|
|
|
SveikataPradėjo statyti grupinio gyvenimo namus
Kretingoje, Grafų Tiškevičių gatvės Nr. 39-me sklype, statomas vienaukštis 246 kv. m ploto pastatas – grupinio gyvenimo namai (GGN), kuriuose kitąmet bus apgyvendinta 10 žmonių su lengva proto negalia. Taip bus žengtas pirmasis žingsnis Kretingos rajone, pertvarkant institucinės globos sistemą, – šie namai taps Padvarių socialinės globos namų padaliniu. Perspektyvoje – GGN plėtra Padvarių socialinės globos namų vadovė Rima Narmontienė pasakojo, kad grupinio gyvenimo namų užsakovė yra valstybė, skyrusi lėšų nupirkti 14 arų sklypą ir jame pastatyti namus, kuriuose bus įrengti 6 vienviečiai ir 2 dviviečiai kambariai su bendra virtuve, sanitariniais mazgais, ir poilsio patalpomis. Bendra projekto vertė – 300 tūkst. Eur. „Statybos darbai prasidėjo vasarą, viešųjų pirkimų konkursą laimėjo panašių objektų statybos patirties turinti bendrovė „Napsita“ iš Telšių. Tai bus tipiniai grupinio gyvenimo namai, įrengiami pagal ministerijos rekomendacijas: patalpos pritaikytos judėti vežimėliais, įrengtas pandusas. Kieme bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, rekreacinė zona, sklypas aptvertas tvora. Šiemet iki gruodžio pastatą ketiname pakišti po stogu, o kitą gruodį švęsti įkurtuves“, – kalbėjo R. Narmontienė. Šie namai statomi pagal valstybės įgyvendinamą neįgaliųjų patekimo į valstybinę globą prevenciją, siekiant kuo labiau integruoti neįgalius žmones į visuomenę. R. Narmontienės žodžiais, perspektyvoje nusimato GGN plėtra: „Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavome lėšų – 24 tūkst. Eur, kad iki naujų metų nupirktume sklypą Kretingos mieste dar vienų namų statybai.“
Situaciją komplikuoja dvejopi nurodymai ir visuomenės baimė
Šią savaitę rajono Savivaldybės administracija inicijavo jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasitarimą, kuriame buvo aptartos galimybės steigti taip vadinamąsias kovidines lovas Kretingos ligoninėje. Šį rūpestį lydi dar ir visuomenės baimė, dėl ko ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrius lūžta nuo sukarščiavusių pacientų, nors jiems ekstrinė pagalba ir nebūtina. Situaciją dėl kovidinių lovų atsiradimo Kretingos ligoninėje komplikuoja ne tik ligoninės patalpų išdėstymo specifika, bet ir dvejopi Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimai: Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės teigimu, dar neatšauktas sveikatos ministro nurodymas ligoninėje turėti „švarias“ lovas regiono gimdyvėms – mūsų ligoninė yra vienintelė, turinti Gimdymo skyrių, ir tuo pačiu būtina steigti kovidines lovas, kadangi Klaipėdos universitetinė ligoninė jau nebepriima dalies pacientų, atvežtų su koronaviruso susirgimu. Prašo visuomenės supratingumo Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė patvirtino, kad yra gautas sveikatos ministro nurodymas rengtis priimti sunkiai COVID-19 sergančius pacientus, kuriems reikalinga deguonies terapija. „Ištiko lengvas šokas, nes buvome įsitikinę, kad, ankstesniu nurodymu, Kretingos ligoninė išliks kaip rezervinė gimdyvėms, jeigu Klaipėdos gimdymo namai būtų užkrėsti koronavirusu“, – kalbėjo Savivaldybės vadovė, suabejojusi, ar Kretingai pavyks išvengti kitų regiono ligoninių lemties, kai iš esmės visose jose pasireiškė COVID-19 židiniai. Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos I. Volskienės teigimu, per buvusias poilsio dienas jau ir Kretingos ligoninėje buvo nustatyta 10 susirgimų koronavirusu, ir pacientai, neturint kitos išeities, buvo guldomi į paruoštas lovas izoliacijos palatose. „Iš tų 10 ligoninių du su kvėpavimo nepakankamumu buvo nugabenti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kiti grąžinti atgal. Dalį jų išleidome gydytis namo, ambulatoriškai. Visų pacientų, sergančių pneumonija, į ligoninę nepaguldysime, ir tai – akivaizdu“, – I. Volskienė akcentavo, kad į pagalbą turi ateiti pirminės sveikatos priežiūros centrų gydytojai, jei norime, kad situacija būtų valdoma. Kad problema išsispręstų ir Kretingos ligoninė turėtų vadinamąsias kovidines lovas, ketinama uždaryti Vaikų ligų skyrių – būtų teikiama tik ambulatorinė paslauga, ir kurti padalinį, tai yra izoliacijos skyrių. Šiomis dienomis, anot ligoninės vadovės, teksią išspręsti ir deguonies tiekimo problemą, kadangi reikia ardyti lubas. „Vaikų skyriuje galime įrengti 8 lovas. Terapiniame skyriuje nėra galimybės to padaryti. Ligoninė – užkišta, chirurginiams pacientams belikę 10 lovų, saugome ir lovas gimdyvėms. Reikia kuo daugiau pacientų gydyti namuose, nes ruošiamos lovos problemos neišspręs“, – kalbėjo I. Volskienė, kurios pastebėjimu, negali visi karščiuojantieji suplaukti į ligoninę, jos Priėmimo skyrių. J. Girdvainė klausė, ar įmanoma sustabdyti šį srautą: „Gal šeimos gydytojai gali paaiškinti žmonėms, kad sukarščiavę jie nevažiuotų į ligoninę.“ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patvirtinto: „Taip, įmanoma, bet yra ir kita medalio pusė: žmonės arba patys nuvažiuoja į Priėmimo skyrių, arba čia juos atveža greitoji medicinos pagalba, o ir šeimos gydytojas pacientą gali nusiųsti į šį skyrių. Šiandienos iššūkis – kaip galėtume atlikti informacinį vaidmenį.“
Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir papasakoti, kodėl nusprendė mesti rūkyti, kaip sekėsi žengti pirmąjį žingsnį sveikesnio gyvenimo link ir kokius naujojo etapo privalumus įžvelgia. Buvo rūkoma visur Prieš daugiau nei dvidešimt metų rūkyti metęs S. Urbonavičius-Samas labai tiksliai prisimena, kada ir kodėl nusprendė visam laikui mesti šį žalingą įprotį. „Didysis virsmas manyje įvyko dar 1993 m., kai gyvenome tikrai pašėlusį „rokenrolinį“ gyvenimą ir su grupe BIX dalyvavome didžiuliame ture po Prancūziją su daugiau nei 100 koncertų įvairiausiuose miestuose“, – savo pasakojimą pradeda S. Urbonavičius-Samas. Anot jo, tais laikais dar nebuvo išsivysčiusi rūkymo kultūra – žmonės rūkydavo vieni prie kitų, o uždarose vietose, nesvarbu, tai būtų klubas, kavinė ar autobusas, ore tvyrodavo didžiuliai dūmų kamuoliai. „Visur viskas buvo lyg „išrūkyta“ ir tai galiausiai įgriso, todėl grįžus po šio turo iškart mečiau rūkyti“, – sako S. Urbonavičius-Samas, juokaudamas, kad anksčiau nebūtinai turėjai rūkyti pats, kad prisirūkytum. Pasijuto lyg „ant sparnų“ Tiesa, tuo metu grupės BIX lyderis turėjo pertrauką tarp turų ir koncertų, stengėsi nesilankyti klubuose ar kavinėse, todėl išvengė bent menkiausių pagundų ir rūkymo metimą atsimena be didelių sunkumų. Jeigu nusprendžia kažko imtis, – viskas būna lyg kirviu nukirsta. Pasak pašnekovo, po