Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar, jūsų požiūriu, rajone pakanka vaikų vasaros stovyklų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Stebuklo besitikint: kodėl jo nesulaukiame

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2015-12-04

Dažnai sakoma, kad Kalėdos – stebuklų metas. Apie tai, kas slepiasi po stebuklo šydu, ko prieš šventes laukiame ir kodėl ne visada sulaukiame, kalbėjomės su psichologe Ieva Jasaityte.


Bendruomenės širdis subrandinta Kretingoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-12-04

Rytoj, gruodžio 5-ąją, 17 val. Šv. Pranciškaus onkologijos centras rengia Padėkos šv. Mišias, skirtas jų centro 10-mečio ir bendruomenės „Vilties piligrimai“ 15 metų jubiliejaus proga. Šios bendruomenės užuomazgos užgimė Kretingoje, o jos krikštamote tapo kretingiškė Aldona Kerpytė.


Zita Trakytė:

– Mėsą valgiau ir valgysiu, juk jei jos atsisakysi – negyvensi, nusilpsi. Ir šių gandų nė kiek neišsigandau – valgau kaip reikiant. Galvoju, kad taip mus tik nori atbaidyti nuo kiaulienos, kad pereitume prie kokio kito gyvūno mėsos.

Ilona Benetienė:

– Kažkiek paveikė, bet mėsos gaminių dėl to nepradėjau riboti. Nemanau, kad jų suvalgome tiek daug, kad sau pakenktume. Mėsos savo racione mažiname labiau dėl svorio ribojimo. Reikia pripažinti, kad tikram lietuviui būtų sunku apsieiti be mėsos, o geriausia, kai ji – kaimiška, tiesiai iš ūkininko.

Reda Palujanskaitė:

– Kas valgė mėsą, tas ją valgys ir toliau. Kartais atkreipiu dėmesį į žmones turguje – jie perka rūkytą mėsą kilogramais. Atrodo, kad net jų išvaizda skiriasi – apkūnūs, išburkę. Mes dažniau renkamės baltą mėsą – kalakutieną, vištieną arba žuvį. Nenorime savęs žaloti, o ir organizmas netyli.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komentaras:

Mėsa – vienas vertingiausių maisto produktų, būtinų žmogaus organizmui, tačiau nesaikingai vartojant perdirbtus (rūkytus, vytintus, sūdytus) mėsos gaminius, galimai padidėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Įvertinus rūkymo proceso metu kylančią riziką, visoje ES privaloma nuolat tirti rūkytus mėsos gaminius dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių. Šios kancerogeninės medžiagos dažniausiai kaupiasi rūkytuose mėsos gaminiuose, kai rūkymui naudojama netinkamos kokybės mediena, netinkamai įrengiamos ar blogai prižiūrimos rūkyklos arba nepagrįstai ilgai užtrunka rūkymo procesas.

Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis aukštesnės kokybės mėsą, turinčią daugiau raumeninio audinio ir mažiau riebalų, dažniau ją valgyti virtą, o ne keptą ar rūkytą. Siekiant sumažinti galimą kancerogeninių junginių atsiradimą, nereikėtų mėsos smarkiai sukepti iki apanglėjimų, stengtis ją vynioti į foliją ar dėti į kepimo maišus, saugoti nuo tiesioginės liepsnos ar per aukštos temperatūros.

Mitybos požiūriu, gyvūniniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai. Mokslininkų duomenimis, 100 g mėsos yra 30–40 proc. suaugusio žmogaus baltymų paros normos. Mėsos raumenyse yra mineralinių medžiagų, kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio, mikroelementų vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio, B grupės vitaminų.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Išbandykite paprastą eksperimentą – sunkią dieną, kai vyksta ne patys maloniausi dalykai, bent dvi minutes pabandykite šypsotis mechanine, dirbtine šypsena. Netrukus jūs pastebėsite, kad keičiasi ir jūsų jausena. Kartais toks paprastas, atrodytų, jokios prasmės neturintis fizinis veiksmas pakeičia mūsų vidinius jausmus, kurie lemia mūsų elgesį. Viskas yra susiję“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto medicinos psichologė Alicja Juškienė.


Neleidžia užsibūti vidinėje tamsoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-11-06

Metų laikų kaitos, ypač – rudenį, mėnulio pilnaties poveikį sveikatai itin jaučia Padvarių socialinės globos namų, kurie yra tapę tikraisiais namais psichikos negalią turintiems žmonėms, bendruomenė. Šios įstaigos vadovės Rimos Narmontienės teigimu, labai svarbu – kuo įdomiau užimti psichikos ligonius, kad jie vaduotųsi iš juos įkalinančios tamsos bei vidinės rutinos.


Sveikos pėdos – kokybiško gyvenimo dalis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-11-06
Gydytojas ortopedas-traumatologas Tadas Abelkis patvirtino, jog operacinis gydymas pėdos deformacijai ištaisyti skiriamas įvertinus jos sunkumo laipsnį bei atlikus rentgenogramą.

Kretingiškė Janina – pirmoji Kretingos ligoninės gydytojo ortopedo-traumatologo Tado Abelkio pacientė, pasiryžusi vienos operacijos metu pašalinti abiejų pėdų kauliuko patologiją ir taip išspręsti kelerius metus kamavusią problemą.

„Neslėpsiu – kauliukai iššoko prieš kokius 10 metų. Kol neskaudėjo – problemos lyg ir nebuvo. Tačiau pamažu kauliukai didėjo, pradėjo skaudėti pėdą, kojos tindavo, greitai pavargdavo, atsirado nuospaudų, laikui einant prireikė minkštesnės ir platesnės avalynės. Iš pradžių, kaip kad rekomenduoja liaudies medicina, tepiau jodu, kauliukus padaužydavau, griebiausi specialių įtvarų, tačiau pokyčių nebuvo“, – prisipažino moteris, kuri taip ir nenustatė sau kauliukų deformavimosi priežasties: ypač aukštų aukštakulnių ji niekada neavėjo, o ir šeimoje nebuvo ryškesnių pėdos kauliuko patologijos atvejų.

Dabar, po operacijos, kretingiškė dėvi specialią avalynę, kuri neleidžia priminti operuotos pėdos dalies. Vaikščioti – sunkoka, nes operuotos iškart abi kojos. Ortopedinę avalynę pacientei teks avėti 6 savaites po operacijos, o kad pakeltų didesnį fizinį krūvį – tarkim, galėtų ir sportuoti – turės praeiti geras pusmetis: per tiek laiko visiškai sugyja operuotas pėdos kaulas.

Stačia galva operuotis Janina nepuolė: daug domėjosi, konsultavosi, kas jos iš tiesų laukia po operacijos. Vis dėlto pati nusprendė – operuosis abi kojas iškart: jeigu jau kentėti skausmą ir kitus pooperacinius nemalonumus, tai vienu sykiu. „Dėl tokio pacientės sprendimo labai abejojau, iš pradžių ir nesutikau – kaip medikas, žinau, kokią traumą organizmas patiria operacijos metu, operuojant abi kojas iškart, didėja operacijos apimtis, laikas“, – paaiškino gydytojas T. Abelkis, pacientę Janiną pavadinęs išskirtine.

– Ką gi iš tiesų reiškia padidėjęs pėdos kauliukas? – „Sveikata“ paklausė gydytojo T. Abelkio.

– Iššokęs pėdos kauliukas – tai pėdos pirmojo piršto iškrypimas. Klaidingai manoma, jog tai – išaugęs naujas kaulas. Iššokę pėdos kauliukai – dažna pėdos deformacija, dažniausiai išryškėjanti apie 30–50-uosius gyvenimo metus, 10 kartų dažniau pasitaikanti moterims negu vyrams. O tokiose populiacijose, tarkim, Afrikos gentyse, kur vaikštoma basomis, pėdos kauliuko patologijos atvejų yra 15 kartų mažiau, palyginti su civilizuotomis šalimis.

– Kokios yra pėdos pirmojo piršto iškrypimo priežastys?

– Jos įvairios: išorinės – avalynė, profesija, stovimas darbas; vidinės – paveldėjimas, nutukimas, plokščiapėdystė, padidėjęs audinių mobilumas, arba hiperlaksitetas, sąnarių ligos. Norėčiau paaiškinti, kodėl aukštakulniai yra žalingi pėdoms. Avėdami normalią avalynę, pradedame žengti nuo kulno, o avėdamos aukštakulnius moterys vaikšto ant pirštų galiukų, todėl didžiausias krūvis tenka pirštams ir padikauliams, o ne kulnui. Ilgainiui didysis pirštas ima krypti į išorę, padikaulis pasislenka į vidinę pusę, atsiranda kauliukų deformacija. Iškrypus pėdos kaulams, skauda pėda, darosi sunku vaikščioti ne tik su aukštakulniais, bet ir normaliais batais. Didysis pirštas krypsta dar labiau į išorę, įprastai deformuodamas ir kitus pirštus.


Diskutavo psichinės sveikatos sargai

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2015-10-13

Psichinės sveikatos temoms vis dar dažnai atsiduriant tabu zonoje, Kretingos psichikos sveikatos centras, minėdamas Pasaulinę psichinės sveikatos dieną, kolegas ir visuomenę sukvietė pokalbiui apie visapusišką sveikatą, neįmanomą be emocinio ir dvasinio atsparumo.


Vytautas Šimkus:

– Daugiau lėšų skiriu vaistams ir gydymui. Mano grūdinimasis paprastas: kūno higiena – nusiprausti, išsivalyti burną, nusiskusti, o tada jau kimbu į darbus, kurie yra geriausia mankšta. Geriu ir papildų. Žinau, kurios mano organizmo vietos silpnesnės, tas ir stiprinu. Žolelių nenaudoju, labiau pasitikiu tradicine medicina.

Edita Bartašienė:

– Daugiau išleidžiu profilaktikai. Daugiausia tam naudoju eterinius aliejus. Mėtų, levandų, citrinų aliejus tinka profilaktiškai beveik nuo visko. Aliejus garinu, vaikams patepu kojų padus, krūtinę. Nesakau, kad eteriniai aliejai tiks visiems ir visapusiškai apsaugos nuo ligų, bet man ir mano šeimai jie tinka. O sportas ar ekstremalus grūdinimasis man neaktualus.

Jurgis Jurevičius:

– Viskam – ir gydymui, ir tam, kad nesirgčiau. Juk jeigu pavėluoji, niekur nedingsi. Stebuklingų receptų, kaip nesusisirgti, nepasakysiu, bet galvoju, kad reiktų daugiau lašinių valgyti, sportuoti ir dirbti juodą, fizinį darbą. Pripažįstu ir liaudišką mediciną, ir tablečių neatsisakau, kai būna bėda. Viską galima suderinti.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Sandros Baranauskaitės komentaras:

– Savo sveikata yra svarbu rūpintis visą gyvenimą tam, kad išvengtume sunkių sveikatos sutrikimų bei ligų, tokių, kaip širdies kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir pan.

Norint būti sveikam, visų pirma reikėtų keisti savo gyvenimo įpročius taip, kad juose būtų kuo mažiau riziką sveikatai keliančių veiksnių. Turėtume atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo, taisyklingai maitintis, stengtis kuo daugiau reguliariai judėti, stebėti savo kraujospūdį, cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat reikėtų naudotis nemokamomis prevencinėmis programomis, kurios padės laiku aptikti ligą ir sustabdyti jos progresavimą. Dėl prevencinių programų derėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nekalbėk netiesos, arba kodėl žmonės meluoja

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2015-10-02

„Politikas meluoja norėdamas geriau pasirodyti prieš rinkėjus, nusikaltėlis – norėdamas išsisukti nuo bausmės, vaikas meluoja, nes bijo būti išbartas. Tačiau melo sąvokos negalima supaprastinti ir sakyti, kad meluojame tik dėl to, kad norime atrodyti geresni“, – įsitikinusi psichologė Ieva Jasaitytė.


Kad mintys ne griautų, o kurtų

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-10-02

Psichinės ir fizinės sveikatos specialistas saviugdos treneris Pranas Pocius, su „Sveikata“ tęsdamas pokalbių ciklą apie sveikatos valdymą, šįsyk skaitytojams atsikleidė, kaip užtikrinti psichinės informacijos apykaitą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas