyvių“, – tikino ligoninės vadovė. I.Volskienė teigė, kad lėšas už suteiktas paslaugas jiems jau pervedė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, tačiau jų dar negauta iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos, su kuria Kretingos ligoninė pratęs sutartį ir kitiems metams.

Nuo 2003 m. vykdant Lietuvos ligoninių restruktūrizaciją, Gimdymo –Akušerijos skyriai buvo uždaryti 14-oje ligoninių: Druskininkų, Ignalinos, Joniškio, Kupiškio, Molėtų, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Plungės, Prienų, Skuodo, Šakių, Šilalės, Varėnos, Zarasų.

,,P. n.“ informacija


Ar reikia Kretingai Hemodializės skyriaus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-07-03

Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos komitetas išvien su Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutiene bei Kretingos ligoninės vyriausiąja gydytoja Ilona Volskiene aptarė galimybę Kretingos ligoninėje įsteigti Hemodializės skyrių.


Ar užtektinai judate?

  • Sveikata
  • 2015-06-05

Jūratė Kazlauskienė:

– Dabar mes daugiau judame kitomis prasmėmis – keliaujame, bendraujame. Visuomeninis gyvenimas daugiausia vyksta internete, o fizinis judėjimas ne toks aktyvus. Kita vertus, teko girdėti, kad sporto klubai dabar gana populiarūs, auga šiaurietiško ėjimo mėgėjų gretos. Mano sportas yra mano daržas ir dviratis.

Jurgita Paulauskaitė:

– Judame nepakankamai. Gyvenimo ritmas toks, kad dirbdami labai išvargstame, po darbų norisi poilsio ir mažiausiai galvojame apie sportą. Savo darbe ant kojų išbūnu po dvylika valandų per parą, judu nuolat, todėl papildomai tam laiko neskiriu. Žmonės turėtų būti skatinami sportuoti nuo mažens – suaugusiųjų įpročių nebepakeisi.

Vytautas Narbutas:

– Ne. Kiek pastebiu, žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami prie kompiuterių. Mano darbas pakankamai judrus, todėl atstoja sportą. Vedžioju internetinius tinklus – tenka ir palaipioti, ir pagręžti. O tai, kaip geriausia sportuoti, kiekvienas turėtų atrasti pats – įsigilinti, kas patinka ir tinka konkrečiam organizmui.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Daivos Lubienės komentaras:

– Judame nepakankamai, o fizinis darbas taip pat nėra tolygus mūsų organizmui reikalingam judėjimui. Įprastai, dirbant fiziškai, apkraunamos visai kitos raumenų, sąnarių grupės, negu mankštos ar kitokio judėjimo metu. Ilgai stovint nukenčia klubų, kelių sąnariai, ypač, jei žmogus turi antsvorio. Tokie darbai dažnai neapsieina ir be didesnių svorių kilnojimo, tuomet žalojame stuburą. Todėl derėtų nepamiršti, kad fizinis darbas nėra blogybė, tačiau jis – ir ne panacėja, atstojanti bendrą fizinį aktyvumą. Judėjimo trūkumas, kurį visi patiriame, prišaukia daugybę ligų – širdies ir kraujagyslių, sąnarių, endokrinines. Judėti siūlyčiau pradėti nuo aktyvaus, spartaus ėjimo ir tam skirti bent po 30 minučių 3–4 kartus per savaitę. Tuomet įsijungs visi reikalingi organizmo varikliai.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Tos pačios erkės puola žmones ir gyvūnus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-06-05

Vis šylant orams, gyvūnus šiemet erkės puola kolonijomis, mat, nespėjo iššalti per ganėtinai šiltą praėjusią žiemą. „Nėra erkių, kurios pultų tik žmones ar tik gyvūnus – tai tos pačios erkės, tik platina skirtingus užkratus“, – tvirtino Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja-inspektorė Asta Rekašienė.


Klaipėdos universitetinėje ligoninėje uostamiesčio bei visos Vakarų Lietuvos gyventojams teikiama ne tik plataus spektro planinė ar skubi ortopedinė-traumatologinė pagalba, bet ir diegiamos naujovės – formuojamas išskirtinis dėmesys pėdos problemoms, atliekamos dar retos klubo sąnario artroskopinės operacijos, taikomi pažangūs skausmo valdymo metodai


Terapijos įrankis sergantiems vėžiu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-06-05

Šiandien, birželio 5-ąją, Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre rengiamas Simontono terapijos teorinis seminaras – programa, kuri yra specialiai sukurta onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Ši programa remiasi kūno ir sielos vienovės suvokimu.


Meilės psichologija: kaip išsirenkame mylimąjį

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2015-06-05
„Northway“ medicinos centro psichologė Ieva Jasaitytė

Graikų filosofas Platonas meilę laikė rimta psichikos liga. Apie meilę prirašyta daugybė knygų, sukurta filmų, atlikta galybė tyrimų. Meilės magijai ištirti ir paaiškinti paskirtas net atskiras mokslas – psichofarmakologija. Vis dėlto amžinas klausimas – kodėl mes įsimylime būtent tą vienintelį asmenį, pasak „Northway“ medicinos centro psichologės Ievos Jasaitytės, iki šių dienų išlieka ligi galo neatskleistas.

Įsimylime akimirksniu?

Psichologės teigimu, pirmasis įspūdis, trunkantis vos 4–7 sekundes, turi didelę įtaką tolesniam santykiui tarp dviejų žmonių. „Per 4–7 minutes žmogus ima analizuoti tai, ką mato, girdi, jaučia – sąmonėje kuriasi vaizdai. Po 7 minučių prasideda įvaizdžio kūrimo laikas, trunkantis pusvalandį. Todėl ir sakoma, kad svarbu sudaryti gerą pirmąjį įspūdį, kurį lemia išvaizdos, kurią matome, vertinimas: žmogus mums patinka arba nepatinka, o gal apskritai nekelia emocijų“, – kalbėjo I. Jasaitytė.

Anot jos, dabar manoma, kad įvaizdį kuria ne tik išvaizda, bet ir kiti komponentai – balsas, kalbėjimo maniera, kūno kalba. Juos žmonės pasąmoningai analizuoja bendraudami. Vis dėlto pirmiausia vertindami kitus dėmesį atkreipiame į išvaizdą.


Vaida Bendikė:

– Saulės prisibijau, todėl tiek savo, tiek sūnaus odą saugau – naudojame apsauginius kremus. Jau ir dabar, pirmajai saulei išlindus, tepamės jais, nes pastebėjau, kad ilgiau pabuvus lauke, vaiko skruostai gerokai paraudo. Nors vasaromis yra ne kartą tekę nudegti iki pūslių ir gulėti kefyro vonioje – labai padėjo.

Irena Žiulpienė:

– Tikrai einu be baimės, nes žinau, kaip saugotis – riboju buvimo saulėje laiką, kai įkaistu, pabūnu pavėsyje. Kremų nuo saulės niekada nenaudoju, bet į pajūrį vežuosi skėtį, po kuriuo kas pusvalandį pasislepiu. Manau, kad šiek tiek pasilepinti saulėje – būtina ir sveika. Netikiu ir tuo, kad odos vėžys atsiranda dėl saulės.

Vytautas Gikaras:

– Augau kaime „ant saulės“, todėl visai jos nebijau. Mano oda nuo vaikystės užsigrūdinusi. Kai būnu lauke, išsirengiu iki pusės, ir darbuojuosi, kiek noriu. Spaudoje yra tekę skaityti, kad pavasarinė saulė ypač pavojinga, bet savo kailiu to nesu patyręs. Mano giminėje nė vienas neturi problemų dėl saulės – visi gražiai, rudai įdega.

Klaipėdos universitetinės igoninės infekcinių ligų departamento vadovės, gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės komentaras:

–Saulė yra pavojinga tiek vasarą, tiek pavasarį. Mūsų oda nieko „nepamiršta“. Ultravioletiniai spinduliai kaupiasi, atlikdami žalingą poveikį – sukeldami ląstelių mutacijas, skatindami odos senėjimo procesus. Pavasarį mūsų oda yra baltesnė, todėl tarsi mažiau pasiruošusi atlaikyti saulės atakas. Todėl reikia neprarasti saiko ir naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Vasaros pradžioje žmonės dažniau kreipiasi dėl įvairių fototoksinių reakcijų, odos nudegimų nuo saulės. Nudegus saulėje, odą reikia vėsinti, naudoti kremus, kurių sudėtyje yra pantenolio ir kitų odos regeneraciją skatinančių komponentų.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Geimeriai“ – laimės hormonų narkomanai

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2015-05-08

Daugeliui tėvų pažįstamas jausmas, kai laisvą laiką norėtųsi skirti kokybiškam bendravimui su savo vaikais, tačiau jų neįmanoma atitraukti nuo kompiuterio. Vis dažniau iš noro žaisti negali išsivaduoti ir subrendę žmonės, augę su kompiuteriniais žaidimais. Kaip žinoti, kada nenumaldomas noras žaisti tampa priklausomybe, kokias pasekmes gali sukelti priklausomybė kompiuteriniams žaidimams ir ką daryti tokiu atveju, komentavo „Northway“ medicinos centro psichologė Ieva Jasaitytė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas