|
|
|
SveikataPaprasto ir estetinio plombavimo skirtumai
Dantų plombavimas – viena iš dažniausiai atliekamų odontologinių procedūrų. Tikriausiai daugelis yra girdėję, kad jis gali būti ne tik paprastas, bet ir estetinis. Svarstote galimybę atlikti kažkurį iš jų? Tuomet gali būti naudinga susipažinti su pagrindiniais šių dviejų procedūrų skirtumais, kuriuos dabar plačiau ir aptarsime. Paprasto plombavimo ypatybės Paprastas plombavimas dažniausiai atliekamas tuomet, kai norima užtaisyti dėl karieso dantyje atsiradusią skylutę. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią tolesniam jo gedimui, išvengti infekcijų ir ligų. Jeigu sugedęs dantis nėra plombuojamas, jis gali tapti jautrus, pradėti lūžinėti, taip pat atsirasti skausmas. Ilgainiui, nesprendžiant tokios problemos, iškyla rizika, kad dantis bus pažeistas nepataisomai ir jį reikės ištraukti. Paprasto plombavimo procedūra yra visiškai neskausminga ir, priklausomai nuo atvejo, gali trukti nuo maždaug dešimties minučių iki kelių valandų. Pacientui pageidaujant, gali būti taikoma vietinė nejautra. Pirmiausia dantis yra išvalomas grąžteliu ir taip paruošiamas plombavimui. Jo metu specialiai tam skirta medžiaga atkuriama danties struktūra. Tokia procedūra taikoma esant pakankamai nedideliems, dažniausiai ne priekinių dantų pažeidimams.
Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina sako, kad jos pačioje artimiausioje aplinkoje užsikrėtusių koronavirusu nebuvo, o tokių, kurie abejotų vakcinacijos nauda, taip pat netenka sutikti. „Aš žinau, kas yra skiepai ir kodėl jie buvo sukurti. Kalbėjausi ir konsultavausi su savo srities specialistais, kuriais pasitikiu, taip pat ir su savo mama, kuri yra medikė ir kurios nuomone aš pasitikiu. Kadangi aš šioje srityje nesu specialistė, remiuosi profesionalų nuomone. Tiesą sakant, aš labai džiaugiuosi, kad pasiskiepijau, ir dėl to jaučiuosi ramiau.“
„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų. Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir varginantys, o priešingai – gana pakenčiami.“ Pajutęs negalavimus ir bijodamas skaudžių ligos padarinių rizikos grupei priklausantis vyras nedelsdamas izoliavosi tikslingai siekdamas neužkrėsti aplinkinių ir artimųjų. „Izoliavausi namuose, todėl visiškai išvengti kontakto su šeima nepavyko. Po keleto dienų pablogėjo žmonos savijauta – atsirado sausas skausmingas kosulys, galvos skausmas, pakilo temperatūra. Atlikę testus ir sulaukę teigiamų rezultatų, kreipėmės į medikus pagalbos“, – patirtimi dalijasi vyras. Nors kontaktą su sergančiu asmeniu turėjo Gintaras, jo žmona, užsikrėtusi nuo vyro, sirgo sunkiau, dėl šios priežasties persirgimas moteriai turėjo dusinančio kosulio ir pasunkėjusio kvėpavimo padarinių. Dėl priklausymo rizikos grupei galimybę skiepytis Gintaras gavo ganėtinai anksti ir, sako, nė nesudvejojęs pasirinkimo klausimu. „Pandemija sustabdė mūsų gyvenimą, o vakcinos atvėrė galimybę grąžinti juos į senas vėžias – dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais ir pagaliau prisiminti kelionių teikiamą malonumą, kurio karantino metu taip trūko.“
Ar verta keliauti per pandemiją?
Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai, sumažėjus atvejų skaičiui, buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau išvykti į Egiptą, paatostogauti, pailsėti nuo darbų ir pandemijos situacijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti vertino neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dauguma į tai žiūrėjo pavydžiai“, – pasakoja alytiškis. Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į šalį jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto nė vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras teigia nebijojęs užsikrėsti. Vytautas džiugiai dalijasi prisiminimais ir sako, kad „po kelionės niekas nepasikeitė – viskas taip, kaip buvę, tačiau mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Jis priduria, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, keliauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.
Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?
Koronavirusui priverstinai sustabdžius įsibėgėjusį pasaulį, testai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį šalyje buvo atlikta per tris milijonus PGR, daugiau nei 630 tūkstančių antigeno ir netoli 170 tūkstančių antikūnų tyrimų. Piliečiai iš įvairių šalies rajonų pasakoja, kokius testus jiems tenka atlikti, kaip jie gyvena šiandien ir kodėl visuomenę ragina vakcinuotis. Džiaugiasi galimybe vakcinuotis Kauno miesto gyventoja Irma, dalydamasi savo patirtimi, visų pirma sako, jog nuo pat karantino pradžios stengėsi laikytis saugaus atstumo, vengti susibūrimų, o dezinfekcinis skystis tapo neatsiejama moters kasdienybės dalimi. „Prasidėjus pandemijai, labiausiai bijojau ne dėl savęs, nors ir priklausau rizikos grupei dėl turimos ligos, bet dėl savo tėvų.“ Visą karantiną dizainere dirbančią moterį kankino neužtikrintumo dėl darbo, ateities ir nesaugumo jausmas, baimė dėl galimybės užsikrėsti pačiai ir užkrėsti artimus žmones. Tačiau, pasitikėdama medicina, kai praėjusiais metais atlaisvėjo karantinas, atlikusi COVID-19 testą, ji išvyko atostogauti į užsienį. „Tik grįžusi po atostogų dar kartą pasidariau testą, norėdama įsitikinti, kad neparsivežiau viruso iš atostogų ir kad neužkrėsiu aplinkinių.“ „Norėdama grįžti į visavertį gyvenimą, susitikti su artimaisiais, be baimės bendrauti su tėvais, džiaugiuosi šį pavasarį gavusi progą vakcinuotis. Nesuprantu žmonių, kurie nesuvokia skiepijimosi svarbos. Mano nuomone, geriau iškentėti vakcinos šalutinius poveikius, trunkančius kelias dienas, nei užsikrėsti virusu ir nežinoti, kuo tas užsikrėtimas pasibaigs“, – teigia Irma.
Ką reikėtų žinoti, perkant ir naudojant kosmetiką
Kosmetikos priemonių naudojimas jau tapo mūsų kasdienybe. Kaip neapsirikti, ką reikėtų žinoti, ją renkantis, patirtimi ir patarimais su „Sveikatos“ skaitytojais pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Grožio terapijos studijų programos docentė dr. Gražina Šniepienė ir lektorė Kristina Letkauskaitė. – Kai yra tokia kosmetikos priemonių pasirinkimo gausa, kaip reikėtų išmokti jas pirkti? – Prieš perkant kosmetikos priemones labai svarbu žinoti ir tinkamai įvertinti odos būklę, taip pat mokėti skaityti kosmetikos priemonių sudėtį. Pačiam žmogui tai padaryti gan sudėtinga, todėl rekomenduotina kreiptis į odos priežiūros specialistą, kosmetologą, kuris, vertindamas odos būklę ,pirmiausia nustato odos tipą, kuriam įtakos turi riebalinių liaukų veikla ir odos gebėjimas išlaikyti drėgmę. – Ar būtinai gera kosmetika turi būti brangi? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį skaitant etiketes; kaip specialistai vertina vietinių gamintojų kosmetikos priemones ir kaip – vadinamosiose trečiosiose šalyse pagamintą kosmetiką, kurios ne problema būna atsisiųsti? – Kosmetiką reikėtų rinktis pagal jos sudėtį, o ne gamintojo vardą. Kaina ne visada atitinka priemonių sudėtį. Naudingiausi odai ingredientai, kurių veikimas pagrįstas moksliškai - antioksidantai, drėkinamosios ir maitinamosios medžiagos, UV filtrai, nėra itin brangūs, jie prieinami visiems gamintojams. Pirkdami brangią kosmetiką, dažnai sumokame už prabangų indelį ir kitas gamintojo išlaidas, įskaitant reklamą. Taigi būtinai reikia skaityti gaminių etiketes, gaminio sudėtį ir pagal tai vertinti gaminį. Nors Europos Sąjungos šalyse kosmetikos priemonių sudėtis yra reglamentuojama, tačiau kartais yra nustatoma ir nesaugių kosmetikos gaminių. Kaip žinoma, vartotojai gali įsigyti gaminių internetu iš įvairių pasaulio kraštų, įskaitant ir tokias šalis, kuriose griežta reglamentacija kosmetikos sudėčiai netaikoma. Be to, perkant turguose ar internetu, priemonėse gali būti medžiagų, jau uždraustų Europos Sąjungoje. Geriausiai kosmetiką įsigyti vaistinėse ar specializuotuose kosmetikos parduotuvėse. – Ar visi kosmetikos gaminiai yra saugūs? Kas turi įtakos saugiam kosmetikos priemonių naudojimui? – Kosmetikos poveikis, taip pat ir nepageidaujamų reakcijų pasireiškimas priklauso nuo kosmetinių priemonių pasirinkimo. Ne visi kosmetikos rinkoje esantys gaminiai yra saugūs, jie gali daryti neigiamą įtaką odos būklei ar netgi bendrai vartotojo sveikatai. Tai dirgikliai, alergenai, endokrininės sistemos ardytojai, kitokio pobūdžio toksinės medžiagos. Kai kurie jų ingredientai lėtai skyla ir koncentruojasi žmogaus organizmo lipiduose, sukeldami sveikatos sutrikimus. Tačiau vartotojai dažniausiai neskaito produktų sudėties ir ne visada laikosi gamintojų nurodytų saugumo reikalavimų. Gausus kosmetikos, ypač makiažo ir parfumerijos priemonių, vartojimas nėštumo bei kūdikio žindymo laikotarpiu taip pat kelia susirūpinimą. Kai kurios medžiagos patenka į sisteminę kraujotaką, yra linkusios kauptis organizme, geba praeiti pro placentos barjerą, o laktacijos periodu patenka į motinos pieną. Tarp labiausiai nerekomenduotinų naudoti medžiagų yra konservantai ir antimikrobinės medžiagos, sintetinės kvapiosios medžiagos, surfaktantai (emulsikliai ir valikliai) bei cheminiai UV filtrai. Daugelyje Europos šalių žmonės, siekdami tvarumo tendencijų, vis dažniau renkasi ekologiškas kosmetikos priemones: ekologiškuose produktuose nėra organizmui žalingų medžiagų, natūralių produktų nuotekose – cheminių medžiagų, kenkiančių ekosistemai. Atsargiai reikėtų išbandyti naujas priemones, kad jos nesukeltų alerginių reakcijų. Blogiausia, kad netgi patyrę alerginį kontaktinį dermatitą, žmonės neatlieka alergenų lopo testo ir vėl vartoja tuos pačius kosmetikos gaminius.
Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?
Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kuomet moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūna, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni. Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas. Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. „Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, pasikeitus aplinkybėms, kai, pavyzdžiui, įtariamos vaisiaus ligos, įvyksta persileidimas ar pasikeičia šeimos situacija“, – pažymi gyd. V. Rudzinskas. Minėtos krizės priežastys gali būti įvairios: moters amžius, savarankiškumo stoka, pablogėję santykiai su artimaisiais ir pradėto kūdikio tėvu, nėštumo planavimo ypatumai ar materialinės aplinkybės.
