|
|
|
SveikataKretingoje – moderni hemodializės klinika
Tarptautinė inkstų ligomis sergančių pacientų priežiūros paslaugų teikėjų kompanija „Diaverum“, turinti klinikas 20 pasaulio šalių, įžengė ir į Kretingą – 16-ąją savo kliniką Lietuvoje kompanija atidarė vakar, Vytauto gatvėje. Ta proga klinikos steigėjus, įmonės „Diaverum klinikos“ generalinę direktorę Vaidą Kojalienę, klinikos Kretingoje personalą, gydytojus pasveikino rajono meras Juozas Mažeika, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė, pacientų vardu kalbėjusi Lietuvos nefrologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos „Gyvastis“ Klaipėdos skyriaus pirmininkė Daiva Dragūnienė, patalpų, kurioje įsikūrė klinika, savininkas Juozas Donauskas. Žmones ir patalpas palaimino brolis pranciškonas Jurdanas Statkus, vildamasis, kad klinikoje, į kurią niekam nelinkėtų pakliūti, klestės gerumas ir sveikata. Linkėjimus perdavė ir mūsų kraštietis Seimo narys Antanas Vinkus, pažadėjęs artimiausiu metu apsilankyti naujojoje klinikoje. „Diaverum“ klinikoje Kretingoje įrengtos 8 lovos hemodializei atlikti. Medicininė įranga – visiškai nauja, klinikai atidaryti įmonė investavo apie 200 tūkst. Eur. Pacientus pasirengusios slaugyti 4–5 slaugytojos, atvykstantys gydytojai specialistai. Klinika dirbs 6 dienas per savaitę, pamainomis.
Gydymo sėkmei užtikrinti – pažangios tyrimų technologijos
„Laboratorinių tyrimų duomenys labai svarbūs ne tik ligos diagnozei nustatyti, bet ir vertinant ligos eigą, gydymo efektyvumą bei ligos prognozę,“ – teigė Kretingos šeimos medicinos centro direktorė ir bendrosios praktikos gydytoja Augenija Juknevičienė, kurios pastebėjimu, per pastaruosius 15 metų laboratorinė medicina patyrė daug teigiamų pokyčių – darbui pasitelkiamos naujausios technologijos, suteikiančios galimybę per trumpą laiką gauti tikslius rezultatus. Pasak A. Juknevičienės, suprantama, kad naujausią ir pažangiausią įrangą, kuri yra labai brangi, gali turėti tik didžiosios laboratorijos, todėl dauguma Kretingoje įsikūrusių medicinos įstaigų kraujo mėginius pristato į laboratorijas, įsikūrusias uostamiestyje. Kretingos šeimos medicinos centras bendradarbiauja su „Baltic Medisc“ laboratorija, kurioje įdiegta pasaulinio lygio įranga, tyrimai atliekami automatizuotais analizatoriais su sertifikuotais reagentais. Be to, naudodama kontrolines medžiagas ir dalyvaudama tarplaboratorinių palyginamųjų tyrimų programose, įmonė užtikrina tyrimo rezultatų objektyvumą ir patikimumą. „Tyrimų rezultatus gauname tos pačios dienos vakarą arba kitos dienos rytą – nereikia laukti popierinės pažymos, visi duomenys pateikiami elektroninėje programoje.
Neleisti „nuskęsti“ virtualiame pasaulyje
Ar informacinės technologijos vaikui iš tikrųjų yra taip labai blogai ir kaip nuo jų pabėgti, jei gyvename informacinių technologijų amžiuje, – apie tai savo įžvalgomis pasidalijo psichologė Vika Gridiajeva, įsitikinusi, kad tėvai turi žinoti, kuo rizikuojama, mažyliui į rankas įduodant išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. „Ką jūs manote apie tai, kad 2 metų vaikas neištaria žodžių, bet jeigu paprašysite „Youtube“ atrasti „Maša ir Lokys“, jis tai lengvai padarys?“ – taip V. Gridiajeva į diskusiją pakvietė kretingiškius, susirinkusius į jos seminarą „Mano vaikas auga su IT: ką svarbu žinoti?“ V. Gridiajeva akcentavo: informacinės technologijos savaime nėra blogis, tačiau leidžiant jomis naudotis savo vaikams, reikia aiškiai žinoti, kokias grėsmes jos gali sukelti ir kokias taisykles nustatyti, kad žalos būtų kuo mažiau. Informacijos bomba V. Gridiajeva priminė Pasaulinės sveikatos organizacijos įspėjimus, jog jaunesniam negu 3 metų vaikui iš viso negalima leisti žiūrėti televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar telefono, išskyrus atvejus, kai tai tampa priemone bendrauti su toli esančiais artimaisiais. Tačiau realybė yra tokia, kad dauguma vaikų išmaniaisiais telefonais pradeda naudotis dar nesulaukę savo pirmojo gimtadienio. Pasak V. Gridiajevos, amžius iki 3 metų yra ypatingas, nes tuo laiku vaikas „gaudo“ informaciją, tačiau dar negeba jos sujungti, tad, pavyzdžiui, žiūrėdamas dokumentiką apie beždžiones, jis nepadarys išvados, kad savo gyvenimo būdu jos primena žmones, nes matys tik atskirus vaizdus: beždžionė iš arti, beždžionė iš toli, beždžionė šokinėja ir t.t. „Įsivaizduokite, kaip dirba vaiko smegenys – nuolat jungiasi neuronai. Vaikas nieko nežino, pavyzdžiui, kad štai čia – knyga, o ten – langas, jam viską dar reikia išmokti. Ir kokią „bombą“ jis gauna žiūrėdamas animaciją telefone ar planšetėje – tai tokia dozė informacijos, kokios vaiko smegenys nesugeba suvirškinti. Atsiranda nemigos sutrikimų, prastėja gebėjimas koncentruoti dėmesį, mamos tiesiog sako: „Mano vaikas išprotėjo“, – kalbėjo V. Gridiajeva. – Jeigu mes, pažiūrėję televizorių, sugebame jį „išjungti“ ir iš savo minčių, tai vaiko galvoje matyti vaizdai vis „eina“. Štai kodėl negalima vaikui duoti prieš miegą telefono mažiausiai 4 valandas, nors ten ir skambėtų kokia nors švelni muzika.“ V. Gridiajeva perspėjo, kad vaiką veikia net ir fone kalbantis televizorius, nors ir atrodo, kad jis jo nežiūri.
17 kg atsikračiusi paauglė stebina savo ryžtu
Dar visai neseniai draugai ir giminaičiai Viltę matė tylią ir prislėgtą. Nuo aštuonerių metų pradėjęs augti svoris mergaitei smarkiai apkartino gyvenimą. Stigo pasitikėjimo savimi, noro mokytis, siekti svajonių. Dėl netobulo kūno paauglė kentė ir bendraamžių pašaipas. Tą gyvenimo tarpsnį Viltės mama Laura prisimena kaip itin sunkų. Šeima ieškojo būdų, kaip padėti dukrai, tačiau pastangos nedavė rezultatų. Sprendimas apsilankyti „Atostogų parko“ sporto klube buvo lemtingas. Žvelgdama į savo vyresnėlę dukrą Viltę jos mama ir dabar negali patikėti, kad tai tas pats žmogus, savo pasiekimais ir ryžtu įkvepiantis visus aplink. Kartu su antsvoriu ištirpo ir pyktis Norą keistis, teigė Viltės mama Laura, mergaitei pažadino pažintis su „Atostogų parko“ trenere Indre Padkovskaja. Iki tol sporto nemėgusi paauglė pamėgo treniruotes ir į jas vaikšto su dideliu džiaugsmu. Iš pradžių Viltė turėjo vieną tikslą – treniruotėmis pagerinti savijautą. Tačiau tinkamai parinkta treniruočių programa ir mitybos planas labai greitai davė teigiamų rezultatų – vos per mėnesį mergaitė atsikratė 10 kilogramų. Praėjus trims mėnesiams Viltės sąskaitoje – jau 17 numestų kilogramų, puiki savijauta ir gera nuotaika kasdien. Po pamokų ji skuba į muzikos mokyklą, o po jos iškart į sporto salę. „Per visą šį laiką ji nėra pasakiusi, kad sportuoti nenori“, – džiaugiasi mama Laura. Jos teigimu, kvalifikuotai ir jautriai trenerei I. Padkovskajai pavyko pasiekti tai, ko nesugebėjo artimieji ir pedagogai. Kartu su normaliu jos amžiui svoriu, Viltė susigrąžino ir pasitikėjimą savimi, gyvenimo džiaugsmą, norą siekti ir tobulėti. „Nemeilė sau, pyktis ir nusivylimas buvo jos kasdieniai palydovai. Bet tai praeitis“, – sakė Viltės mama.
Fluoras – ir sveikata, ir pavojus
„Gidentus“ odontologijos klinikoje pažangiu metodu gydoma fluorozė. Kada fluoras – į sveikatą, o kada jis kenkia mūsų dantims, mintimis pasidalino šios klinikos burnos higienistė Raimonda Kalnikė. Jos teigimu, sveikiems ir gražiems dantims išsaugoti įtakos turi ne tik tinkama asmeninė burnos higiena bei įgūdžiai. Fluoras – gerai visiems žinoma, profilaktikoje naudojama priemonė, padedanti išvengti ėduonies, turinti įtakos taisyklingam kaulų vystymuisi. Tačiau netinkamai naudojant ėduonies profilaktikai skirtus fluoro preparatus, gali atsirasti lengvo, vidutinio ar net sunkaus laipsnio dantų fluorozė. Didžiausią įtaką dantų fluorozei atsirasti turi geriamasis vanduo, o tai ypač aktualu Vakarų ir Šiaurės vakarų Lietuvos gyventojams, kadangi šiuose regionuose fluoro koncentracija geriamajame vandenyje yra gerokai didesnė negu kitur. Dantų fluorozė atsiranda dėl ilgalaikio fluoro vartojimo padidintomis dozėmis ir pasireiškia emalio spalvos pakitimais – nuo baltų matinių juostų iki rudai gelsvų dėmių. Pieniniai vaikų dantys yra mažiau pažeidžiami negu nuolatiniai. Nustatyta, kad pieniniai dantys formuojasi ir mineralizuojasi kūdikiui dar negimus, nuolatiniai dantys baigia formuotis iki 7–10 metų.
Ar užsiimate savigyda?
Pasitikrinti verta net ir nejaučiant simptomų
Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje pradėtos vykdyti 6 prevencinės programos, kurios žmonėms suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti savo sveikatą ir užčiuopti pačią ligos pradžią ar nustatyti didelę riziką jai atsirasti. Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė pasidžiaugė, kad gyventojai vis noriau dalyvauja prevencinėse programose, tačiau jų entuziazmo lieka mažiau, kai, gavus rezultatus, kalba pasisuka apie tai, jog reiktų keisti gyvenimo būdą. Nors medikai nuolat pacientams primena apie vykdomas prevencines programas, tačiau Lietuvoje jose dalyvauja tik apie 40 proc. gyventojų – Valstybinės ligonių kasos duomenimis, iš viso 2017 metais atlikta 551 tūkst. patikrų dėl vėžio. Raginti nereikia „Žmonės ypač noriai dalyvauja prevencinėje programoje, skirtoje širdies ir kraujagyslių ligoms išaiškinti – nereikia raginti, kad pasidarytų kraujo tyrimą“, – sakė B. Baltrūnienė, priminusi, kad šia prevencine programa kviečiamos pasinaudoti 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai. Jie kartą per metus gali pasidaryti kraujo tyrimą, kurio metu nustatoma gliukozės, cholesterolio, bei jo frakcijų koncentracija kraujyje. Šie tyrimai minėtų amžiaus grupių pacientams atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje jie yra registruoti. „Programos tikslas yra išaiškinti asmenis, kuriems yra didžiausia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – užbėgti ūmiems kardiologiniams įvykiams už akių. Kartu su kraujo tyrimo rezultatais vertinami ir kiti rizikos veiksniai: rūkymas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, ar širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo artimi giminaičiai ir kita,– vardijo B. Baltrūnienė. – Nustačius, kad asmuo turi riziką susirgti šiomis ligomis arba užčiuopus jų ankstyvą stadiją, sudaromas planas. Tačiau rekomendacijos, kaip keisti gyvenimo būdą, priimamos ne taip noriai – žmogus mieliau išgertų kokią tabletę. Bet jei pacientas nedės pastangų gerinti savo sveikatą, tai ir po kurio laiko pakartojus kraujo tyrimą, cholesterolio rodmenys savaime netaps geresni. Džiugu, kad tai kasmet supranta vis daugiau žmonių – jie labiau rūpinasi savo mityba, daugėja sportuojančių.“
