|
|
|
SveikataGeros valios žmonės dovanojo galimybę girdėti
Vakar „Pajūrio naujienas“ pasiekė gera žinia iš Kūlupėnų: šiame kaime gyvenantis laikraštyje išspausdinto straipsnio „Svajonė, kad vaikas girdėtų“ herojus, vienas televizijos projekto „Išsipildymo akcija“ dalyvių 14-metis Gvidas Mikalauskis savo namuose jau gyja po penktadienį Kauno klinikose sėkmingai atliktos sudėtingos operacijos. Operacija – vienintelė ir pirmoji Lietuvoje „Džiaugsmas netelpa mūsų širdyse, nors rezultatų, kurių tikimės, dar reikės kantriai palaukti. Kol kas Gvidas jaučiasi tarsi užsidėjęs 10 kilogramų ant galvos, naktimis prastai išsimiega – į kurią pusę atsigulęs bepasisuktų, maudžia, pulsuoja, tenka gerti antibiotikus ir vaistus nuo skausmo“, – situaciją perteikė vaikino mama Kristina Mizaraitė. Tačiau, anot jos, visa tai – niekis žinant, kad abipusė BAHA implantacija jos sūnui ateityje leis girdėti kaip visiems sveikiems žmonėms. Operacija, kai vaikui įdėti du implantai, yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje. K. Mizaraitė teigė nerandanti žodžių padėkoti ne tik gyventojams, aukojusiems „Išsipildymo akcijos“ metu, bet ir geradariams, pinigų pervedusiems į „Pajūrio naujienose“ paskelbtą jos asmeninę sąskaitą. Per „Išsipildymo akciją“ suaukotos lėšos padengė operacijos ir su ja susijusias išlaidas, o geros valios žmonių, pervedusių į asmeninę banko sąskaitą, kiekvienas euras taip pat buvo ir yra naudojamas prasmingai – sūnaus tolesniam gydymui, vizitams į ligoninę, kurių dar bus ne vienas ir ne du“, – atviravo pašnekovė. „Aš ir vyrui sakiau: jei ne visuomenės susitelkimas mums bėdoje padėti, dėl savo vaiko būtume vis tiek kažką darę, stengęsi, ieškoję įmanomų išeičių ir galbūt būtume paskendę skolose. O dabar nuo mūsų pečių nuslinko išties didelis finansinis rūpestis. Šiandien žmonės padėjo Gvidui, kas žino, galbūt užaugęs jis taip pat kam nors padės?“ – svarstė kūlupėniškė.
Miego higiena – kas tai?
Miegas – vienas svarbiausių dalykų, padedančių atsistatyti ir atgauti jėgas po dienos darbų. Miego metu mūsų kūnas atsigauna, pailsi. Būtent dėl to sveikas miegas gali padėti pagerinti ne tik kasdienę mūsų savijautą, bet ir darbo rezultatus. Siekiant kokybiško miego, jo higiena yra vienas iš pagrindinių aspektų, kuris padeda išsimiegoti tinkamai. Todėl aptarkime, kas yra miego higiena, kodėl ji iš tiesų svarbi, kokie faktai tai paremia ir kaip ją palaikyti. Kodėl miego higiena iš tiesų svarbi ir kaip atpažinti, kad ją reikia gerinti? Moksliškai įrodyta, kad miego higiena yra labai svarbi ne tik fizinei, bet ir emocinei mūsų sveikatai. Tinkama ji gali ypač pagerinti mūsų produktyvumą, nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Mokslininkai taip pat nustatė, kad gerų įpročių formavimas yra itin naudingas žmonėms ir išsivysčius juos tinkamus, jų nebejaučiame ir priimame kaip įprastus. Būtent todėl labai svarbu kuo greičiau pritaikyti sveikus miego įpročius, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę. Yra išskiriami keli pagrindiniai ženklai, reiškiantys, kad miego higiena yra tobulintina: • sunku užmigti; • kenčiama nuo trukdžių naktimis, dažnai prabundama, • jaučiamas mieguistumas dienos metu, • nėra motyvacijos dirbti, mokytis, arba ji itin žema; Taip pat, dar vienas ypač svarbus simptomas, rodantis prastą miego higieną, yra nepastovus miego režimas. Pastebėjus šiuos simptomus, galima pradėti tobulinti savo miego higieną ir žengti geresnio rytojaus link.
Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso. Saugumas ir efektyvumas Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o koronaviruso atvejų užregistruota jau per 96 milijonus. Kad ir kiek pastangų ir jėgų būtų įdėta į kovą su šiuo virusu, jis negailestingai pasiglemžia gyvybes ir gali sukelti sunkių ligų su dar nežinomomis ilgalaikėmis pasekmėmis bet kokio amžiaus žmonėms. Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, patvirtintos saugios ir veiksmingos vakcinos, sukeliančios imuninį organizmo atsaką į koronavirusą. Visų pirma svarbiausia jomis pasiskiepyti ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir pagyvenusiems bei lėtinių ligų turintiems žmonėms, kad apsisaugotų pati pažeidžiamiausia grupė. Kaip teigia V. Pečeliūnas, kai kalba eina apie bet kokius vaistus, o tarp jų – ir vakcinas, visuomet yra įrodymais pagrįsta informacija apie jų saugumą ir efektyvumą. Jeigu vaisto efektyvumas viršija vaisto galimą sukelti žalą – šalutinius poveikius, atitinkamos institucijos priima sprendimą dėl šio vaisto vartojimo ir jį užregistruoja. Europoje tokia institucija yra Europos vaistų agentūra, atitinkamai visose Europos šalyse veikia Vaistų kontrolės agentūros, o Lietuvoje – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Koronavirusas rajone: liga nesitraukia
Penktadienį įvykusiame Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje buvo aptarta koronaviruso situacija mūsų rajone. COVID-19 liga vis dar nesitraukia: židinys liepsnoja Padvarių socialinės globos namuose, Kretingos ligoninėje nuolat gydoma apie 40 pacientų, iš kurių daugiau negu trečdaliui taikoma deguonies terapija. Židiniai – dėl reikalavimų pažeidimų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė ESK nariams pateikė dviejų savaičių – nuo sausio 8 iki sausio 21 d. – duomenis, kurie atskleidė, kokia iš tiesų situacija yra Kretingos rajone. Per tas dvi savaites buvo patvirtinti 216 COVID-19 ligos atvejų, 11 jų patvirtinti kliniškai, kai šeimoje yra sergančių asmenų, kuriems kovido ligą pagal simptomus diagnozuoja šeimos gydytojas. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, mūsų rajono rodiklis – 577. „Tebeliepsnoja kovido ligos židinys Padvarių socialinės globos namuose – įsižiebęs per Naujuosius, tęsiasi iki šiol. Per 14-a dienų nustatytas 41 ligos atvejis – susirgo 34 gyventojai ir 7 darbuotojai“, – kalbėjo D. Jociuvienė, kaip dar vieną židinių įvardinusi Salantų PSPC (pirmini sveikatos priežiūros centrą), kuriame aptariamu laikotarpiu susirgo 13 asmenų – 8 darbuotojai ir 5 pacientai. Diagnozuoti 67 atvejai, kai susirgusieji nežinojo, kur jie užsikrėtė, ir nėra susiję nei su paskelbtais židiniais, nei užsikrėtę darbovietėse. Šeiminių atvejų buvo 43, tai yra, kai, susirgus vienam šeimos nariui, užsikrėtė ir kiti. Dalis susirgimų užregistruoti įstaigose, įmonėse, tačiau tai – pavieniai susirgimai. „Labiausiai neramina sergamumas globos įstaigose. Atlikus tyrimus, galima konstatuoti, kad tie židiniai dega arba rusena dėl darbuotojų, kai jie pažeidžia saugos reikalavimus. Tai, kas yra popieriuje, nebūtinai yra ir gyvenime, todėl įstaigų vadovus kviesčiau nuolat priminti, rengti praktinius užsiėmimus, kaip vis dėlto reikia laikytis saugos reikalavimų, jų nepažeisti“, – akcentavo D. Jociuvienė. Antra, ką ji priminė – kad, nustačius kovido ligą