![]() |
![]() |
|
SveikataŠalyje startavo viena registracijos vakcinacijai platforma
Prasidėjus etapinei visuomenės vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, startavo ir vieninga elektroninė registracijos sistema. Nuo šiol visi šalies gyventojai kviečiami greitai ir patogiai registruotis internetinėje platformoje, kuri leis ne tik užsiregistruoti pačiam, bet ir užregistruoti kitą asmenį. Norėdamas registruotis skiepui nuo COVID-19 gyventojas turės patvirtinti savo tapatybę per Elektroninius valdžios vartus, pasirinkęs jam tinkamą identifikavimo būdą (elektroninė bankininkystė, mobilusis parašas ir kt.). Patvirtinus tapatybę, gyventojas turės pasirinkti savivaldybę, kurioje nori skiepytis, pageidaujamą vakciną, datą ir laiką. Registracijos pabaigoje prašoma užpildyti klausimyną apie žmogaus sveikatos būklę, turimas alergijas, ligas ir kt. Gyventojai, kurie neturi galimybės registruotis internetu ir neturi, kas juos galėtų registruoti, gali tai padaryti telefonu, skambindami Karštąja linija 1808. Vis dėlto, dėl ilgiau užtrunkančio registracijos proceso telefonu – reikiamos savivaldybės, vakcinos, vakcinacijos laiko ir datos parinkimo, kylančių papildomų klausimų – registracija kur kas greičiau vyksta elektroniniu būdu svetainėje www.koronastop.lt. Sužinoti daugiau informacijos apie vakcinas ir skiepijimo procesą gyventojai gali apsilankydami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcina arba skambindami į Vakcinos liniją telefonu +370 5 230 0123.
Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi
Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų. Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Pagalba laiku – efektyvus gydymas Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities. „Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji pastebi medžiagų vartojimo pasekmes, todėl neretai pacientai atvyksta palydimi artimųjų. Svarbiausia yra laiku kreiptis pagalbos – „neįsisenėjusios“ ligos gydymas yra daug efektyvesnis, o dažnai tai reiškia, kad ir sėkmingesnis. Tai būdinga visiems susirgimams, tarp jų ir priklausomybės ligoms“, – apie svarbą laiku kreiptis pagalbos pasakoja A. Širvinskienė. Priklausomybė yra tokia pati liga kaip ir kitos Šiandien vis dar populiaru ieškoti greito sprendimo, žmonės nėra linkę pripažinti sau ir kitiems, kad nuo priklausomybės, kaip ir nuo kitų lėtinių ligų, greitai nepasveikstama. Iš tikrųjų priklausomybė yra liga kaip ir kitos, jai taip pat sukurti pagrįsti gydymo būdai. Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo asmuo pastebi neigiamų pokyčių santykiuose su aplinkiniais, jam darosi sunku užmegzti ryšį ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“. A. Širvinskienė akcentuoja, jog tik gydytojas psichiatras gali įvertinti būklę ir pakonsultuoti žmogų dėl žalingo vartojimo ar priklausomybės, tačiau ne mažiau svarbi yra pirminė pagalba sveikatos priežiūros įstaigose, pacientų konsultavimas (trumposios konsultacijos) ir pirminės grandies gydytojų gebėjimas identifikuoti pacientus, kuriems reikia pagalbos, ir juos motyvuoti kreiptis pagalbos į gydytojus psichiatrus, kad liga būtų atpažinta ir pradėta gydyti anksčiau.
Kaip ir kur bus galima gauti galimybių pasą
Galimybių pasą bus galima gauti apsilankius specialiai sukurtame interneto puslapyje ir atlikus vos du veiksmus – suvedus asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugojus gautą QR kodą telefone ar kompiuteryje, sakoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime spaudai. Pasak ministerijos, šiuo metu baigiami techniniai galimybių paso sukūrimo darbai. Iki jo starto (gegužės 24 dienos) visuomenei bus pristatytos visos detalės, kaip konkrečiai šis sprendimas veiks. Galimybių pasui kuriami du atskiri interneto puslapiai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Vienas jų – gyventojams, norintiems gauti galimybių pasą, o kitas – asmenims, kurie tikrins šio dokumento galiojimą ir originalumą. Abiejų tinklalapių adresai bus paskelbti iki galimybių paso starto. Norint gauti galimybių pasą, interneto puslapyje reikės per elektroninius valdžios vartus suvesti asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugoti suteiktą QR kodą telefone ar kompiuteryje. Jokių papildomų išrašų įrodymų nereikės – šis kodas, kuris ir yra galimybių pasas, bus išmaniajame įrenginyje, jį taip pat bus galima išsisaugoti pdf formatu ar išsispausdinti.
