|
|
|
SveikataApsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?
Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu. Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai. Saugiausi preparatai naudojami medicinoje Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė akcentuoja, kad galima naudoti tik saugias, kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas, laikomas saugiausiais preparatais medicinoje. „Kadangi vakcina yra vaistinis preparatas, tad, kaip ir vartojant bet kokius vaistus, pasiskiepijus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir šalutinis poveikis, bet tai nėra pavojinga gyvybei. Nepageidaujama reakcija į skiepus yra normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ir rodo, jog vakcina yra veiksminga ir formuojasi imunitetas. Dažniausiai pasireiškiančios reakcijos po vakcinos skiepijimo yra skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, gali pasireikšti ir karščiavimas. Pastebėjus bet kokią reakciją į skiepus, reikėtų nedelsiant informuoti gydytoją.“
Sutrikęs miegas: kaip atpažinti ir išvengti?
Miegas – tai vienas iš svarbiausių dalykų, ko reikia žmogaus kūnui. Tai dažnai pasikartojanti ramybės būsena, kuriose metu kūnas atsistato, pailsi. Apie jo svarbą neverta ginčytis. Tačiau vis dažniau pasitaiko ir jo sutrikimų. Neretam, kuriam atrodo, kad pasireiškė miego sutrikimai kyla klausimų, kaip: „ar tai tikrai miego sutrikimas?“, „kaip to išvengti?“ ir panašių. Straipsnyje dalinamės profesionalų patarimais, kaip atpažinti miego sutrikimus ir kaip jų efektyviai išvengti gali padėti tikslingai parinkti minkšti baldai. Kokių jų yra ir kaip jie paveikia gyvenseną? Miego sutrikimai nemenkai gali paveikti gyvenimą, jo ritmą. Todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir imtis atitinkamų veiksmų. Specialistai įvardina ir apibūdina sutrikimų požymius: • mieguistumas. Tai ypač svarbus simptomas, be to jis yra dažniausias. Jei jaučiamasi pavargus, apima apatija, ar dažnai ima miegas, tai gali būti ženklas, kad miego ciklas yra sutrikęs. • Sumažėjęs darbingumas, produktyvumas. Natūraliai, jei prastai išsimiegama, ir jaučiamas mieguistumas, tai ir darbingumo lygis bus žemas. Tai taip pat gali byloti apie besivystantį ar jau išsivysčiusį miego sutrikimą. • Sutrikęs miego rėžimas. Jei dažnai jaučiama, kad išsiderino miego rėžimas, einama miegoti labai vėlai, arba miegama diena ir dirbama, būnama aktyviu naktį, tai dar vienas stiprus signalas apie miego sutrikimus. • Vaikščiojimas ir/ar kalbėjimas naktimis. Tai vėlgi reiškia, kad miegas nėra toks gilus, koks turėtų būti. Šio svarbaus požymio ignoruoti nevalia.
Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Dažniausiai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, dažnai keičiant partnerius. Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo ir gimdymo metu gali užkrėsti dar negimusį kūdikį. Dažnas šlapinimasis, atsiradęs dirginimo ar deginimo jausmas, neįprastos išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių santykių metu, žaizdelės ar pūslelinės ant lytinių organų gleivinių signalizuoja apie infekcijos atsiradimą, todėl vertėtų sunerimti ir tinkamai išsitirti. Tokiais atvejais, jei pastebėjote bėrimą lyties organų srityje, jaučiate skausmą pilvo apačioje ar kapšelyje, padidėja kirkšnies limfmazgiai, iš lyties ir šlapinimosi organų itin pagausėja neįprastų išskyrų ar jaučiate kitus itin nemalonius simptomus, reikėtų suskubti ir nedelsiant kreiptis į specialistus. Dažniausios ligos Lietuvoje viena populiariausių lytiškai plintančių ligų yra chlamidiozė, sukeliama chlamidinės bakterijos. Užsikrėsti įmanoma visų rūšių – vaginalinių, analinių bei oralinių – lytinių santykių metu. Dauguma žmonių neturi jokių pastebimų simptomų, tačiau kai kuriems vėliau atsiranda skausmas pilvo apačioje, diskomfortas lytinio akto ar šlapinimosi metu, makšties išskyrų spalvos ir kvapo pasikeitimas, kraujavimas tarp menstruacijų, kraujavimas po lytinių santykių, gausesnis kraujavimas mėnesinių metu. Taip pat gali pasireikšti išangės skausmai ir išskyros, sąnarių uždegimai. „Negydoma chlamidiozė vyrams gali sukelti rimtą šlaplės, prostatos arba sėklidžių infekciją, o moterims – dubens uždegiminę ligą ar net nevaisingumą“, – atkreipia dėmesį gydytoja P. Kasilovska. Viena rimčiausių lytiškai plintančių ligų, galinčių turėti mirtinų padarinių, yra gonorėja. Anot P. Kasilovskos, dauguma vyrų ir moterų visiškai nieko nejaučia, tačiau kitus kankina dažnesnis šlapinimasis nei įprastai, niežėjimas aplink lytinius organus, gelsvų išskyrų pagausėjimas ir kiti simptomai, kaip ir užsikrėtus chlamidioze. Negydoma chlamidiozė ir gonorėja gali komplikuotis, pakenkti prostatai, sėklidės prielipui, sukelti moterų ir vyrų nevaisingumą, pasireikšti ektopiniu (už gimdos ribų) nėštumu ir kitais reprodukcinės sveikatos sutrikimais.
