|
|
|
SveikataJaunų gydytojų pasirinkimas – Kretingos ligoninė
Šį rudenį Kretingos ligoninės medikų bendruomenė pasipildė dviem jaunais gydytojais: 29-erių klaipėdietė Ieva Turskė pradėjo dirbti gydytoja dermatovenerologe, o 35-erių kaunietis Juozas Bartusevičius papildė gydytojų traumatologų-ortopedų gretas. Abu kilę iš didmiesčių, tačiau rajono ligoninę, tikino, pasirinkę ne vien dėl to, kad šalia – jūra, bet ir dėl to, kad žinojo čia esant būtiniausią įrangą naujausioms savo žinioms realizuoti. Šalies vakaruose trūksta dermatovenerologų I. Turskė į Kretingą atvyko po rezidentūros studijų, kurias 4-erius metus rėmė Kretingos ligoninė, bei stažuočių 10 Europos šalių ligoninėse. Šiandieną ji priklauso Europos, taip pat – ir Lietuvos, dermatovenerologų akademijos draugijoms. Jauna medikė su šeima netruko įsikurti Kretingalėje, o dirbti Kretingoje apsisprendusi iš anksto žinodama, jog šiame krašte labai trūksta jos srities specialistų. „Kasmet po rezidentūros studijų dauguma pasilieka dirbti Vilniuje ar Kaune, dermatovenerologų trūksta net Klaipėdoje. Kretingoje dirbu vos trečią mėnesį, mano pacientai atvyksta ir iš Palangos bei Skuodo rajono“, – kalbėjo I. Turskė. Jos žodžiais, dažniausiai žmonės kreipiasi dėl odos ligų – žvynelinės, aknės, atopinio dermatito – išsausėjusios odos ligos, dažniausiai susijusios su alergija. Tačiau nustatomos ir odos onkologinės ligos – melanoma, bazalioma, stebimos ikivėžinės stadijos. Žmonės, įspėjo gydytoja, turėtų suklusti, pastebėję neįprastų pokyčių odoje, ypač – vyresniame amžiuje aptikę naujai atsiradusių darinių, apgamų. Kretingos ligoninė yra įsigijusi specialų prietaisą – dermatoskopą, kuris daugybę sykių leidžia išdidinti odos struktūros vaizdą, pamatyti ir optimaliai diagnozuoti ligas. „Tačiau esant abejonėms, atliekame odos biopsiją – kada su specialia adata iš giluminių odos sluoksnių paimamas odos gabaliukas ir siunčiamas histopatologiniam tyrimui“, – paaiškino gydytoja dermatovenerologė.
Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos. Pasikeičia elgesys Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei kiti anksčiau reikšmingi dalykai. Žmogui sunku kontroliuoti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, padidėja tolerancija jai ir kai kuriais atvejais pasireiškia fizinės abstinencijos būklė“, – pabrėžia specialistas. Kad asmuo turi problemų kontroliuodamas alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą, galima įtarti iš šių požymių: preteksto vartoti psichoaktyvias medžiagas ieškojimo, vartojimo vienumoje arba slapta, atitolimo nuo draugų ar artimųjų, laikino atminties sutrikimo, irzlumo, staigių nuotaikos svyravimų. Norėdami suprasti, ar reikia įtarti priklausomybę nuo alkoholio, galime atsakyti į keturis klausimus: „ar kada nors galvojau, kad reikėtų nustoti gerti?“, „ar kiti žmonės erzina mane kritikuodami dėl mano gėrimo?“, „ar kada nors jaučiausi kaltas, kad geriu?“, „ar kada nors esu gėręs ryte tam, kad nusiraminčiau arba palengvinčiau pagirias?“. Jeigu būdami sąžiningi sau teigiamai atsakome į bent du klausimus, yra pagrindo susirūpinti.