darbuotojui, globos namų gyventojui, būtina apie tai kuo greičiau informuoti NVSC. „Kuo greičiau gauname informaciją, tuo lengviau valdyti židinį. Vien susirgusiųjų atskyrimas nuo sveikųjų gali lemti židinio plėtojimąsi arba sustabdymą. Kartais trūksta darbuotojų, ir įstaigų vadovai, specialistai galvoja, kad viskas išsispręs savaime. Taip nėra. Įstaiga nedelsiant turi kreiptis pagalbos, ir tai, ką stebime, rodo, kad tokio operatyvumo nėra“, – kalbėjo NVSC Kretingos skyriaus vedėja, kurios pastebėjimu, situacija dėl kovido plitimo įtempta visoje Lietuvoje. Ji tęsė mintį: „Susirgimų daugėja, vadinasi, reikia atkreipti dėmesį, įsivertinti ligos kelius, neleisti jai išplisti, o tam ir yra rekomendacijos dėl atstumų, saugos priemonių, maitinimo reikalavimų. Svarbu darbuotojų atsakomybė, nes globos įstaigos yra specifinės. O būna, kad lyg ir sloguoja, karščiuoja, bet į darbą eina. Juk slaugomo žmogaus artimieji gali kelti klausimą, kaip jis galėjo susirgti, jeigu neturėjo kontakto su išorės žmonėmis. Manau, kad darbuotojai atsipalaidavę, reikia dėl to padirbėti.“ Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė pripažino, kad jos vadovaujama įstaiga gyvena labai sudėtingomis sąlygomis: kovido liga serga ir darbuotojai, ir gyventojai, į darbą, praėjusios savaitės duomenimis, negali ateiti 22 darbuotojai. Pritarusi, kad iš dalies koronavirusas plinta dėl darbuotojų, R. Narmontienė tarsi pasiteisino, kad globos namų kolektyvas padarė viską, kad būtų užkardytas kelias ligai plisti. „Laikomės visų reikalavimų, gyventojai nevaikšto, nemigruoja iš aukšto į aukštą ir vieni pas kitus, sudarytos atskiros komandos, darbas suorganizuotas pamainomis, darbuotojai nuolat testuojami. Bet mes dirbame su psichinę negalią turinčiais žmonėmis, kuriuos yra gana sunku suvaldyti – sakykite, kaip reikia išaiškinti Alzheimeriu sergančiam žmogui, kad kaukę dėvėti būtina?“ – kalbėjo R. Narmontienė.
„Ruoniai“ įsiamžins „ledinėse nuotraukose“
Iš Salantų kilęs Vilniuje gyvenantis kraštietis sveikuolis Juozas Dapšauskas, žinomas kaip Sveikatingumo metų iniciatorius ir judėjimo „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius, taip pat jau kone tris dešimtmečius yra tradicinių „Ruonių maudynių“ Palangoje dalyvis. „Šiemet dėl pandemijos suvaržymų ruonių maudynės, manoma, nusikels pavasariop. Tačiau Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė paragino ruonius užfiksuotus kadrus, kai panyra į ledinį upių, ežerų, tvenkinių vandenį, o gyvenantys pajūryje – ir į jūros bangas, siųsti prasidėjusiam konkursui „Ledinės maudynės“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo kraštietis. J. Dapšausko žodžiais, dabar visi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ruoniai – deja, jis nežinojo, ar tokių lediniam vandeniui atsparių ruonių esama Kretingoje, – būsimoms bendroms maudynėms Palangoje ruošiasi individualiai. „Palaikome vieni kitus, bendraudami nuotoliniu būdu, fotografuojamės, o įspūdingiausias nuotraukas siunčiame konkursui. Įprastai „Ruonių maudynės“ Palangoje vykdavo vasario vidury, labai tikimės, kad karantinas ligi to laiko pasibaigs, ir galėsime visi solidariai panirti į ledinę Baltiją“, – kalbėjo J. Dapšauskas, priminęs, kad sveikuoliai jau ir taip šiemet negalėjo dalyvauti Pasaulinėse solidarumo maudynėse, įprastai rengiamose visame pasaulyje Sausio 1-ąją.