„Eglės sanatorija“ – veiklos nenutraukė Viena iš tokių – Eglės sanatorija. Druskininkai vis dar pilni miesto svečių, kurie poilsiauja būtent šioje sanatorijoje. Ji veiklos nenutraukia todėl, kad ji turi asmens sveikatos priežiūros įstaigos statusą. Tai reiškia, kad čia teikiamos būtent medicininės paslaugos, todėl paprastų poilsiautojų srautas bus mažinamas, o ligoniai – laukiami. Ir nors sanatorijoje SPA paslaugos pramoginiu tikslu kol kas, Vyriausybės nutarimu, neteikiamos, o maistas siūlomas tik išsinešimui, poilsiautojai susiranda ir kitų veiklų: vaikštinėja po parkus, pažindinasi su miestu iš paukščio skrydžio kartu su Druskininkų lynų keltuvu. Tebeveikia ir dviračių nuomos punktai, suvenyrų kioskeliai. Tad visi atvykstantys gali mėgautis miesto grožiu dviračio pagalba bei įsigyti smagių atsiminimų. „Snow arena“ kol kas priima tik profesionaliu sportininkus, tad lankytojams teks palaukti karantino pabaigos. Naujos taisyklės Visos veikiančios sanatorijos patvirtino bendrus darbo organizavimo principus, kurie padės saugiau teikti paslaugas, taip apsaugant tiek įstaigų darbuotojus, tiek svečius. Tarp tokių sprendimų – baseinų ir pirčių kompleksų uždarymas pramoginiais ar poilsio tikslais, taip pat poilsio programų atsisakymas. Pasimatymas kitaip Maistas šiuo metu visoje šalyje teikiamas tik išsinešimo principu, todėl romantiškai vakarieniauti, net atvykus į kurortą, reikėtų savo kambaryje. Vis dėlto tai tikrai netrukdo gražiai praleisti savaitgalį. Užsisakykite mėgstamo maisto, įsijunkite mylimą filmą, arba priešingai, vakarieniaukite gamtos apsuptyje ir garantuojame, jog tai pavirs į puikų bei nepamirštamą pasimatymą.
Masažai: kokia jų nauda ir alternatyvos karantino metu namuose?
Masažo nauda Apie masažų naudą žino daugelis, tačiau retas, kuris gali įvardyti konkretų masažo veikimo principą. Taigi, kokia masažo nauda mūsų kūnui, organizmui? • Gerina imunitetą. • Sumažina nugaros skausmą. • Naudingi nėščiosioms, palengvina gimdymą bei pogimdyvinį laikotarpį. • Stiprina raumenis. • Mažina nerimą, depresiją. • Padeda atsinaujinti odai. • Mažina patinimus po operacijų. • Padeda išvengti mėšlungio. • Skatina aminorūgščių gamybą. • Gerėja miegas. • Padaugėja energijos. • Atpalaiduoja, mažina nuovargį ir įtampą. Vandens masažas namuose Šis masažas atliekama vonioje. Jei neturite masažuojamojo vandens dušo antgalio – tiks ir paprastas, tereikia nustatyti stipresnę srovę. Masažą galima atlikti pasilepinus vonioje arba tiesiog prausiantis duše. Vonios vanduo turėtų būti kiek vėsesnis, o srovės spaudimas – maksimaliai stiprus. Pirmasis žingsnis – nukreipti srovę į probleminę vietą ir intensyviai vedžioti ją po kūną sukamaisiais judesiais. Pradėti vertėtų nuo klubų, šlaunų ir keliauti link pilvo, pečių. Tokią procedūrą reikėtų darytis apie 10 minučių. Na, o baigiama vėsiu dušu visam kūnui. Žnaibymas – masažas Tai labai aktyviai veikiantis masažo tipas. Jis padeda efektyviai kovoti su celiulitu, gerina kraujotaką, odos būklę. Jį galima atlikti tiek stovint, tiek gulint ar sėdint. Idealu, jei žnaibysitės po vandens procedūrų (dušo, vonios).