Įveikti stresą gali padėti ir sveikas gyvenimo būdas
Alkoholio, narkotikų, rūkalų sukeliama žala – tai žala žmogaus sveikatai, gerovei bei į priklausomybes įklimpusiuosius supantiems žmonėms. Rodos, tokie dalykai suprantami ne tik specialistams. Ir vis tik, kaip byloja statistika, šios blogybės nesitraukia iš mūsų gyvenimo. Sveiką gyvenimą pasirinkusieji teigia, kad yra daug geresnių būdų atsipalaiduoti, kurie naudingi ne tik pačiam, bet ir šalia esantiems žmonėms. Situacija skaičiais Apie pavojų tapti priklausomu nuo alkoholio skelbiama nuolat. Lietuvos statistikos departamentas (toliau – LSD) skelbia, kad lietuviai praėjusiais metais vidutiniškai išgėrė po 12,3 litro absoliutaus alkoholio. Nors tai yra 0,9 litro mažiau nei metais anksčiau, tačiau šis rodiklis aukštesnis už Europos šalių vidurkį. Lietuva kasmet patenka į šalių, suvartojančių daugiausia alkoholio, dešimtuką. Rūkymas Lietuvoje taip pat plačiai paplitęs. Vadovaujantis LSD duomenimis, vienas šalies gyventojas 2017 m. vidutiniškai surūkė 51 legalių cigarečių pakelį (arba 1 023 cigaretes). Visame pasaulyje aštri problema – narkotikų vartojimas vis labiau braunasi ir į Lietuvą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2018 m. metinėje ataskaitoje skelbiama, kad daugiau kaip 92 mln. suaugusiųjų arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis 15–64 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų nors kartą gyvenime yra bandę narkotikų. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – NTAKD) informavo, kad Lietuvoje, 2016 m. bendrosios populiacijos tyrimo rezultatais, narkotikų nors kartą gyvenime vartojo 11,5 proc. arba beveik 216 tūkst. 15–64 metų amžiaus gyventojų: 18 proc. vyrų ir 5,4 proc. moterų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, Lietuvoje tiek vidutinis rūkymo, tiek alkoholio vartojimo pradžios amžius – 18 metų.
Specialistai ragina puoselėti tinkamus įpročius ir saugoti širdį
Medicinos srityje nuolat tobulėja diagnostikos ir gydymo technologijos, tačiau Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Higienos instituto duomenys negailestingi: vien praėjusiais metais šios ligos sudarė 56 proc. mirčių. Medikų teigimu, riziką susirgti šiomis ligomis padidina ir netinkamas gyvenimo būdas. Ragina pasižadėti sau Skaičiuojama, kad kiekvienais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje miršta 17,5 mln. žmonių. Gerai žinomas gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis įvardija daug priežasčių, kodėl Lietuva pagal širdies ir kraujagyslių ligas yra tarp pirmaujančių šalių. Viena iš jų – nepakankamas dėmesys savo sveikatai. Gydytojo, daug dėmesio skiriančio šių ligų prevencijai, teigimu, reikia ne tik medikų, bet ir visuomenės, valstybinių institucijų bendradarbiavimo šviečiant žmones. Į būtinumą rūpintis savo sveikata atkreipia dėmesį ir Lietuvos širdies asociacija. Rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Šią dieną Pasaulinė širdies federacija kartu su Lietuvos širdies asociacija paragino kiekvieną atsakingai pradėti rūpintis savo bei artimojo širdies ir kraujagyslių būkle. Specialistai ragina neatidėti to vėlesniam laikui, o nuo šiandien pasižadėti sau: gaminti ir valgyti sveikiau, dažniau sportuoti ir padrąsinti savo vaikus būti fiziškai aktyvesniems, nerūkyti, padėti tiems, kurie nustoja tai daryti.
Konferencijoje – apie krūties vėžio gydymo naujoves
Konferencijoje – apie krūties vėžio gydymo naujoves Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija kartu su Klaipėdos universitetine ligonine ketvirtą kartą suorganizavo konferenciją, skirtą krūties vėžiui ir jo tausojančiam gydymui. Dėmesys ir dvasinei savijautai „Į Klaipėdą suvažiavę krūties vėžį diagnozuojantys ir gydantys geriausi Lietuvos specialistai, tarp kurių – onkologai chemoterapeutai, radiologai, chirurgai, molekulinės biologijos specialistai – žino, jog ruduo čia visada prasideda nuo šio renginio, įgavusio jau tarptautinį mastą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė pagrindinis organizatorius Onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas. Jo teigimu, krūties vėžio atvejų Lietuvoje daugėja. Galbūt šie skaičiai didesni dėl to, kad liga, ypač ankstyvos stadijos, gerėjant diagnostikai, pričiumpama greičiau. O kuo liga anksčiau nustatoma, tuo lengviau ją gydyti, mažiau paveikiamas pacientės organizmas. Anot pašnekovo, šiuolaikinis gydymas ypatingas tuo, kad stengiamasi, kaip įmanoma, sumažinti krūties šalinimo operacijų, mat mokslinėje literatūroje akcentuojama, jog pašalinimas dažnai neduoda naudos, nepailgina išgyvenamumo, o moteriai suteikia dar didesnę psichologinę traumą, apsunkina kasdienį gyvenimą. Užtikrinti pacientės gyvenimo kokybę taip pat – svarbu. To siekiant, chirurgai vis glaudžiau bendradarbiauja ir su plastikos chirurgais.