Gegužė: kas pirmieji eilėje į žoliautojų krepšį
Gegužė, birželis – mėnesiai, darbingi žolininkams. Iš vaistingųjų augalų vienas pirmųjų eilėje į krepšelį – šalpusnis. Tačiau šiemet vėluoja pavasaris, tad vėluoja žydėti ir jis. Obelų žiedai – ne vien dėl grožio Ankstyvojo šalpusnio ir žiedai, ir lapai vartojami esant įvairioms negandoms. Arbata, paruošiama vieną šaukštą smulkintų lapų su žiedais užplikius dviem stiklinėmis verdančio vandens ir palaikius, kol pritrauks, bei po pusę stiklinės geriama triskart per dieną, puikiai išvalys kvėpavimo takus, pagelbės labai kosint, sergant lėtiniu bronchitu, laringitu, tracheitu. Švieži lapai gali būti dedami ant skaudamų ar patinusių vietų, liaudies medicinoje jais gydoma net rožė. Kaip sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė, gegužės pradžioje kasamos ir kiaulpienių šaknys. Jose gausu kalcio, kalio, geležies, fosforo, vario, seleno, magnio, cinko, vitaminų A, B, C ir E, karoteno, organinių rūgščių, baltymų. Kiaulpienių šaknys skatina tulžies sulčių ir šlapimo išsiskyrimą, padeda gydyti uždegimines ligas, mažina karščiavimą, skausmus ir spazmus. Iš kiaulpienių šaknų gaminami nuovirai, ištraukos, spiritiniai antpilai, be to, džiovintos ir sumaltos jos yra puikus kavos pakaitalas. Gegužę renkami baltos ir rausvos spalvos visų vaisingų medžių žiedai. Obelų žiedų arbata – taip pat vaistas nuo peršalimo: mažina temperatūrą, skatina atsikosėjimą. Daug gydomųjų savybių turi garšva. Svarbu nepraleisti progos: šio augalo derlius turi būti nuimtas iki žydėjimo. Garšvos padeda atsikratyti inkstų, virškinamojo trakto ir šlapimo pūslės patologijų, taip pat rekomenduojamos sergant epidermio, sąnarių ir kvėpavimo sistemos ligomis, mažina kraujo spaudimą. Nevėlu prisitaupyti ir varnalėšų šaknų, kurios kasamos pirmųjų augimo metų rudenį arba antrųjų metų pavasarį – iki gegužės pabaigos, kad visų savo naudingųjų savybių augalas nebūtų atidavęs žiedams bei sėkloms. Peršalus šaknys veikia kaip karštį mažinantis vaistas, taip pat padeda sutrikus žarnyno veiklai, sergant skrandžio ligomis, diabetu, o nuoviro kompresai malšina odos uždegimus, stiprina plaukus. Nuovirui ruošti du šaukšteliai susmulkintų šaknų užpilami stikline verdančio vandens, tuomet uždengtas indas įstatomas į didesnį indą su vandeniu ir kaitinama apie 45 minutes. Perkošiama ir geriama po šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgį. Paragaukim „Pavasarinio glotnučio“ Gysločio lapus derėtų rinkti nuo gegužės iki rugpjūčio, kai augalas žydi. „Jei sukaupsite atsargų gegužę, gyslotis tiks vėžiui, virškinamojo trakto, burnos ertmės ir epidermio patologijoms gydyti“, – patarimu pasidalijo K. Labanauskienė. Gyslotis taip pat padeda peršalus: du šaukštus lapų užplikome dviem stiklinėmis vandens, palaikome15 min. ir nukošime. Geriame su medumi po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną. Gudobelė daugeliui pažįstama kaip vaistas žmonėms, turintiems širdies problemų. Augalas veikia raminamai, yra naudingas esant širdies permušimams, skausmams širdies plote, varginant migrenai, galvos skausmams, padidėjus kraujo spaudimui. Vieną valgomąjį šaukštą gudobelės žiedų su lapais užpylus stikline karšto vandens, galima ruošti antpilus. Palaikius 15 minučių, skystį rekomenduojama gerti triskart per dieną. Gegužę ir birželį žydi miško