„P. n.“ informacija
Mobiliajame patikros punkte – štilis
Kai dėl koronaviruso pandemijos Lietuvos ligoninių skyriuose pagelbėti nespėjančiam suktis personalui telkiami savanoriai, bent jau Kretingoje, Tiekėjų g. 34, įkurdintame mobiliajame patikros punkte – štilis. „Kol kas pajėgų ten netrūksta, susitvarkome savo jėgomis“, – sakė rajono Savivaldybės vyriausioji gydytoja Zita Abelkienė. Tiesa, atvažiuojančių automobilių srautus reguliuoja pasitelkti visų rajono seniūnijų sporto organizatoriai. Tačiau besitikrinančių gyventojų skaičius jau kuris laikas sumažėjęs – per dieną atvažiuoja apie 60. Kaip sakė Z. Abelkienė, dėl sumažėjusio besiregistruojančiųjų skaičiaus teko sutrumpinti ir darbo valandas. Anksčiau punktas dirbdavo po 4 valandas per dieną, o dabar pakanka trijų, dar porą valandų – šeštadieniais. Pagal grafiką punkte budi mėginius imantis vienas kurio nors rajono pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojas, o vienas Savivaldybės sveikatos biuro specialistas į informacinę sistemą iškart suveda duomenis. Automobiliu atvažiavus į punktą tvarka galioja ta pati: negalima vykti sugalvojus pačiam, be gydytojo sprendimo, nebent žmogus už paslaugą susimokėtų. Pacientas, jei jam pasireiškė bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjo karščiuoti, kosėti, dusti – ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos atveju, pirmiausia turi skambinti į Karštąją koronos liniją trumpuoju telefono numeriu 1808. Konsultantas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuspręs, ar žmogų tikslinga tirti dėl koronaviruso infekcijos. Koronaviruso situacija rajone: džiaugtis ankstoka
Savaitės pradžioje įvykusiame pirmajame šiais metais Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje gerų žinių buvo nedaug: nors per šventines dienas susirgimų koronavirusu atvejų buvo nustatyta mažiau, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė atsargiai teigė, kad džiaugtis – dar anksti. „Įtakos galėjo turėti tai, kad per šventines dienas mažiau registravosi tyrimams, kad mobilusis punktas nedirbo visas dienas. Daryti išvadų, kad susirgimų koronavirusu mažėja, negalime“, – kalbėjo ji, tačiau pripažino, kad žmonės darosi sąmoningesni, žino, kad turėjusieji kontaktą turi izoliuotis, prasineša kontaktinius duomenis, puikiai suvokia karantino režimo reikalavimus. „Tačiau pastebime, kad susirgusieji nurodo mažiau kontaktinių asmenų. Ši tendencija – karantino pasekmė: žmonės mažiau bendrauja, mažiau sąlyčio. Tikėkimės, kad sergamumas pradės slopti“, – vylėsi D. Jociuvienė. Antra, ką pastebėjo NVSC Kretingos skyriaus specialistai, – kad dalis žmonių, kurie pajaučia kovidinius simptomus, nesidaro tyrimų, gydosi namuose, o kontaktai – nenurodyti. Tokia menama informacija kelia nerimo: blogiausia, kad galimi susirgimai neaplenkia įstaigų. „Tikėkimės, kad tai – tik pavieniai atvejai“, – pasvarstė D. Jociuvienė, akcentuodama kad šventinių dienų statistika neatspindi realios susirgimų COVID-19 situacijos.