Rosita Paulauskaitė: „Galiausiai radau išsigelbėjimą nuo žvynelinės“
Žinoma klaipėdietė, praeityje garsios muzikos grupės „Junior“ vokalistė, o dabar televizijoje dirbanti Rosita Paulauskaitė beveik dvidešimt metų kentė nepatogumus dėl žvynelinės (psoriazės). Tai, ką ji atrado Vakarų Lietuvoje, vadina tikru išsigelbėjimu. Žvynai ant odos nebevargina Rosita geoterminio mineralinio vandens procedūras vadina tikru išsigelbėjimu sergantiems psoriaze, liaudyje vadinama žvyneline. Lėtinė autoimuninė odos liga pasireiškia specifiniu bėrimu – ant odos atsiranda rausvų mazgelių, kurie padengti sausais žvynais. Apie geoterminio vandens procedūras psoriaze serganti Rosita sužinojo visai atsitiktinai dirbdama viename projekte, kuris buvo filmuojamas „Atostogų parke“. Siekdama palengvinti ligos sukeliamus simptomus, moteris kelerius metus iš eilės išsiruošdavo į kelionę prie Negyvosios jūros. Panirusi į itin sūrų vandenį Rosita greitai pajusdavo pagerėjimą. Ji teigia Lietuvoje išbandžiusi ir tradicinį gydymą hormoniniais vaistais, ir daug skirtingų kosmetikos priemonių, gydomųjų procedūrų, tačiau visos šios priemonės davė tik trumpalaikį efektą. Pasak jos, „Atostogų parke“ procedūroms naudojamas itin aukštos mineralizacijos (80 g/l) geoterminis mineralinis vanduo sergantiems nepagydomomis ligomis kartais padeda labiau nei vaistai. „Dariau viską, kas įmanoma, kad oda būtų švari ir graži. Išbandžiusi geoterminio vandens vonias „Atostogų parke“ jau po penktos procedūros pajutau akivaizdų pagerėjimą. Mano oda pagaliau švari“, – džiaugėsi R. Paulauskaitė.
Stiprins higienos įgūdžius
Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuras informuoja, jog spalio mėnesį pradedama vykdyti viena iš Kretingos rajono visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių „Burnos higienos įgūdžių stiprinimo Kretingos rajono ugdymo įstaigose programa“. Programos tikslas – ugdyti vaikų burnos sveikatos priežiūros įgūdžius, kad vaikai rūpintųsi savo dantimis ir kuo ilgiau juos išsaugotų sveikus.
Sveika mityba švietimo įstaigose – ir sveikinama, ir peikiama
Jau mėnuo darželinukai ir mokiniai švietimo įstaigose maitinami pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą, kurį patvirtino sveikatos apsaugos ministras. Tačiau toks valgiaraštis, kuris sudarytas pagal sveikos mitybos principus, patinka ne visiems – dalis mamų pastebi, kad jų vaikai namo sugrįžta alkani ir, vos peržengę slenkstį, lekia prie šaldytuvo. Draudžiami džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos ir žuvies gaminiai, darželiuose bulvės gali būti patiekiamos garnyrui ne dažniau kaip tris kartus per savaitę, vaikams siūloma valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius: avižas, grikius, ryžius, kviečius, miežius, kukurūzus, soras ir kt. Darželių ir mokyklų meniu nebegali sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai, aukščiausios rūšies kvietinių miltų gaminiai. Dabar pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams. Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turi būti tausojantys (troškiniai, kepta su garais konvekcinėje, virta vandenyje, virta garuose, kepta orkaitėje folijoje ar kepimo popieriuje), kad būtų išsaugoma maistinė vertė ir neužteršiama kancerogeninėmis medžiagomis. Kiekvieną dieną darželiuose ir mokyklose vienas patiekalas turi būti iš augalinės kilmės maisto produktų. Skatinant daržovių vartojimą, nustatytas reikalavimas, kad patiekalo daržovių garnyras turi būti ne mažesnis negu trečdalis. Ir tai – tik dalis reikalavimų, kuriuos privalo įgyvendinti maistą darželiams ir mokykloms ruošiančios organizacijos.