žemuogės. Tuo metu surinktų šio augalo lapų arbata naudinga stiprinant organizmą – šaukštą susmulkintų lapų reikia užpilti stikline verdančio vandens, uždengus palikti 45 min., kol pritrauks, nukošus gerti po stiklinę iš ryto ir vakare. Tuopų pumpurai irgi skinami žydėjimo pradžioje. Džiovintų pumpurų ištraukomis ir tepalais gydomos žaizdos, nudegimai, podagra, hemorojus, reumatas. Vandens ir druskos apykaitą, širdies veiklą gerina asiūklis. Šis augalas skinamas pavasario pabaigoje ir vasarą, džiovinamas pavėsyje. Nuoviras padeda esant egzemai, slenkant plaukams. Kiti naudingi pavasariniai augalai – alyvų žiedai, dilgėlės, bruknių ir meškauogių lapai. Alyvų žiedai užpilami alkoholiu, sandariai uždaromi ir mėnesiui paliekami vėsioje vietoje pastovėti. Antpilas naudojamas kompresams ir įtrynimams sergant sąnarių ligomis, podagra, atsiradus kulnų ataugoms. Dilgėlės padeda, jei nekreša kraujas: šaukštą džiovintų dilgėlių lapų užpilame 0,25 l verdančio vandens, palaikome 10 min., vartojame 3 kartus per dieną po 10 ml. Bruknių lapais gydomas šlapimo takų ir pūslės uždegimas, podagra, cukraligė, gastritas, reumatas, hipertenzija. O meškauogių lapų arbata naudinga turintiems šlapimo pūslės problemų, bet jos negalima gerti sergant kepenų ciroze, ūminiu inkstų ir šlapimtakių uždegimu, taip pat nėščioms moterims. K. Labanauskienė pasidalino ir savo sukurtu organizmą stiprinančio gėrimo receptu, kurį pavadino „Pavasariniu glotnučiu“: kokteiline arba virtuviniu kombainu suplakime vieną bananą, po saują beržų pumpurų ir pienių žiedų, truputį garšvos lapelių, 200 ml vandens ir topinambo sirupo.
Įkurtuvės nusikels
Liepą buvo numatyta užbaigti Nasrėnų senelių globos namų rekonstrukciją ir įkurdinti juose bendruomeninius senjorų namus, tačiau dėl pandemijos darbai nusikels rudeniop. Rekonstruoti buvusius Nasrėnų senelių globos namus, priklausančius Rietavo parapijai, ir apgyvendinti juose senjorus, suteikiant ilgailaikės ir trumpalaikės globos paslaugas, sumanė Kūlupėnų bendruomenės centras „Kūlupėnai“ ir jo vadovė Jūratė Mačernienė. Gavus projektinių lėšų – 95 tūkst. Eur – pagal Kaimo plėtros programą, ir 25-eriems metams sudarius panaudos sutartį su Telšių vyskupija, statinio remonto darbai pajudėjo pernai liepą ir per metus turėjo būti užbaigti. „Atlikti kapitalinio remonto darbai, įrengtas keltuvas, pakeistos lauko durys ir šildymo sistema. Užsakyti baldai, roletai langams. Dar neatlikti elektros instaliacijos ir santechnikos darbai. Nevyko taip sklandžiai, kaip tikėjomės, užtruko rangovų paieškos, derinimas, o ir taupome tikslines lėšas. Remonto eigą apsunkino ir pandemija – sunku rasti meistrus, nupirkti medžiagas, užsakyti įrangą, be to, išlindo visiškai nenumatytų darbų“, – kalbėjo J. Mačernienė. Nasrėnų bendruomeniniuose namuose bus įrengtos patalpos 17 asmenų, arba iš viso 9 kambariai su sanitariniais mazgais: 2 – vienviečiai, 6 – dviviečiai, 1 – trivietis ir 2 bendro naudojimo erdvės. „Manome, kad prižiūrėti senjorus reikės 8 darbuotojų. Stengsimės, kad dirbtų mūsų bendruomenės žmonės, kai kurios darbuotojos pageidauja grįžti į ankstesnes darbo vietas“, – patikino J. Mačernienė. Būsimos ilgalaikės ir trumpalaikės globos paslaugos senyvo amžiaus žmonėms bus derinamos su Savivaldybe, – pirmiausia bus siekiama paslaugas suteikti Kretingos rajono žmonėms.
„P. n.“ informacija
Kaip šiuolaikinis žmogus turėtų suvokti toleranciją
Kaip šiuolaikinis žmogus turėtų suvokti toleranciją, kiek esame tolerantiški, ar yra riba tarp tolerancijos ir kantrybės, kokios šiandien yra jautriausios visuomenės grupės, kurioms reikėtų visuomenės padidintos tolerancijos, kaip žmogus savyje turėtų ugdyti tolerancijos jausmą? „Pajūrio naujienos“ šiais ir kitais klausimais tolerancijos tema kalbėjosi su Kretingos rajono švietimo centro psichologe Vika Gridiajeva. Anot jos, įvairūs žodynai siūlo skirtingus tolerancijos apibrėžimus, dažnai šia tema nesutaria ir mokslo pasaulis. „Tačiau visi sutinka, kad kalbame apie pakantumą kitokiam negu tu, jo teisės į kitoniškumą pripažinimą“, – paaiškino psichologė, akcentuodama, kad dalis mokslo pasaulio toleranciją laiko tapačiu dalyku priėmimui ir supratimui, netgi skirsto ją į tikrąją toleranciją ir netikrąją. Tarkim, Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė, kad 80 proc. mūsų tautiečių laiko save labai tolerantiškais. Bet iš tiesų, daugelio žmonių tolerancija vadinasi „viskas man tinka, kol su manimi tai nesusiję“ arba „viskas gerai, kol nematau.“ „Turėtume nesuplakti tam tikrų sąvokų į vieną: tolerancijos, visapusiško priėmimo ir supratimo. Pavyzdžiui, galiu būti tolerantiškas žmogus, bet tuo pačiu tam tikrų dalykų nepriimu ir gal net nesuprantu. Toleruoti – tai iš esmės sakyti , kad „aš galiu gyventi su X“, nesvarbu kas tai bebūtų: rasė, politinės pažiūros, elgesys, o gal – kultūra ar orientacija. Visapusiškai priimti – tai deklaruoti „X yra gerai“. Sakykime, kai jaunuolis ateina pas tėvus ir atskleidžia, kad yra homoseksualus, dažniausiai jis nori ne tik tėvų tolerancijos, bet ir priėmimo. Nes greičiausiai jam neužtektų, kad tėvai tiesiog pasakytų „tu turi teisę būti kuo nori, ir mes tai toleruosime“. Greičiausiai jaunam žmogui norėsis, kad tėvai priimtų ir jo esamą ar būsimą partnerį, pristatytų giminei ir džiaugtųsi jų laime“, – pavyzdžiais savo pastebėjimus grindė V. Gridiajeva. Supratimas – kai sakome „aš žinau, kodėl X yra X“. Ir savo gyvenime mes dažnai susiduriame su tuo, kad dažnai negalime priimti tam tikrų dalykų, nes tiesiog nesuprantame, kaip taip gali būti. „Pavyzdžiui, Pedagoginės psichologinės pagalbos skyrius daug jėgų ir laiko atiduoda švietimui. Vykstame į įstaigas, šviečiame tėvus, pedagogus, kaip autistiškas vaikas gali matyti pasaulį. Mokytojai turėjo galimybę užsidėti virtualios realybės akinius ir suprasti, kodėl kartais vaikas slepiasi spintelėje nuo ryškių vaizdų, kodėl dengiasi ausis, kai grupėje triukšmauja žaidžiantys vaikai... Tai – vien dėl sensorinio kitoniškumo. Svarbu suprasti, kad tam tikro reiškinio supratimas gali padėti artėti tolerancijos, o gal net ir priėmimo link“, – kalbėjo psichologė.
Kad dantys būtų sveikti ir gražūs
Kaip prižiūrėti dantis, kad jie būtų ne tik gražūs, bet ir sveiki, o dėl dantų skausmo ir kitų problemų nereikėtų skubėti pas gydytoją odontologą, patarė Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros lektorė Lijana Dvarionaitė. – Kiek kartų per dieną reikėtų valyti dantis? – Dantis reikia valytis du kartus per dieną, rytą ir vakare. Dantų valymasis turi trukti ne trumpiau kaip 2 minutes. Dienos metu, po pietų ar po užkandžiavimo rekomenduojama burną skalauti vandeniu. – Kokius dantų šepetėlius, dantų pastą reikėtų rinktis? Į ką reikėtų atsižvelgti, renkantis dantų priežiūros priemones? – Dantų šepetėlį reiktų rinktis minkštą, jis turi atitikti asmens amžių. Vaikiškas dantų šepetėlis turi būti maža galvute ir patogia rankenėle vaikui suimti ir ypač minkštas. Suaugusiesiems dantų šepetėlis – didesne galvute, šereliai minkšti, pailginti ar įprasto ilgio. Dantų pastą renkamės pagal burnos sveikatos būklę ir atkreipiame dėmesį į veikliąją medžiagą joje. Jeigu yra diagnozuotas dantenų uždegimas – dantenos kraujuoja, jos paburkusios, raudonos ir skausmingos, dantų pasta turėtų būti nuo dantenų kraujavimo. Tokioje pastoje turėtų būti veikliųjų medžiagų, kaip chlorheksidinas ar augaliniai ekstraktai ir esenciniai aliejai, kurie skatina dantenų gijimą. Žinoma, visų pirma reiktų pasikonsultuoti su burnos higienistu, atlikti profesionalią burnos higieną, nes tik tada dantų pasta nuo uždegimo gali būti veiksminga. Esant jautriems dantims, rinkitės dantų pastą, į kurios sudėtį įeina kalcio nitratai, kalio chloridai ir fluoridai. Kad išvengtumėt dantų ėduonies, pastoje turėtų būti natrio fluoridų, MPF, aminofluoridų. Balinančių pastų nerekomenduojama naudoti profilaktiškai. Prieš tai reiktų pasikonsultuoti su burnos priežiūros specialistu. Dažniausiai jos naudojamos po dantų balinimo, kaip dantų baltumą palaikanti priemonė. – Jeigu vandenyje per daug fluoro, ar tiesa, kad suaugusiesiems vis tiek reikia rinktis dantų pastą su fluoru, o saugoti tik vaikų dantis?
– Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis. Dažniausiai fluoras pažeidžia 1–4 metų vaikų dantis. Dantys fluoro nebėra pažeidžiami aštuntaisiais gyvenimo metais, kai baigiasi nuolatinių dantų vystymasis ir mineralizacija. Tad suaugęs žmogus turi naudoti dantų pastą su fluoru. Moksliniai tyrimai įrodo fluoro naudą ir apsaugą nuo ėduonies. Nereiktų bijoti fluoro dantų pastoje, nes jo suvartojamas kiekis valantis dantis negali sukelti dantų fluorozės. Svarbu pažiūrėti, ir koks fluoro kiekis yra dantų pastoje (ppm vienetai ar procentine išraiška). Vaikams iki 3 metų amžiaus rekomenduojama vartoti dantų pastą, turinčią 250–500 ppm fluoridų, paaugliams ir suaugusiems – 1000–1100 ppm. Jeigu ėduonis aktyvus ar dažnai pasireiškia dantų jautrumas, galima vartoti dantų pastą, turinčią daug fluoro – 1450 ppm. Geriausia dėl fluoro kiekio pastoje pasitarti su savo burnos priežiūros specialistu.