Gimdymo skyrių pasiekė moderni aparatūra
Kretingos ligoninės vadovų bei darbuotojų pastangomis Akušerijos ginekologijos skyrius, kuriam dar neseniai grėsė būti uždarytam, ne tik atlaikė permainų vėtras, bet ir pelnė Naujagimiui palankios ligoninės statusą, o gimdyvių atsiliepiami apie jį yra geriausi Lietuvoje. Tai ir turėjo didžiulės įtakos, kad skyriui pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą būtų skirta moderni 153 tūkst. eurų vertės aparatūra. Komplekte – 27 prietaisai Ilgametė Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė sakė, jog nemažai įrenginių jie turėję ir ligi šiol, tačiau dabar įranga atnaujinta ir nebenusileidžia didžiosioms šalies ligoninėms. Naująją JAV ir Skandinavijos šalių gamybos medicinos aparatūrą iš viso sudaro 27 įvairūs prietaisai bei įrenginiai, tarp jų – itin vertingas portatyvus ultragarsinis aparatas-echoskopas, gyvybinių funkcijų monitorius naujagimiui, šildomi naujagimio reanimacijos stalai, fototerapijos prietaisas, sistema teigiamam slėgiui kvėpavimo takuose palaikyti, perfuzoriai-tūrinės infuzinės pompos, kardiotokografas, taip pat universali gimdymo lova, ginekologinė kėdė. „Šiame sąraše taip pat yra rinkiniai gimdymo takų apžiūrai bei Cezario pjūvio operacijai. Gavome netgi naujagimių muliažų komplektus, kad galėtume mokytis, kaip intubuoti naujagimių kvėpavimo takus, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Yra ir moters mažojo dubens muliažai, pagal juos galime geriau orientuotis, kokios pagalbos reikia gimdymo metu“, – gautas priemones vardino D. Opulskienė. Prietaisai bei įrenginiai yra patalpinti operacinėje, gimdykloje, palatose. Didžiuma įrangos jau sumontuota: su ja stacionare kasdien dirba 4 gydytojai akušeriai ir dar 2 budintys gydytojai, taip pat – gydytoja neonatologė Vida Jurgutienė. Jiems talkina 6 akušerės, 7 naujagimių slaugytojos bei 2 jų padėjėjos.
Kas tai yra endodontinis dantų gydymas
„Gidentus“ odontologijos klinikos gydytoja odontologė, besispecializuojanti endodontijos srityje, Dovilė Drungilaitė išsamiai atsako į visus pacientams iškylančius klausimus apie dantų šaknų kanalų gydymą.
– Kas tai yra kanalų gydymas ir kada jis yra reikalingas? – Endodontinis, arba šaknies kanalų, gydymas yra būtinas, kai dantų kariesas pasiekia pulpos kamerą, tai yra danties nervą. Vietinėje nejautroje šaknų kanalai yra kruopščiai išvalomi mechaniškai, apdorojami cheminėmis medžiagomis, suformuojami ir plombuojami. Jei šaknies kanalai infekuoti, pirmojo vizito metu kanale paliekama gydomoji pasta. – Kokia danties prognozė po endodontinio gydymo? – Po gydymo būtinas danties vainiko hermetiškas atstatymas. Endodontiškai gydytas dantis dėl savo pažeidimo ir likusių silpnų sienelių turi būti sutvirtinamas stiklo pluošto kaiščiais ir atstatomas plombuojant ar protezuojant.
|
|