COVID-19 stigmos: kaip jų išvengti ir džiaugtis gyvenimu
„Jaučiamės blogai: mums sunku sugrįžti į darbą – jaučiame kai kurių bendradarbių atšalimą, savotišką šalinimąsi, baimę“, – tokia nerimo žinutė į „Pajūrio naujienas“ atskrido iš kovido liga persirgusių žmonių, kurie sakė jaučiantys ir tam tikrą kaltės jausmą, kad susirgo koronavirusu. Iš tiesų, kas atsitiko su mūsų visuomene? Kodėl susirgimas koronavirusu yra tarsi stigma? Kaip reikėtų elgtis mums visiems – ir tiems, kurie persirgo koronavirusu, ir tiems, kurie darbo vietose juos pasitinka? Iš kur ir dėl kokių priežasčių kyla koronaviruso baimės, kaip jas reikėtų suvaldyti, kaip reikėtų priimti žmogų, jau persirgusį koronavirusu, ir apskritai, koks turėtų būti mūsų visų bendravimas šiuo sudėtingu laikotarpiu, nes iš tiesų jaučiasi visuotinė įtampa, nepasitenkinimas. Šiomis ir kitomis mintimis „Pajūrio naujienos“ paprašė pasidalinti Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologės Vikos Gridiajevos. Žmonės pasijuto įkalinti Anot psichologės, gyvename trijų krizių epicentre: „Akivaizdžiai matome medicininę, jau galime pajusti ir ekonominę, tačiau tylioji krizė – tai žmonių socioemocinė būsena. Nieko nuostabaus, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, emocinis fonas – niūrus: stebime baimę, išaugusį nerimą ir pyktį.“ Ji tęsė mintį: „Bet ar verta stebėtis? Kai manęs tėvai per konsultacijas klausia, kas yra didžiausia bausmė vaikui, nedvejodama sakau, – judėjimo suvaržymas, pavyzdžiui, įsiūčio metu pamėginkite pasodinti keturmetį ant kėdės. Ar tai duoda poveikį? Taip, vienareikšmiškai – negatyvų: vaikas priešinsis, pyks, nesupras suaugusiųjų, kaltins juos, jaus nuoskaudas. Pabandykite įsivaizduoti, kad jus – suaugusį žmogų, kažkas labai supykdė. Kaip jūs elgiatės? Dažniausiai kvėpavimas padažnėja, pradedam atlikti daugiau judesių negu įprastai, stengiamės išaiškinti, kas mus nervina, – o jums, tarkim, vyras ar žmona pasako: „sėsk ant kėdės ir pagalvok“. Ką atsakytumėt? Kaip reaguotumėt?“ Judėjimas – vienas žmogaus prigimtinių poreikių. Net teisinė sistema visame pasaulyje eina link to, kad žmogaus įkalinimas kalėjime būtų tik visiškai kraštutinė priemonė. Nes kriminologijos, sociologijos, psichologijos ir kitais tyrimais jau seniai įrodyta, kad uždaryti ir atimti laisvę žmogui jokio teigiamo poveikio nedaro. „O ką mes turime šiandien? Žmonės jaučiasi įkalinti. Įkalinti savo namuose, savo mieste, su bendravimo trūkumu, su baime užsikrėsti, užkrėsti kitą ar tiesiog nenoru mokėti didelių baudų pažeidus karantino sąlygas. Taigi kovidą vaizdžiai galime vadinti krize, o tariant paprastai – tai kalėjimas, kuriame apstu panikos, nelogiškų įsitikinimų, agresijos, kaltinimų“, – kalbėjo V. Gridiajeva.
Nesusipratimas dėl saviizoliacijos
Į redakciją kreipėsi kretingiškis Jonas Daukantas, prašydamas, kad padėtume susigaudyti ir išsiaiškinti situacijoje, kurioje jis atsidūrė dėl priverstinės 10 dienų saviizoliacijos. Vyras pasakojo į darbą vykęs su kolega ir sužinojo, kad šis susirgo koronavirusu, todėl darbdavys jam liepęs atlikti tyrimą dėl kovido. „Dar prieš šventes bandžiau užsiregistruoti internetu, kad atliktų tyrimą, bet negavau atsakymo 5 dienas, nes neturėjau kovido ligos simptomų. Po tų 5 dienų, apsišarvavęs kantrybe, jau skambinau į specialiąją liniją 1808. Priregistravo, bet kadangi nejutau simptomų, vėl turėjau laukti 5 dienas, kol atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad nesergu. Tačiau, kol tai sužinojau, praėjo 10 dienų. Kaip tas praleistas dienas aš turėsiu pateisinti savo darbdaviui, jei mano šeimos gydytoja atgaline data nerašo nedarbingumo lapelio?