Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar po kaltinimų lavinos Premjeras Gintautas Paluckas turėtų atsistatydinti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-02-02

Remiantis tyrimais, beveik 8 proc. pacientų Lietuvoje antibiotikus vartoja savo nuožiūra ir dažniausiai jų savo vaistinėlėse ieško tada, kai „kiti vaistai nepadeda“. Su tokiu gyventoju požiūriu vis dar susiduriantis Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba perspėja: vartoti antibiotikus nepaskyrus gydytojui arba nutraukti šių vaistų vartojimą, vos pasijutus geriau, yra didžiausia klaida.


Rūpintis savo kūnu yra ne puikybė, o būtinybė

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-02-02
Savo pirmąją knygą pristačiusi trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova perteikė idėją, kad rūpintis savo kūnu yra tiesiog būtina, jei norima kuo ilgiau išlikti energingu, sveiku, o tuo pačiu ir naudingu savo artimiesiems, tapti pavyzdžiu atžaloms.

Pristatydama Kretingoje savo pirmąją knygą „Ideali figūra: tobulo kūno linijų paslaptis“, trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova juokavo, kad iš savo klientų prašymo „spirti į vieną vietą, kad pradėtų sportuoti“ sulaukia taip dažnai, jog kyla mintis, ar tokios paslaugos nereiktų įtraukti į savo kainoraštį. R. Beišytė-Aminova įsitikinusi: pokyčiai ateis tik tada, kai žmogus supras, kad rūpintis savo kūnu yra būtinybė, o sportas taps tokiu įpročiu, kaip išsivalyti dantis.

„Ar jums reikia, kad kiekvieną rytą sutuoktinis spirtų į „tą vietą“, jog eitumėte į darbą? Tai kodėl to prašoma, kai kalba eina apie sportą? Jei kaskart tada, kai reikia sportuoti, bus spardoma sėdynė, ji liks mėlyna, – juokavo R. Beišytė-Aminova. – Atrodytų, kad rūpintis savo kūnu yra puikybė, bet iš tiesų tai yra būtinybė, jei norime kuo ilgiau išlikti sveiki, energingi, atitolinti senatvę.“

Lietuvos kūno kultūros akademijoje sporto bakalaurą įgijusi, o šiuo metu ir dietetiką studijuojanti R. Beišytė-Aminova savo knygoje perteikia idėją, kad ideali figūra yra tokia, kokiame kūne pats žmogus asmeniškai geriausiai jaučiasi, visiškai nesvarbu, kokios yra apimtys ar svoris. Tačiau jei jaučiamas energijos trūkumas, vangumas, kyla sveikatos problemų, R. Beišytė-Aminova ragina nieko nebelaukti ir kažką savo gyvenime keisti.


Sergamumas gripu didėja

  • Sveikata
  • 2018-02-02

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, ketvirtąją šių metų savaitę – sausio 22–28 d. bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 146 atvejai 10-iai tūkst. gyventojų. Palyginti su 3-osios metų savaitės duomenimis, sergamumas padidėjo visose Lietuvos administracinėse teritorijose.


Kretingos rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek Savivaldybės, tiek privačios, turėtų gauti per 215,5 tūkst. eurų ES paramą pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumui didinti.


Liudas PETRAUSKAS:

– Atsargai pasidėjęs turiu vaistų tik nuo kraujo spaudimo, nes žinau, kad jų man reikia. Nesuprantu žmonių, kurie prisiperka tablečių ir laukia – gal kada nors suskaus? Į cheminius medikamentus apskritai žvelgiu atsargiai. Susirgus ir gydytojui paskyrus vaistus, stebiu, ar jie mano organizmui tinka. Jei ne, – ir tų pačių negeriu.

Diana MONTVILIENĖ:

– Truputį vaistų atsargų, pavyzdžiui, nuo peršalimo arba nuo virškinimo sutrikimų, visada turiu, tačiau tos atsargos ne specialiai kaupiamos, o susidaro iš likučių. Niekada medikamentų neperku su mintimi pasidėti ir laukti ligos. Pas gydytoją recepto, o su juo – į vaistinę einu tik tada, kai sunegaluoju.

Birutė STULGAITIENĖ:

– Vaistų namuose turiu tiek, kad galėčiau didelę vaistinę pripildyti. Nesunaudotų iki galiojimo termino pabaigos telieka gal viena kita tabletė. Visus medikamentus man paskiria šeimos gydytojas. Receptą gaunu iškart trims mėnesiams, ir taip sumoku beveik 100 eurų, tai nė norėdama nebegalėčiau dar kokių nors savo nuožiūra iš vaistinės parsinešti, jei ir be recepto parduotų.

Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytojos Silvijos ZAMULSKIENĖS komentaras:

– Kaupti medikamentus neverta jau vien dėl to, kad kiekvienas jų turi galiojimo terminą, kuriam pasibaigus, likučius reikia nunešti į vaistinę ir grąžinti. Be abejo, kiekvienas žmogus turi žinoti savo sveikatos problemas. Jei kam dažnai skauda galvą, savo namų vaistinėlėje galėtų turėti vaistų nuo skausmo, jei sutrikęs virškinimas – fermentų, spazmus nuimančių vaistų, jei kamuoja alergija – nuo alergijos. Sugriežtinus vaistų pardavimo tvarką, nereceptinių vaistų beveik ir neliko, tad daugelis pirmiausia kreipiasi į mus, šeimos gydytojus, ir išsirašo tokių medikamentų ir tokius kiekius, kokių pacientui iš tikrųjų reikia. Nebėra galimybės nereikalingų vaistų prisipirkti per daug.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Psichologas Evaldas Karmaza mano, kad bet kurio amžiaus žmogui yra vertinga savęs paklausti: ar aš vis dar augu? Juk, E. Karmazos pastebėjimu, žmogaus fizinius pokyčius dėsningai nulemia bėgantys metai, tačiau tai ne visada tinka kalbant apie psichologinę žmogaus brandą, kuri gali vystytis, tarsi prašokdama tam tikrus etapus.


Kretingos švietimo centro Suaugusiųjų ir jaunimo skyriaus delegacija, atstovavusi Lietuvai tarptautinio projekto partnerių susitikime, dalinosi gerąja patirtimi sveikos gyvensenos klausimais.

Kretingos rajono švietimo centras, sėkmingai įgyvendindamas tarptautinio Erasmus+ strateginių partnerysčių projekto „Sveika visuomenė – ateities garantas“ („Healthy we – future guarantee“) veiklas, jaunuolius moko sveikos gyvensenos: tobulina jų mitybos įpročius, skatina fizinį aktyvumą.

Pagal projektą yra užmegzti partnerystės ryšiai tarp mokyklų, su kuriomis dalinamasi gerąja patirtimi: Lietuvoje pirmasis projekto partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo mokytojai iš Rumunijos, Italijos, Ispanijos, įvyko 2016 m. gruodį, kiti du susitikimai, kurių veiklose aktyviai dalyvavo ir mokiniai, vyko Ispanijoje ir Rumunijoje. O baigiantis 2017-iesiems, Kretingos rajono švietimo centro Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriaus jaunimo klasių mokiniai Artūras Šeškus, Deivydas Jurgutis ir Leonid Norvayshas, taip pat projekto koordinatorė Aurelija Jedenkienė ir mokytoja Rasa Gadeikytė viešėjo Italijoje, Sicilijos mieste Kaltanisetoje. Pagrindinis vizito tikslas – įgyti žinių apie sveiką maistą bei formuoti sveikos mitybos įgūdžius, patobulinti užsienio kalbos žinias ir bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius.

Pirmąją vizito dieną projekte dalyvaujančios šalys Lietuva, Rumunija, Ispanija, Italija bei joms atstovaujančios komandos apsilankė Kaltanisetos profesinėje mokykloje IPSIA „Galileo Galilei“. Visos šalys pristatė savo namų darbus – tradicinius judriuosius žaidimus, kuriuos vėliau susitikimo dalyviai kartu išbandė sporto salėje. Judrieji žaidimai suteikė puikią progą pažinti kitų šalių tradicijas, kultūrą, savo sportines veiklas mokiniai tęsė žaisdami stalo tenisą, tinklinį.

Kalnuose įsikūrusiame „Invidatia“ ūkyje vyko edukacinė paskaita „Nuo gyvūno iki sūrio“. Sūrio gamybos fabrike mokiniai bei juos lydėjusieji mokytojai degustavo ekologiškus, šviežius sūrius, susipažino su jų gamybos technologijomis, turėjo galimybę pamatyti natūralų ciklą nuo pieno iki sūrio.


Kretingos šeimos medicinos centro vadovė Augenija Juknevičienė įsitikinusi, kad už medicinines žinias ne mažiau svarbus yra gydytojo ir paciento ryšys, pasitikėjimas vienas kitu.

„Šeimos gydytojo darbe žmogiškosios savybės lemia labai daug. Laikomės principo nė į vieną žmogaus išsakytą problemą nenumoti ranka“, – sakė Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė, galinti pasidžiaugti, kad per 17 įstaigos gyvavimo metų pavyko pelnyti pacientų pasitikėjimą.

Augantis pacientų skaičius padiktavo ir permainas: jau daugiau kaip metus Kretingos šeimos medicinos centro filialas veikia naujoje vietoje – Vytauto gatvėje, kur ir lankytojams, ir gydytojams suteikiamos kur kas geresnės sąlygos.

Pasak A. Juknevičienės, sprendimas Kretingos šeimos medicinos centro filialą perkelti iš Birutės g. į Vytauto gatvę pasiteisino: čia kur kas patogesnis privažiavimas ir didelė automobilių stovėjimo aikštelė, kas ypač aktualu judėjimo problemų turintiems pacientams, o patalpose, kurios yra pirmajame pastato aukšte, atsirado galimybė įrengti erdvų laukiamąjį ir šiuolaikiškus kabinetus gydytojams bei slaugytojoms.


Ar vartojate vitaminą D?

  • Sveikata
  • 2017-12-01

Valerija ŽALIENĖ:

– Skaičiau, kad vitamino D gali trūkti kiekvienam mūsų, nes negauname pakankamai saulės, kurioje būnant tas vitaminas organizme gaminasi savaime. Tačiau aš nejaučiu jokių simptomų, kad reikėtų bėgti darytis tyrimus ar į vaistinę. Kuo mažiau chemijos, tuo geriau. Kai buvau 5-6 metų, prisimenu, močiutė duodavo duonos plutos pagraužti, giros atsigerti, sakydavo, jose yra vitamino D.

Vytautas ORLOVAS:

– Vartoju – būnu saulėje. Iš pačių medikų lūpų esu girdėjęs, kad vaistinėse perkamo vitamino D organizmas neįsisavina. Tai kam be reikalo gerti? Apskritai aš nesu cheminių preparatų šalininkas, jei įmanoma, stengiuosi apsieiti be jų.

Julija KARNAUSKIENĖ:

– Auginame du sūnus – 2 metų Beną ir 2 mėnesių Jogailą. Berniukams, kad geriau vystytųsi, duoti vitamino D patarė gydytoja, tad vaistinėje perkame aliejinius lašiukus. O štai patys sau gal ir per mažai dėmesio skiriame. Gal taip pat vitamino D turėtume pavartoti? Juolab kad žinome apie jo svarbą organizmui.

Kretingos „Ave medica“ klinikos šeimos gydytojos Silvos MISĖS komentaras:

– Vitaminas D labai svarbus mūsų organizmui. Dėl jo trūkumo apima irzlumas, dirglumas, kaulų, raumenų skausmai, žmogus ima labiau prakaituoti. Įdomu tai, kad tokie pat simptomai ištinka ir perdozavus šio preparato. Taigi patiems pacientams sunku susigaudyti, ar to vitamino trūksta, ar jo perdozuota. Tiesą sakant, perdozuoti įmanoma tik vienu atveju – per daug pavartojus preparato, mat mums, gyventiems šalyje, kurioje nedaug saulės, vitamino D dažniausiai trūksta, su maistu pakankamos normos negauname. Geriausia yra pasidaryti kraujo tyrimą, kuris ir parodys realią situaciją. Pacientui išsityrus gydytojai gali išrašyti „smūginę“ šio papildo dozę vienoje ampulėje. Tokio kiekio, išgerto vienu kartu, pakanka trim mėnesiams, tad vitamino D ampulės ypač tinka užuomaršoms. Priminsiu, kad po ampulę galima išgerti ne daugiau, kaip 3 kartus per metus.

Kraujo tyrimas, be abejo, kainuoja, ne kiekvienas žmogus pajėgus už jį susimokėti. Tokiais atvejais vaistinėse galima pasirinkti ir nereceptinių preparatų – vitamino D kapsulių arba lašiukų. Juos taip pat organizmas normaliai įsisavina, bet vartoti reikia kasdien visą tamsųjį metų periodą iki saulėtos vasaros.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Panikos atakas patiria maždaug kas 7 – 10 žmogus ir jos vis dažniau užklumpa jaunus, aktyvius, veiklius, karjeros siekiančius žmones. Kaip atpažinti panikos priepuolį ir ką daryti, jam užklupus, žiniomis pasidalijo Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė Inna Viršilienė, šia tema skaičiusi pranešimą konferencijoje „Biopsichosocialinė edukacija psichikos sveikatos priežiūros kontekste 2“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas