|
|
|
SveikataMitas ar tikrovė, kad per karščius reikėtų daugiau vartoti druskos?
Sportuojančiųjų mityba – tiesa ir mitai
Ar tikrai blogai sportuoti tuščiu skrandžiu, o valandą po treniruotės galima šlamšti bet ką? Kodėl skirtingas valgiaraštis turėtų būti bėgikui ir kultūristui? Kas kaltas, jei, pradėjus aktyviai sportuoti, nekrenta svoris? Įžvalgomis apie tai, kaip mitybos planą derinti su sportu, pasidalijo medicinos gydytojas-rezidentas Edvard Grišin.
Dėl karščio kretingiškiai medikai pavojaus varpais neskambina
Iš šiuo metu Kretingos ligoninėje besigydančių maždaug 100 pacientų nėra nė vieno, kuris būtų paguldytas dėl perkaitimo ar saulės smūgio.
Žinios išsklaido mitus apie skiepus
Vos gimus vaikui tėvams jau reikia apsispręsti dėl to, ar sutinka jį skiepyti, nes pirmoji vakcina – hepatito B – turi būti suleidžiama per pirmąsias 24 valandas. Dalį tėvų neramina tai, kad dar pusės metų nesulaukęs mažylis, vadovaujantis skiepų kalendoriumi, turi būti vakcinuojamas kas mėnesį ar du, o viešojoje erdvėje netyla pasakojimai apie tai, kad skiepai gali būti iki galo neištirti ir nesaugūs. Kretingos šeimos medicinos centro medikai įsitikinę – apsispręsti bus lengviau, jei, apsilankius pas šeimos gydytoją, bus nenutylėtos net ir menkiausios kylančios abejonės.
Kiek per dieną nueinate kilometrų?
Vyraujant karščiams, siūlo prisiminti paprastas taisykles
Vasariški karščiai yra nemažas išbandymas organizmui, o jautriausiai į jį sureaguoja vaikai ir senjorai bei tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Tačiau Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė įsitikinusi, kad žmonės negalavimų patirtų mažiau, jei nepamirštų paprastų, bet efektyvių taisyklių, kaip elgtis per karščius. „Esame šiauriečiai ir amžinai niurzgame, kad pas mus – mažai saulės. Tačiau šių metų gegužė nustebino pačiais nuostabiausiais saulės spinduliais, šiluma, gėlių ir medžių žiedais, kerinčiais jų kvapais – kaip nesidžiaugsi? Bet mes vėl keliame problemas, skundžiamės: kaip karšta, nėra, kuo kvėpuoti, skauda galvą, negalime dirbti. Siūlau nesiskųsti ir džiaugtis kiekviena puikia saulėta diena“, – optimizmo siūlė neprarasti D. Razgaitienė. Šią savaitę jai jau teko sulaukti paciento, kuris dėl perkaitimo skundėsi galvos skausmu, svaigimu, apėmusiu baimės jausmu. „Organizmas neteko skysčių, tad, esant karščiams, būtina gurkšnoti vandens“, – perspėjo D. Razgaitienė. Kam kyla didžiausia rizika Karščiui jautriausi yra kūdikiai, vaikai, nes jų termoreguliacinė sistema dar tik mokosi prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, bei senjorai, ypač – turintys 75 metus ir vyresni, nes šiam amžiui būdina sulėtėjusi kraujotaka išsiplėtusiose kraujagyslėse ir padidėjęs kraujo klampumas, ritmo sutrikimai. Karštį sunkiau išgyvena ir nėščiosios, asmenys, kurie anksčiau sirgo arba šiuo metu serga lėtinėmis ligomis, ypač – širdies ir kraujagyslių sistemos, taip pat tie, kurie turi antsvorio ar kuriems tenka dirbti sunkų fizinį darbą. Tvyrant karščiams, labiausiai kenčia širdies ir kraujagyslių sistema – tirštėjant kraujui, didėja trombų susidarymo tikimybė, o tai gali tapti smegenų ir širdies infarktų priežastimi. Be to, intensyviau dirbant širdžiai, pulsas pasidaro tankesnis, išsiplečia kraujagyslės, tad dėl „šokinėjančio“ kraujospūdžio gali pradėti skųstis net ir visiškai sveiki žmonės. Ypač pavojinga yra saulėtą dieną sunkiai fiziškai dirbti pasilenkus, nes tuomet nuo įtampos padidėja arterinis kraujo spaudimas, smegenų kraujagyslės persipildo krauju ir gali įvykti insultas. Tad medikai rekomenduoja riboti fizinį krūvį, vartoti kalio ir magnio preparatų.