Erkių platinamos ligos gali būti atpažįstamos ne iš karto
Vyras miršta, o niekas negali pasakyti, dėl ko, – su tokia situacija susidūrė viena kūlupėniškių šeima, kuri ne iš karto sužinojo, kad kasdien vis labiau akivaizdžiai silpnėjančios sveikatos priežastis – užkrėsta erkė. Dėl medikų įžvalgumo šis 69 metų ligonis jau sveiksta, tačiau, specialistai perspėja, kad tokių istorijų, kai erkinis encefalitas diagnozuojamas ne iš karto vos pacientui sublogavus, esama daug, ir dėl to nereikėtų kaltinti gydytojų. „Medikai vyrą išplėšė iš mirties“, – teigė kūlupėniškė E. J., nusprendusi su „Pajūrio naujienomis“ pasidalinti šeimai nutikusia istorija, kad nuoširdžiai padėkotų gydytojams už išgelbėtą sutuoktinio gyvybę ir perspėtų žmones, kuriuos šiuo laiku į miškus vilioja rudens gėrybės.
Galvos skausmas – visiems pažįstamas, bet kiekvienam skirtingas
„Kai pacientas pasiskundžia, kad jam skauda galvą, tuomet galvą pradeda skaudėti jo šeimos gydytojui“, – šmaikštavo Kretingos šeimos medicinos centro gydytoja Silvija Zamulskienė, paaiškinusi, kad egzistuoja daugiau negu 200 galvos skausmų rūšių ir atskleisti jų priežastį ne visada paprasta. Tad ieškant atsakymo į klausimą, kodėl skauda galvą, didelė dalis gydymo sėkmės tenka pačiam pacientui – kaip tiksliai jis apibūdins savo būseną ir padės atrasti priepuolius iššaukiančius dėsningumus. „Skausmas pažįstamas visiems. Jau kūdikystėje jis padeda suvokti aplinkinio pasaulio pavojus, išmoko prisitaikyti ir išgyventi, – apie tai, kad skausmas yra neišvengiama gyvenimo dalis, kalbėjo S. Zamulskienė. – Skausmas mus saugo visą gyvenimą, informuoja apie ligas ir skatina ieškoti pagalbos. Iš visų į gydytojus besikreipiančių pacientų apie 60 proc. tai daro, pajutę skausmą.“ Galvos skausmas yra vienas dažniausių pacientų skundų: apie 70 proc. žmonių bent 1 kartą per metus pajaučia galvos skausmą, o maždaug 4–5 proc. žmonių jį patiria kasdien. Viena dažniausių priežasčių – stresas Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskienė pastebi, kad viena dažniausių galvos skausmo priežasčių – stresas. „Juk ne veltui yra ir posakis „turiu galvos skausmą“, kai kalbama apie kokį nors rūpestį, – priminė S. Zamulskienė. – Neatsiejama šiuolaikinės civilizacijos dalimi tapo greitas tempas, įtampa, nesveikas gyvenimo būdas – visa tai neretai ir sukelia galvos skausmą.“ Pasak gydytojos, verta domėtis ir išmokti streso valdymo praktikų – jas pritaikius nebereikės ir raminančių vaistų. Svarbu suprasti, kad reakcija į situaciją priklauso tik nuo paties žmogaus individualaus požiūrio – kas vienam gali sukelti emocijų audrą, kitam tebus dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti. S. Zamulskienė paaiškino, kad galvos skausmas gali būti ir lėtinio nuovargio sindromo požymis, kuris pasireiškia organizmo išsekimu. Tokiu atveju vien pamiegoti nepakanka – atgauti organizmo gyvybines jėgas yra reikalinga ir mediko pagalba. Ilgos valandos prie kompiuterio, automobilyje, žiūrint televizorių taip pat ilgainiui gali sukelti galvos skausmą, ypač – jei, naudojantis kompiuteriu, rankoms nėra atramos. Dėl netaisyklingos kūno padėties sutrinka galvos kraujotaka.
|
|