mėnesio laiko jis pasijuto lyg „ant sparnų“, nes iš organizmo pasišalinęs nikotinas ir kitos kenksmingos medžiagos suteikė begalinio lengvumo pojūtį. „Tie, kas ilgą laiko tarpą rūkė ir yra bandę mesti rūkyti, – tikriausiai žino ir atpažįsta šį jausmą, o tie, kurie nebandė mesti rūkyti, – tikrai pabandykite, nes tas jausmas yra fantastiškas. Kai praėjus kuriam laikui (mano atveju užteko mėnesio) tu jauti savo prasivaliusį kūną šiek tiek pakilusį virš žemės“, – tvirtina S. Urbonavičius-Samas. Kaljanas – toks pat rūkymas Tiesa, televizijos laidų prodiuseriui ir BIX grupės lyderiui S. Urbonavičiui-Samui vis dėlto reikėjo poros pasitikrinimų, kad tvirtai žinotų, jog nebeužsikabins už šio žalingo įpročio. „Buvau kartą Egipte pakvailiojęs ir su kaljanu, tačiau greitai supratau, kad tai yra visiškai tas pats rūkymas, todėl greitai jo atsisakiau, niekada nebegrįžau ir, manau, nebesugrįšiu“, – teigia jis.
Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios popmuzikos atlikėja Rūta Loop. Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus Rūtą Žibaitytę galima vadinti televizijos šou ir muzikos pasaulio senbuve. Ji – neseniai solinę karjerą pradėjusi atlikėja, žymiausių Lietuvos atlikėjų pritariančioji vokalistė, kurios karjerą puošia patirtis daugybėje muzikinių projektų ir „Eurovizijos“ dainų konkursuose. Praėjusiais metais šokių muzikos radijuje „Power Hit Radio“ laidų vedėja dirbanti mergina išleido pirmąjį solinį albumą pavadinimu „Chapter“ ir šiemet, antrąkart išbandžiusi jėgas nacionalinėje „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje, pasiekė finalą. Tačiau ryškiausiai atlikėjos vardas nušvietė visos šalies žiniasklaidą rugpjūčio mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodžius atlikėjos įrašui apie teigiamą koronaviruso testą. Rugpjūčio mėnesio pradžioje koronavirusas buvo nustatytas vienam iš „Power Hit Radio“ darbuotojų, todėl visa radijo komanda nedelsiant izoliavosi, tačiau Rūta išsitirti nuėjo savo noru. Radijo laidų vedėja antrąją mėnesio savaitę pajuto pirmuosius dar iki tol tiksliai nežinomos ligos simptomus: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, svaigimas, gerklės perštėjimas ir kosulys. Laukiant atlikto testo atsakymų, merginai dingo skonis ir uoslė, tad atsakymas buvo aiškus – užsikrėsta koronavirusu. „Visada galvojau, kad aš tai jau tikrai nesirgsiu“ Rugpjūčio 11 dieną atlikėjai buvo patvirtintas koronavirusas ir tądien prasidėjo saviizoliacija. Rūta, prisimindama lemtingą rugpjūčio 11 dieną, atvirauja: „Sekiau naujienas ir situaciją pasaulyje, tačiau neslėpsiu, visada galvojau, kad aš tai jau tikrai nesirgsiu, ir tik susirgusi visiškai patikėjau virusu bei kad jis gali bet kada pasiekti kiekvieną iš mūsų.“ Bendradarbiaujant su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, buvo atrasti ir užfiksuoti visi asmenys, su kuriais mergina kontaktavo per tam tikrą laikotarpį, su visais jais buvo susisiekta, jie atsakingai užsiregistravo, atliko testus ir izoliavosi.
„Man tikrai pasisekė, kad sirgau lengva forma ir pasireiškę simptomai manęs stipriai nenualino fiziškai. Turbūt labiau išsekau psichologiškai, kai reikėjo leisti dienas tarp keturių namų sienų“, – sėkminga sirgimo koronavirusu patirtimi džiaugiasi 27 metų atlikėja.
Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis, – rytas visada ateina
Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokios emocinės ir psichologinės pagalbos galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos Pagalbasau.lt ir mobilios emocinės savipagalbos programėlės „Pagalba sau“ privalumais ir pabrėžia tai, kad svarbiausia nebijoti ieškoti ir kreiptis pagalbos. Metas – sunkus visiems Visuotinė pandemija ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Kiekvienas susiduriame su neplanuotais iššūkiais, kovojame su problemomis ir nuolat galvojame apie tai, kas bus toliau. „Žmogus nebegali nieko planuoti taip, kaip galėjo anksčiau, ir net neįsivaizduoja, kada galės, todėl ši nežinomybė kelia stresą ir nerimą. Dėl to nukenčia mūsų kasdienė emocinė būsena, krinta produktyvumas darbe, kamuoja nuolatinis suirzimas“, – aiškina psichologė S. Mickuvienė, pridurdama: „Visiškai normalu, kad visuomenė yra pavargusi nuo negalėjimo planuoti savo laiko, atostogų ir kitų pramogų. Nors ir suprantama, kad visa tai yra apribota dėl visų mūsų gerovės, tačiau kai dažniau išeidavome į įvairius renginius ir įprastai pramogaudavome, – daugiau ir prasiblaškydavome, o tai labai stiprindavo mūsų emocinę sveikatą.“
Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais, patyrus šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės, esant galimybei, ir kitų krizių atvejais. Mobilios komandos padės ne tik išgyventi ir geriau suprasti su krize susijusius jausmus, bet ir sudaryti artimiausių krizės valdymo veiksmų planą. Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės savivaldybėse, o Kauno apskrityje – Kauno miesto, Birštono, Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių savivaldybėse. Su specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius, mob. tel. 8 616 22 252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt Prašyti tokios pagalbos galės įstaigos, bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, visuomeninės organizacijos, kurių nariai patiria krizinį įvykį. Individualaus krizinio konsultavimo paslaugos galės būti teikiamos ir kitiems besikreipiantiems, kurie išgyvena kitokias krizes. Tiesa, tokia pagalba galės būti suteikta tik tais atvejais, jei tuo metu mobiliosios komandos nebus užimtos anksčiau išvardintais atvejais.
Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata. Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti ir sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savojo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir visai aplinkai. Vieniems – stresas, kitiems – pagerėjimas Pasak VU Psichologijos instituto mokslininkų, prasidėjus karantinui, žmonių psichologinė būsena keitėsi skirtingai – vieniems tai buvo labai didelis stresas, o kitų savijauta netgi pagerėjo. Emocinės būsenos pablogėjimas dažniau buvo būdingas mokiniams ir studentams, o taip pat žmonėms, kurie prasčiau vertino savo ekonomines pajamas. „Visi mes mėgstame pastovumą ir retas kuris teigiamai vertina panašius pokyčius, kadangi jie buvo susiję su didele nežinomybe. Kalbėdami apie žmonių reakcijas, turime suprasti, kad kiekvienas savo aplinkoje turime skirtingų resursų, todėl tai, kas vienam sukėlė baimę, kitam gali sukelti pyktį, o trečio visai nepaliesti“, – teigia psichologė K. Čunichina.
Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas
Dėl įprastų cigarečių rūkymo keliamos grėsmės sveikatai nebesiginčijama, tačiau vis dažniau diskutuojama dėl šiais laikais taip išpopuliarėjusių kaitinamojo tabako priemonių. Svarbiausia atminti, kad nėra tokio rūkymo būdo, kuris būtų nežalingas organizmui, o norint mesti rūkyti reikia nueiti nelengvą kelią. Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti, norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė. Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių elementų, iš kurių keli šimtai pripažinti kenksmingais sveikatai, o beveik 40 šių elementų yra laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti arba paskatinti vėžinių susirgimų vystymąsi. Rūkymo metu kancerogeninės medžiagos patenka į organizmą su dervomis – pavojingiausiomis cigarečių cheminėmis medžiagomis, ne tik silpnina imuninę sistemą ir nusėda kvėpavimo takuose, bet ir pakenkia burnos ertmės, lūpų, gerklų, bronchų gleivinei, todėl yra didelė tikimybė paskatinti ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą. Žinoma, ne visiems rūkantiems asmenims pasireiškia tie patys poveikiai, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno individualaus organizmo charakteristikos, rūkymo trukmės ir gaunamų kenksmingų medžiagų kiekio. Elektroninės cigaretės – alternatyva, bet ne išeitis Pasak gydytojų, ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai dar nėra iki galo išaiškintos. Nors įkvepiami garai nėra degimo produktas, manoma, kad jie nesukelia stipraus uždegimo ir trombocitų sulipimo, kas galėtų sukelti kraujagyslių ligas ir tokias pavojingas komplikacijas kaip infarktas ir insultas, o toksinių medžiagų ir kancerogenų kiekiai yra mažesni, todėl vėžinių susirgimų rizika turėtų būti šiek tiek mažesnė. Tačiau visa tai nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, todėl vertėtų itin atsakingai vertinti šį rūkymo būdą. Kai asmuo jau serga sunkia pažengusia liga ir nenori visiškai atsisakyti rūkymo, bedūmiai tabako produktai galėtų būti mažiau sveikatą žalojanti alternatyva, tačiau bet kuriuo atveju rūkant yra neįmanoma išvengti rizikos sveikatai. „Ypatingą nerimą kelia vaikų ir paauglių elektroninių cigarečių rūkymas, nes nėra pakankamai ribojamas šių priemonių įsigijimas. Vaikų ir paauglių smegenys yra jautrios nikotino poveikiui, todėl priklausomybė išsivysto lengviau nei suaugusiems“, – pastebi V. Andrejevaitė.
Perdegimo sindromas – gebėjimo duoti liga
„Kas negirdėjote žodžių „esi pernelyg jautri“, „nesi atsparus“, „neturi teisės nuleisti rankų“, „tavo pareiga...“. Jaučiate palaikymo, dėkingumo stoką, aplanko jausmas, kad esate išnaudojami? O gal kyla abejonių dėl savo sugebėjimų ir net veiklos prasmės?“ – tokiais klausimais pokalbį apie vadinamąjį perdegimo sindromą darbe su rajono nevyriausybinių organizacijų atstovais pradėjo Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro kvietimu Kretingoje viešėjusi vilnietė lektorė psichologė Inga Bogzevičienė. Dosnumą keičia abejingumas Perdegimo sindromo (PS) terminą (angl. burn-out – nusidėvėjimas, sudegimas, savęs išsekinimas) moksliškai pirmąkart paminėjo amerikiečių psichologas psichoterapeutas Herbertas Freudenbergeris, pastebėjęs, kad jauni savanoriai, puolę dirbti su entuziazmu, per vienerius ar kelerius metus prarasdavo gyvybingumą ir motyvaciją. Jiems kildavo sveikatos problemų: kamuodavo pasikartojanti sloga, raumenų, galvos skausmai, nemiga, atsirasdavo psichologinių problemų, dažniau susierzindavo, ciniškai reaguodavo į kolegas ir pacientus. Perdegimo kamuojamas žmogus neretai kelia klausimą, ar jam verta toliau dirbti šį darbą, ar jo indėlis yra reikšmingas? Abejoja ir dėl savęs, ir dėl įstaigos, ir dėl kolegų. Jei neieškoma pagalbos, įvyksta lūžis, tuomet ir susergama PS. Kaip tai pasireiškia? Pirmiausia, – juntamas nuovargis, tuštuma, jausmas, kad išsemti visi rezervai. Nepadeda poilsis: nei miegas(kad ir koks kokybiškas čiužinys ar patogi pagalvė), nei atostogos. Į aplinkinius reaguojama irzliai, kyla pyktis, nuolatinė įtampa, liūdesys, nerimas, neviltis. Atsiranda problemų sutelkti dėmesį, užvaldo daug pašalinių minčių, daromos aplaidžios klaidos, kurių priežastis nėra nežinojimas ar patirties stoka. Mintys sukasi apie tai, kad darbuotojas nesijaučia vadovų įvertintas, nėra palaikomas kolegų. Žmonės, kenčiantys nuo PS, dažniausiai gyvena nesveikai, trūksta fizinės veiklos, atsiranda įvairių priklausomybių, prarandama pagarba sau, gali kilti noras išeiti iš darbo, ką dažnai jie ir padaro. Anot psichologės, PS tapatinamas su nuosekliu idealizmo, energijos ir motyvacijos praradimu. Kuo mažiau už darbą atlyginama, tuo daugiau darbuotojas kompensuoja atsipalaiduodamas. Tačiau atsipalaidavimas neteikia džiaugsmo, kokį galėtų duoti prasmingas darbas. Perteklinis uolumas, dosnumas darbe liekant dirbti viršvalandžius, išsekina, o dosnumą pamažu keičia abejingumas.
Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Taip pat apie šių dienų situaciją Vokietijoje ir ten galiojančius reikalavimus pasakoja Lėro miesto klinikoje dirbanti gydytoja rezidentė Aušrinė Radišauskaitė. Kilmė – vis dar neaiški Visiškai naujo viruso grėsmė atėjo iš Kinijos, o visa informacija ir naujausios žinios pirmiausia taip pat plūdo iš šios valstybės. Vėliau, kai virusas pradėjo plisti plačiau ir atsirado daugiau paveiktų šalių, kartu pagausėjo ir mokslininkų bei medikų tyrimų, bandymų išsiaiškinti situaciją, tačiau šiandien, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po koronaviruso atsiradimo Lietuvoje, vis dar yra gausybė neatsakytų klausimų. Kita vertus, jau yra patvirtinta tai, kad šis virusas yra iš septynių virusų šeimos, tačiau kol kas nėra aiški konkreti jo kilmė. „Nors mokslininkai jau yra suradę daug genetinių analogų ir esame girdėję begalę samprotavimų, kad šis virusas kilo iš šikšnosparnių ar kitų egzotinių gyvūnų, galutinis atsakymas į šį klausimą dar nėra rastas. Tačiau faktas yra tai, kad užsikrėtė žmogus ir kad virusas nuo žmogaus plinta žmogui – galima užsikrėsti kalbant, kosint, čiaudint, o tai parodė realią grėsmę“, – teigia D. Razmuvienė. Pagrindiniai saugumo principai Vis dar nėra aišku, ar žmogaus, prasirgusio simptomine forma, organizmas suformuoja imunitetą, ar galima sirgti antrą kartą, kiek asmenų gali užkrėsti sergantysis, – visa tai yra ypač svarbu norint suvaldyti viruso plitimą. Anot D. Razmuvienės, neaiškių klausimų yra nemažai, tačiau mes jau žinome itin reikšmingos informacijos apie tai, kaip turime saugotis. „Koronavirusas plinta oro lašeliniu keliu, todėl ypač svarbu išlaikyti dviejų metrų fizinį atstumą tarp žmonių, taip pat ypač svarbi tinkama rankų higiena ir dezinfekcija, nes oro lašeliai nusėsta ant įvairių paviršių, kuriuos mes liečiame. Svarbu nepamiršti ir nosį bei burną dengiančių apsaugos priemonių, kad oro lašeliniu būdu plintančios seilės nepatektų ant įvairių paviršių ir ant šalia esančių žmonių. Šios trys apsaugos priemonės yra žinomos jau seniai, o įvertinant tai, kad dar neturime specifinės apsaugos priemonės – vakcinos ir vaistų, privalome ypač atsakingai laikytis trijų pagrindinių saugumo principų, norėdami apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – tvirtina D. Razmuvienė.
|
|