Skubiąją pagalbą suteiks greičiau
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo nuo liepos 1 d. keičiama skubiosios pagalbos suteikimo tvarka. Pagal naują tvarką, nuo liepos 1 d. skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas nustatyti ir pacientus skubiosios medicinos pagalbos kategorijai priskirti galės ne tik gydytojas, bet ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas ar slaugytojas, papildomai išklausęs specialų šios itin svarbios srities kursą. Šiuo metu skubiosios medicinos pagalbos mastą nustato tik gydytojas, apžiūrėjęs pacientą. Tad gerokai sutrumpės laikas, per kurį bus nustatoma, kaip skubiai žmonėms turės būti suteikiama pagalba. Tokia tvarka šiuo metu galioja ir daugelyje ES valstybių, JAV, Australijoje. Taip pat patvirtintas atskiras vaikų skubiosios medicinos pagalbos teikimo mastas – tai reiškia, kad vertinant paciento būklę bus labiau atsižvelgiama į mažuosius pacientus. Nedelsiant, tą pačią minutę, jiems pagalba turės būti teikiama, jei vaikas bus ištiktas traukulių priepuolio ar šoko, esant labai gausiam kraujavimui ir pan. Visiems vaikams, kuriems prireiks skubiosios pagalbos, ji turės būti pradedama teikti ne vėliau kaip per 1 valandą.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją
Pas šeimos gydytoją – ne į turgų
Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) pacientė redakcijai išsakė nepasitenkinimą dėl apsilankymo pas šio centro šeimos gydytoją ir, jos manymu, atsainų požiūrį į pacientą: 75-erių moteris pasiguodė, kad šeimos gydytoja jai, garbaus amžiaus žmogui, nedavė jokių siuntimų pasitikrinti pas specialistus.
Sveikata – iš darnos su gamta
„Kažkada konferencijoje įstrigo mintis, kad mūsų namai yra labiau užteršti chemija negu didmiesčių oras. Pritariu tam: juk buitinė chemija garuoja, mes ja kvėpuojame. Kai naikiname teršalus, tuo pačiu ja naikiname ir save“, – kalbėjo Padvariuose gyvenanti 38 metų Regina Benetytė, kuri įsitikinusi, kad ir daugiau žmonių, jei tik drąsiau pasikliautų savo vidiniais pojūčiais, išmoktų gyventi be prekybininkų siūlomų kosmetikos priemonių ir buitinės chemijos, nes viską pasigamintų patys namuose. R. Benetytei sveikatos palaikymas ir stiprinimas neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo darnoje su gamta. Prieš daugiau kaip 5 metus pradėjusi pati gaminti kosmetikos priemones iš natūralių produktų, jau trečius metus R. Benetytė prekybos centruose nebeperka ir skalbiklių bei cheminių valymo priemonių ir vis labiau domisi tuo, kokios būtų maisto produktų, prisotintų įvairių cheminių priedų, alternatyvos. „Tam, kad gyventum ekologiškai, tikrai nereikia daugiau laiko ar daugiau pinigų, kaip daugelis galvoja. Iš tiesų yra atvirkščiai – nebegaištu laiko parduotuvėse, o pasigaminti muilą, dantų pastą ar šveitiklį kriauklei užtrunku vos kelias minutes, tam panaudoju labai paprastus produktus“, – pasakojo R. Benetytė. Perka trumpalaikę laimę R. Benetytė teigė, kad ekologiškas gyvenimo būdas išlaisvina nuo prekybininkų reklaminių triukų, kurie taip įpainioja žmogų, kad jis tiesiog nebeįsivaizduoja gyvenimo be siūlomų prekių. „Esame apgaudinėjami. Parduotuvėse siūloma produktų, pažymėtų „eko“ ar „bio“ ženklais, tačiau paskaičius etiketes, paaiškėja, kad tai neatitinka tikrovės. Tik kaina yra „ekologiška“ – dvigubai ar trigubai didesnė už įprastą, – kalbėjo R. Benetytė. – Esmė ta, kad dabar ekologija yra madinga, taigi iš to daromas verslas. Kai pagalvoji, koks absurdas: stovi fabrikai, pro kurių kaminus į gamtą metami teršalai, ir gamina „ekologiškus“ produktus, juos supakuodami į plastmasines pakuotes.“ R. Benetytė pastebi, kad žmonės praradę laimės pojūtį ir tiki, kad ją nusipirks kartu su naujomis prekėmis. „Bet tokia laimė labai greitai dingsta – kartais net nespėjus grįžti į namus, naujieji pirkiniai jau nebedžiugina“, – mintimis dalijosi pašnekovė, įsitikinusi, kad didžiuliu tempu gyvenanti ir į vartojimo kultūrą įsisukusi visuomenė griauna pati save.
Ką iš tiesų slepia moterų grožio siekis bet kokia kaina
Grožis – bene daugiausia diskusijų keliantis dalykas nuo seniausių laikų. Ar gali grožis būti suvokiamas objektyviai? Kodėl ne viskas visiems vienodai gražu? Grožio siekiame dėl savęs ar dėl kitų? Kada noras būti gražia tampa liga? Šiandien apie tai kalbamės su psichoterapeutu Olegu Lapinu ir „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro plastikos chirurge Indre Sakalauskaite. Kodėl moterys yra tokios savikritiškos ir visada turi sau priekaištų dėl išvaizdos? Olegas Lapinas.: Ir vyrų, ir moterų psichikoje galima išskirti tris dalis: objektyvųjį Ego (tai tarsi Suaugęs mūsų viduje), vaikišką ID (tai reiklus ir naivus Vidinis Vaikas) bei normas nustatantį Superego (tėviškoji dalis). Superego gali būti palaikantis (rečiau) ir baudžiantis bei reikalaujantis (dažniau). Moterys turi viduje taip vadinamą „sadistinį superego“: gana reiklų ir negailestingą balsą. Kartais jis skamba kaip vidinis reikalavimas: „Privalai būti tobula: graži, mylinti, rūpestinga, sėkminga“. Čia pat atsiranda idealios moters vaizdelis: dailus veidas, plonas liemuo, ilgos kojos, didelės krūtys. Kartais šis balsas skamba kaip baudimas: „Kaip tau ne gėda!”, „Pasižiūrėk į save!” Didelę dalį šių reikalavimų sudaro išvaizda: moters sėkmė, o kartais ir išgyvenimas vyrų visuomenėje kelis tūkstančius metų priklausė nuo jos „prekinės išvaizdos“. Moters vertė buvo nustatoma vyro akimis, o vyrams, ne paslaptis, iš moters pirmiausiai reikėjo patrauklumo. „Būk patraukli“ tapo savotišku moters vertės normatyvu ir įsitvirtino moters galvoje skambančiame „Reikliojo Superego“ balse. Įsisavinusios šį normatyvą moterys pamiršta, kad šiuo reikliu balsu kalba ne jų „aš“, o tik jų psichikos dalis - Superego. Beje, su tokiu moters Superego jau šimtą metų kovoja feminizmas. Palaikančių, priimančių tėvų šeimose augusios mergaitės, žinoma, turi silpnesnį išvaizdos normatyvą, tačiau jis vis dėlto ateina iš draugių, klausiokių, berniukų, medijų. Top modeliai, Facebukas, žurnalų viršelių gražuolės, lėlės Sindi ir Barbė bei animacinių filmukų gražuolės vis dar atlieka normatyvo vaidmenį. Ateina iš išorės, o po truputį tampa vidiniu balsu bei vidiniu idealu. Tad moters psichikoje nusistovi du savęs vaizdiniai: „aš reali“ - kokią mane parodo veidrodis, ir „aš ideali“ - kokia aš turėčiau būti, kad jausčiausi laiminga. Indrė Sakalauskaitė.: Manau, kad XXI a. realijos, gyvenimo tempas ir egzistuojančios sukurtos taisyklės verčia kiekvieną moterį apie tai susimąstyti. Mes gyvename sociume, apsupti žmonių ir nuolat kuriamų taisyklių. Nuolatos vertiname bei reitinguojame save ir vieni kitus, tad reikia pripažinti, kad šiandien išvaizdos kultas yra labai stiprus. Socialinių tinklų nuomonių formuotojai, žiniasklaida labai stipriai propaguoja ir formuoja tobulo gyvenimo ir išvaizdos pranašumą. Į mus žvelgia gražūs, išpuoselėti veidai ir kūnai. Ir nors realybė pasislėpusi už nuotraukų filtrų, pasąmoningai tai formuoja sėkmingo, pasitikinčio savimi ir laimingo žmogaus stereotipą.
|
|