Sveikti padeda gera psichinė savijauta
Ligonis turi patikėti, kad jo ligą galima kontroliuoti, ir tam reikia ne tik gydytojų, bet ir kitų specialistų pagalbos. Pasaulinę inkstų vėžio dieną Šv. Pranciškaus onkologijos centro rožyne vyko vilnos vėlimo (vadovė Daiva Katiševskja), dailės (vadovė Irena Baltiejienė) ir šokio (vadovė Gitana Eglynienė) terapijų renginiai, vargonų muzikos koncertas ( vadovas Alvidas Remesa), o dailininkas Svajūnas Armonas surengė projektą „Žaidimas spalvomis“ – visi jie mokė pacientus, kaip, padedant įvairiai terapijai, neužsisklęsti savyje, išlaikyti ryšius su aplinkiniais, nes tai – itin svarbi sėkmingo sveikimo prielaida. Nustato per vėlai Inkstų vėžys – dešimtoji pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje. Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių. „Kaip ir daugelio kitų organų vėžio, inkstų vėžio atsiradimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad gali būti polinkis sirgti šia liga. Kartais jį gali sukelti tam tikros kenksmingos darbo sąlygos – cheminės medžiagos, dulkės ir panašiai“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas Marius Jasėnas. Gydytojas teigė, kad, laiku išoperavus inkstų vėžį, žmogus pasveiksta ir net nereikia skirti papildomo gydymo. „Pirmųjų stadijų ir net III stadijos vėžį dabar galima išgydyti, o, esant metastazėms, jį efektyviai kontroliuoti. Būna atvejų, kai, išoperavus didelį auglį, kuris gali būti net didesnis už inkstą, žmonės pasveiksta“, – M. Jasėnas akcentavo, kad kuo didesnė ligos stadija, tuo didėja tikimybė, kad liga atsigaus. Nepaisant tokių mokslo laimėjimų, Lietuva pirmauja Europoje pagal mirštamumą nuo inkstų vėžio. Problema ta, kad inkstų vėžys labai ilgai nesukelia jokių simptomų ir žmonės nesikreipia į specialistus. Kai atsiranda simptomų – kraujas šlapime, tyrimų pakitimų, gali būti per vėlu. Todėl vienintelė galimybė aptikti tokį vėžį yra profilaktiniai tyrimai – pilvo organų echoskopija. Šiuolaikiniais gydymo metodais dabar galima nustatyti net labai mažus auglius. „Todėl kartą per metus šeimos gydytojas privalo pasiųsti pacientą atlikti tokį tyrimą, o žmonės turi domėtis savo sveikata ir kreiptis į gydytojus“, – patarė M. Jasėnas. Gydytojo įsitikinimu, atlikti tokius tyrimus pacientai turėtų būti kviečiami taip pat intensyviai, kaip ir pagal išankstinės patikros programas.
Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?
Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai ir nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujinimui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos mokslu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien. „Man pasisekė, kad prasirgau lengva forma“ Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavirusu ji užsikrėtė darbe. Dirbdama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad ši infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo visą skyrių, ligoninėse susidarydavo didžiuliai židiniai. „Man pasisekė, kad prasirgau tikrai lengva forma – netekau skonio ir kvapo, kelias dienas laikėsi neaukšta temperatūra, laužė sąnarius, jautėsi bendras organizmo silpnumas, tačiau jokių didesnių sunkumų nepajutau“, – pasakoja pašnekovė. Moteris, dirbanti psichologe, per sausio mėnesį priėmė tris klientus, netekusius artimųjų dėl koronaviruso. „Vienas vyras mirė itin jaunas, o kiti du buvo kažkur vidutinio amžiaus vyrai, taigi niekas nepriklausė rizikos grupei. Visos šios netikėtos mirtys mane sukrėtė ir iš tiesų išgąsdino, juolab kai pati mačiau, kaip sunkiai sirgo kai kurios mano jaunos kolegės. Mes juk niekada nežinome, kaip mes sirgsime, o vakcina ir yra ta galimybė ir savisauga, kad sirgtume lengviau ir išvengtume tokių skaudžių padarinių“, – teigia Norvilė.
|
|