“ – klausė sunerimęs skaitytojas. Su šia situacija supažindinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vadovė Dalia Jociuvienė išsyk geranoriškai patikrino įrašą internetinėje registracijos sistemoje ir paaiškino, kad sistema rodo, jog J. Daukantas užsiregistravo gruodžio 22 dieną ir privalėjo izoliuotis iki sausio 4 dienos. „Nereikia nerimauti. Žmogus sistemoje neužpildė ir nepateikė visų reikiamų duomenų, todėl su juo susisieks mūsų centro specialistai, ir jo šeimos gydytoja už saviizoliacijoje praleistas dienas galės išduoti nedarbingumo lapelį“, – patikino D. Jociuvienė. Paklausta, o kada koronavirusu persirgęs žmogus jau gali grįžti į darbą, centro vadovė atsakė, kad tai sprendžia šeimos gydytojas pagal tam tikrus algoritmus: „Jeigu asmuo sirgo besimptome forma, tikėtina, kad į darbą jis grįš anksčiau. O jeigu pasireiškė simptomai, vėlgi, priklausomai nuo to, kokia forma sirgo – lengva, vidutine ar sunkia, priklauso ir asmens gijimo laikas. Įprastai persirgus lengva forma, jau po 10 dienų žmogus gali grįžti į darbinę aplinką“, – sakė D. Jociuvienė. Tačiau, akcentavo ji, prieš grįžtant į darbą, žmogus paskutines 3 dienas negali karščiuoti. „Taip pat, Operacijų centro vadovo nurodymu, asmeniui persirgus kovidu, 3 mėn. po ligos nereikia kartoti tyrimų. Mokslininkų įrodyta, kad virusas išsyk po ligos žmogaus organizme nebesidaugina“, – akcentavo centro vadovė.
„P. n.“ informacija
Kretingoje buria „Lietaus vaikų“ bendruomenę
Lietuvoje veikianti nevyriausybinė organizacija „Lietaus vaikai“ vienija autizmo sutrikimų turinčius vaikus ir jų tėvus, savanorius. Kaip savanoris praėjusią vasarą Klaipėdoje susibūrusios organizacijos „Elgesio sprendimai“ surengtoje vaikų stovykloje „Rožių planeta“ talkinęs Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas po pranciškonų vienuolyno stogu taip pat sumanė sutelkti Kretingos autistų vaikų ir jų tėvų bendruomenę. Pažino kitokį pasaulį „Savanoriaudamas „Rožių planetos“ vasaros stovykloje, įgijau neįkainojamų žinių ir turtingos asmeninės patirties – tie vaikai atvėrė įdomų savojo pasaulio suvokimą. Bet pamačiau, kad pagalbos reikia jų tėvams, dažnai išgyvenantiems atskirtį, nes su kitokiu vaiku ne visur ir visada jie gali visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime. Toks vaikas – vis dar tam tikra stigma mūsų visuomenėje. O dar blogiau, jei atstūmimo ir kaltinimų sulaukiama iš artimųjų ar giminių“, – kalbėjo brolis Juozapas Marija. Todėl stovyklose rengiamos specialistų konsultacijos, mokymai tėvams, organizuojamos savipagalbos grupės. Vaikams taip pat rengiami įvairūs edukologiniai ir praktiniai užsiėmimai: mažesni vaikai mokomi kalbėti, judėti, vyresni – bendrystės ir įvairių socialinių įgūdžių, padedančių jiems integruotis į visuomenę. Su kiekvienu vaiku stovyklose dirba po atskirą savanorį – be suaugusiųjų, talkina licėjų, gimnazijų mokiniai. Stovyklos Klaipėdoje rengiamos netoli Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno, kur, prieš paskiriant į Kretingą, ir tarnavo brolis Juozapas Marija. Vietos ten – labai gražios: šalia – miškas, vienuolyno rožių ir levandų sodai, netoli jūra. Šias stovyklas remia daugelis Klaipėdos miesto įmonių ir organizacijų, todėl stovyklautojai gali nemokamai lankytis miesto baseine, žaidimų kambariuose, žirgyne, prie jūros su jais bendrauja būrys banglentininkų. Yra ir pavienių geradarių – dažniausiai tose šeimose taip pat auga autistas, tad jie išlaiko ir savo vaiką, ir skiria lėšų kito vaiko stovyklai. „Lietaus vaikų“ bendruomenėse vaikai ir jų tėvai bendrauja visus metus, jiems teikiama specialistų pagalba. Ir nors šiemet veiklą labai apsunkino karantinas, tačiau, brolio J. M. Žukausko žodžiais, bendrystė vis vien vyksta nuotoliniu būdu – tėvai susisiekia tarpusavyje arba su specialistais.
|
|