Laikinai stabdomos planinės operacijos
Vakar pavakarę įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame nuspręsta Kretingos ligoninėje laikinai – 2 savaitėms – stabdyti planines operacijas. Jeigu karantinas bus pratęstas, Ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją, vėl nuspręs, kuriam laikui reikėtų nebeplanuoti operacijų. Laikinai stabdyti planines operacijas verčia tai, kad COVID-19 virusas buvo nustatytas dar 7 Kretingos ligoninės darbuotojams. Šiuo metu COVID-19 liga iš viso patvirtinta 14 įstaigos personalo narių, iš kurių 4 – gydytojai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dėl patvirtintų naujų COVID-19 atvejų ligoninėje atlieka epidemiologinį tyrimą. Taip pat testuojami kontaktą su sergančiaisiais turėję ligoninės darbuotojai ir pacientai. Šiuo metu Kretingos ligoninėje gydoma beveik 50 pacientų, iš kurių 25 – COVID-19 sergantys rajono gyventojai, dėl vietų trūkumo nebepriimti gydyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Skubiosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas Kretingos ligoninėje nestabdomas, atliekamos bus ir ekstrinės operacijos. Ekstremalių situacijų komisija taip pat priėmė sprendimą steigti mobiliąsias medikų komandas – jas turės suformuoti ir Savivaldybei priklausančios, ir privačios medicinos įstaigos. Anot Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Arno Juškio, Kretingos rajone reikėtų 5 mobiliųjų komandų, kurios paslaugas pacientams namuose suteiks tik šeimos gydytojo sprendimu. Mobiliosios komandos, kuriose dirbs ir šeimos gydytojai, vietoje spręs, kur – namuose ar ligoninėje – turėtų būti gydomas koronavirusu sergantis asmuo.
„P. n.“ informacija
Kiekviena diena – naujas iššūkis
Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai didėja ir piliečiai vis labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Tačiau kiekvienas pirmiausia galvojame apie save ir savo šeimą, o juk medikai ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra būtent tie asmenys, kurie pirmosiose gretose grumiasi su klastingu virusu ir kurie neša didžiausią pandemijos naštą ir atsakomybę už visų mūsų sveikatą. Kiekvieną dieną būdamas pirmosiose gretose koronaviruso fronte, infektologas L. Svetikas pasakoja, kad į VULSK Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi nemažai pacientų, kurių didžioji dauguma – infekuoti virusu. „Mes esame vienas pagrindinių SARS-CoV-2 virusu sergantiems pacientams paslaugas teikiančių centrų, COVID-19 infekuoti pacientai, kuriems reikia stacionarinio gydymo, yra gydomi mūsų centre, tačiau visų pacientų mes stacionarizuoti negalime dėl vietų stokos, todėl pacientus, kuriems pagalba gali būti suteikta atraminėse ligoninėse, perkeliame į kitas įstaigas – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės COVID-19 skyrių, Ukmergės ligoninę, Alytaus ligoninę. Šiuo metu (lapkričio 11 d. duomenimis) Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje yra gydomi 14 pacientų, tačiau situacija kasdien keičiasi. Skyriuose visuomet yra pacientų, kuriems yra tikėtinas būklės pablogėjimas ir perkėlimo į Reanimacijos skyrių galimybė“, – teigia jis.
Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos grupę patenka asmenys, buvę prie užsikrėtusio asmens be apsaugos priemonių, arčiau negu 2 metrai. Taip pat ir tie, kurių bendravimo laikas uždaroje patalpoje buvo ilgesnis negu 15 min. Kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai. Registruotis koronaviruso tyrimui galima karštosios linijos numeriu 1808 nuo 8 iki 20 val. kasdien arba internetu 1808@greitojipagalba.lt“, – teigia NVSC specialistė. Asmenys, kurie labiausiai rizikuoja užsikrėsti, prioriteto tvarka tiriami nemokamai. Visų pirma, tai koronaviruso židinyje esantys ir sąlytį turėję žmonės – šeimos nariai ir kiti, artimai bendraujantys su užsikrėtusiaisiais ar sergančiaisiais. Taip pat ir medikai, kurie dažniausiai tiriasi prieš pradedant ir baigiant savo darbo pamainas, – tikslią tyrimų tvarką nustato pačios medicinos įstaigos. Nemokami koronaviruso tyrimai priklauso ir slaugos namų gyventojams, kurie dėl vyresnio amžiaus ir lėtinių ligų priklauso didžiausios rizikos grupėms, ir, žinoma, slaugos namus prižiūrinčiam personalui bei sveikatos priežiūros darbuotojams.
Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
„Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo buvusius kitus programėlės naudotojus. Taip jos naudotojai gali anksti sužinoti apie galimą užsikrėtimą ir imtis priemonių, kad apsaugotų save ir kitus. Ši programėlė nepakeičia įprasto epidemiologų atliekamo darbo, tik jį papildo – suteikiama galimybė paprasčiau informuoti tuos, kurių užsikrėtęs COVID-19 asmuo nepažįsta arba apie kuriuos galėjo pamiršti. „Kuo daugiau sąlytį turėjusių žmonių nustatysime, tuo greičiau sustabdysime viruso plitimą. Programėlė padės nustatyti net ir tuos mūsų kontaktus, apie kuriuos patys neturime galimybės sužinoti, pavyzdžiui, apie sąlytį kelionės autobusu metu, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje“, – aiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis.
Mitybos klaida – paveldėti netinkami įpročiai
Iš Žibininkų kilusi, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė dietistė Aušra Šunokaitė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino patarimais apie pagrindines mitybos klaidas, kurias mes paveldime iš savo šeimų, ir atkartojame kasdien ruošdami maistą. – Kokias pagrindines klaidas virtuvėje žmonės daro nuo seno? Kokie ydingi įpročiai yra susiformavę ir perduodami iš kartos į kartą, ir ką mums skubiai reikėtų keisti savo lėkštėse? – Priminsiu jums vieną seną istoriją apie mergaitę ir žuvį. Mergaitės motina gamino žuvį pagal labai seną tradicinį receptą, kur žuviai reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti. Mergaitė taip ir išmoko gaminti. Vienąkart ji pagalvojo: o kodėl reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti? Mama paaiškino, kad tai tradicija, kurios laužyti nevalia, ir ėmė filosofuoti apie simbolinę nupjautos galvos ir uodegos prasmę. Močiutė, išmokiusi motiną gaminti, į simboliką nesigilino, bet taip pat akcentavo, kad tradicijų laužyti nevalia. Ir tiktai prosenelė, kuri išmokė šio recepto močiutę, papasakojo istoriją, kaip jie su proseneliu kadaise vargingai gyvenę, kokia maža buvusi jų krosnis, kur žuvis, nenupjovus galvos ir uodegos, paprasčiausiai netilpdavo. Taigi pagrindinė netinkamos mitybos klaida – paveldėti įpročiai. Esame įpratę maitintis taip, kaip maitinosi mūsų artimieji. Ydingus įpročius mums įskiepijo senoji karta, kurios atstovai buvo įtikėję bulvių ar kruopų nauda. Teigiantiems, kad „seneliai taip valgė ir ligų neturėjo”, reikėtų įvertinti ir tai, kad seneliai valgydavę kelis kartus per dieną, tačiau dirbdavę gerokai daugiau energijos reikalaujančių darbų negu šiandien. Kitas aspektas – maisto laikymas. Kokį maistą valgytume mes, jei neturėtume nei šaldytuvo, nei šaldiklio? Mitybos pagrindą sudarytų ilgą laiką negendančios krakmolingos kruopos ar bulvės. Tačiau tai nebūtinai yra sveikiausias pasirinkimas, kai šiandien turime gausą mitybine verte naudingesnių maisto produktų. Kasdienėje lėkštėje bulves ar kruopas turėtų pakeisti didesnis kiekis daržovių. Daug krakmolo turintis maistas neigiamai veikia mūsų žarnyno bakterijas ir mikroorganizmus. Šia tema pradėta domėtis visai neseniai, kai tyrimai parodė, kad nuo žarnyno veiklos priklauso 70–80 proc. mūsų organizmo imuniteto. Tad ypač šiuo metu, kai siaučia virusai, turėtume padėti žarnynui. Pats svarbiausias maistas – įvairios raugintos ar šviežios daržovės.
|
|