Vakcinacijos centro Kretingoje kol kas nesteigs
Prieš prasidedant masinei vakcinacijai šalyje, savivaldybėse buvo pradėta steigti specialius vakcinacijos centrus. Tačiau Kretingoje tokio centro steigti kol kas nesiruošiama, didėjantis skiepijimo krūvis paliekamas privatiems ir viešiesiems (PSPC) medicinos centrams. Įstaigos įstengia pačios Dar praėjusią savaitę Kretingos rajono vadovai nežinojo, ar Vakcinacijos centras savivaldybėje privalomas. Šį antradienį Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, susisiekęs su Vyriausybės atstovais, išsiaiškino, kad toks centras yra tik rekomendacinio pobūdžio. „Apvažiavome vietas, kuriose galima būtų steigti Vakcinacijos centrą, bet tinkamos neradome. Nenorime, kad eilėse laukiantys žmonės rizikuotų užsikrėsti. Atmetėme Kretingos rajono kultūros centro variantą, nes nėra patogaus išėjimo. Todėl šiuo metu skiepijama sveikatos įstaigose“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Jis taip pat mano, kad netrukus medikų darbą gerokai turėtų palengvinti diegiama vieninga registracijos sistema. „Kalbėjomės su medikų bendruomenės atstovais, ar jie pajėgūs patys vakcinuoti žmones savo įstaigose. Atsakė, kad kol kas – taip, tačiau ateityje viskas priklausys nuo gaunamos vakcinos kiekių, darbo krūvių ir finansinės paskatos medikams“, – patvirtino A. Kalnius. Įdarbins koordinatorių Pasak E. Viskonto, šiandien situacija yra tokia, kad Sveikatos apsaugos ministerija nuleidžia nurodymus, o visą skiepijimo procesą privalo administruoti ir finansuoti pačios savivaldybės: „Turime ieškoti lėšų medikams, pasirūpinti mokinių testavimu. Prisideda dar viena problema – didelio kiekio medicinos atliekų utilizavimas. Visa tai užkrauta ant savivaldybių pečių, kai biudžetai jau patvirtinti.“ Pirmiausia Savivaldybė turi rasti ir patvirtinti Covid-19 situaciją koordinuojantį asmenį, dabar gi pagrindinė našta tenka Savivaldybės gydytojai Zitai Abelkienei ir Kretingos PSPC vadovui Arnui Juškiui, kuris atsakingas ir už Mobiliojo punkto veiklą. „Gal kažkam atrodys, kad Savivaldybė įdarbins dar vieną biudžetininką, tačiau ateina raštai iš ministerijos, reikia juos susisteminti, atsakyti ir vykdyti nurodymus. Būtina, kad komanda dirbtų vienoje vietoje“, – kalbėjo meras. Paklaustas, kiek visas skiepijimo procesas kainuos mūsų Savivaldybei, E. Viskontas atsakė, kad dar neskaičiavę, kol galutinai reikalų neišsiaiškinę su Sveikatos apsaugos ministerija.
Medicinos centre „Northway“ Kretingoje – gydytojų ortopedų traumatologų komanda ir pažangiausi gydymo metodai
Vieni geriausių Vakarų bei visos Lietuvos ortopedijos ir traumatologijos specialistų buriasi po vienu stogu – Kretingos „Northway“ medicinos ir chirurgijos centre ne tik itin stipri ir didelė ortopedijos ir traumatologijos gydytojų specialistų komanda, bet ir moderni operacinės įranga. Nuo šiol pacientai, jaučiantys įvairius galūnių skausmus ar patyrę traumą, įvairiapusę pagalbą gaus Kretingos „Northway“ medicinos ir chirurgijos centre. Kelio, peties, alkūnės, riešo, plaštakos, čiurnos, pėdos tinimas, skausmas, maudimas, tirpimas, riboti judesiai – tai požymiai, kad reikia sunerimti ir kreiptis į ortopedą traumatologą. Pažeistos audinių struktūros savaime sunkiai sugyja, gali būti reikalingas ir chirurginis gydymas. Laiku nediagnozavus problemos ir nepaskyrus reikalingo gydymo, vėliau galimybės padėti gali būti ribotos, gali negrįžtamai nukentėti sąnarių funkcija ir paciento fizinis aktyvumas. Ilgametę patirtį turinčių medicinos centro „Northway“ Kretingoje gydytojų ortopedų traumatologų teigimu, net ir į mažą traumą nereikia žiūrėti pro pirštus. Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus, nes vėliau gydymas tampa ilgesnis ir sudėtingesnis. Tai, ką, laiku sureagavus, galima išgydyti per keletą savaičių, už delsus gali užtrukti 2–3 mėnesius ar netgi dar ilgiau.
Kviečia skiepytis didelių įmonių darbuotojus
Operacijų vadovui atnaujinus skiepijimo prioritetų sąrašą, didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, gali vakcinuotis nuo COVID-19 viruso. Vadovai turi sudaryti norinčių skiepytis sąrašą ir patvirtintą vadovo parašu siųsti el. paštu info@kretingospspc.lt. Sąrašuose turi būti nurodoma: skiepijamo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbuotojo pareigybė, pageidaujama vakcinos rūšis, prioritetas. Norime priminti, kad rinktis vakciną gali kiekvienas asmuo, tačiau pageidaujantis kitos vakcinos rūšies nei „Vaxzevria“, turės laukti eilės, kol bus paskiepyti visi norintys iš aukščiau esančių prioritetų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
|