Pajūrio naujienos
Help
2025 Rugpjūtis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar į Kretingą ateinantys maitinimo tinklai nesužlugdys vietinio verslo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Per šimtą istorijos metų skaičiuojančios Kretingos ligoninės gali likti tik pamatai, jeigu be stabdžių pravažiuos dabartinės šalies valdžios suplanuotos dar vienos sveikatos apsaugos sistemos reformos buldozeris. Tačiau ligoninė turi galimybę išlikti, atsinaujinti. Apie grėsmes ligoninei, jos perspektyvas kalbėjomės su nuo praėjusio lapkričio jai vadovaujančiu vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku.

Modelis „iš viršaus“ gero nežada

Pagal reformatorių užmačias, rajonuose turėtų atsirasti sveikatos centrai, sujungus ligonines ir pirminės sveikatos priežiūros centrus. Įdiegus peršamą modelį, Kretingos ligoninėje nunyktų skubios pagalbos, reanimacijos, chirurgijos, dalis kitų dabartinių skyrių.

Išsaugojusi terapijos ir slaugos skyrius ligoninė praktiškai taptų slaugos ligonine. „Tai būtų blogiausias variantas. Tokia ligoninė nebūtų patraukli įsidarbinti gydytojams, o dabar dirbantys – ne amžini“, – teigė R. Sakalauskas. Įsteigus sveikatos centrus žadama ES parama, R. Sakalausko įsitikinimu, ligoninės nebeatgaivintų. Ir tos paramos, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, tekliūtų tūkstantis kitas. „Paraiškas ES paramai gauti turėtume teikti 2022–2023 metais, o ne, kaip numatyta, – po 2–3 metų, kai rajonuose tos paramos gavėjų nebeliks“, – tarė pašnekovas.

Gimdymo skyrių uždarys šiemet

R. Sakalauskas patvirtino, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius veikia paskutinius mėnesius, pavasarį bus panaikintas. „Nematau jokių galimybių Akušerijos ginekologijos skyrių išsaugoti“, – sakė ligoninės vadovas, akcentuodamas, kad Teritorinė ligonių kasa praėjusių metų lapkritį įspėjo Kretingos ligoninę, kad po pusmečio Akušerijos ginekologijos skyriaus teikiamų paslaugų nebeapmokės, kadangi ligoninė nevykdo paslaugos finansavimo sąlygų: 2021 metų gimdymų skaičius – 261 – nesiekė nustatyto minimalaus – 300 – metinio gimdymų rodiklio. „Tikėtina, kad ateityje reikalaujamas minimalus metinis gimdymų skaičius gali būti padidintas iki 600 ir daugiau“, – įžvelgė R. Sakalauskas, apgailestavęs, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius uždirba beveik dvigubai mažiau (apie 200 tūkst. eurų), negu reikia jam išlaikyti, ir įstaigai yra nuostolingas.

Uždarius Akušerijos ginekologijos skyrių, ligoninė planuoja teikti dienos chirurgijos ginekologijos paslaugas. „Neabejoju, kad dienos chirurgijos ginekologijos paslaugos būtų rentabilios. Moterys dėl šių paslaugų dabar vyksta ir į privačias Klaipėdos gydymo įstaigas. Tad turime kuo greičiau persiorientuoti: gimdymo paslaugas pakeisti dienos chirurgijos ginekologijos paslaugomis“, – teigė R. Sakalauskas.


Šalčiai benamiams nekando

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-12-10

Nors visą šią savaitę naktimis kando šaltis – ir Kretingos rajone termometro stulpelis nukrisdavo žemiau 10 laipsnių, tačiau prašytis prieglobsčio į naujai šį rudenį atidarytus Nakvynės namus nepasibeldė nė vienas benamis. Kretingos rajono ligoninėje šiuo metu gydoma viena sušalusi moteris.

Kretingos rajono socialinių paslaugų centro, kuriam priklauso Nakvynės namai, direktorės pavaduotoja Virginija Narbutienė patikino, kad nuo įstaigos veiklos pradžios pernakvoti kol kas tesikreipė tik vienas vyras, kuris daugiau nebeatėjo. Dar viena moteris, turinti psichikos negalią, buvo apgyvendinta ilgesniam laikui, tačiau įstaigą paliko savo noru.

Nakvynės namuose iki šiol paslaugos suteiktos 6 asmenims, 4 jų yra apgyvendinti nuolatos, arba iki 1-erių metų, kol įgaus įgūdžių gyventi savarankiškai ir susiras nuolatinę gyvenamąją vietą. Nakvynės namų gyventojus remia Maisto bankas.


Į regioninio lygmens logistikos centrus galėtų būti vežamos, pavyzdžiui, ekologiškai auginamos uogos, vaisiai, daržovės, ten šaldomos, sandėliuojamos ir tiekiamos viešosioms įstaigoms.

„Santarvės“ archyvo nuotr.

Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma.

Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti.

Sveikas maistas – arčiau vartotojų

Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė, galimybė steigti regioninio lygmens logistikos centrą pareiškėjams buvo suteikta jau pirmajame šios veiklos srities paraiškų priėmimo etape vasarą, bet tąkart nė vieno pareiškėjo būtent tokiam centrui kurti neatsirado. Siekiama, kad į rajonuose ar regionuose pastatytus logistikos centrus ūkininkai galėtų suvežti savo auginamą ar gaminamą produkciją ir jau iš čia būtų galima tiekti ją viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms – darželiams, ligoninėms, slaugos namams, mokykloms ir panašiai. „Logistikos centre, kaip sandėlyje, galima surinkti ir konkrečiai įstaigai parūpinti reikiamą krepšelį produktų – daržovių, mėsos, kiaušinių ir t. t. – ir nuolat užtikrinti pakankamą jų kiekį, – kalbėjo N. Padvaiskaitė. – Dabar, kai tokių centrų dar nėra, vienas ūkininkas su partneriais negali užtikrinti, kad visus metus nuolat tieks atitinkamą kiekį reikalingos produkcijos. Jei būtų statomas logistikos centras, į jį produkcija būtų vežama sezono metu, tada pakuojama ar kitaip apdorojama ir sandėliuojama iki kito sezono. Reikiamą produkcijos kiekį logistikos centras galėtų sukomplektuoti iš kelių trumpa grandinių veikla užsiimančių ūkininkų, siekiant sukurti nenutrūkstamą tiekimą galutiniams vartotojams.“

Šių logistikos centrų pagrindinis tikslas ir yra skatinti trumpųjų grandinių plėtrą dar platesniu mastu, o bendradarbiavimas su viešosiomis įstaigomis ir įmonėmis duotų abipusę naudą, tuo labiau kad dabar visuomenė vis labiau ima domėtis tuo, ką valgo, o ypač tėvai rūpinasi tuo, ką valgo jų vaikai. „Nors privatūs darželiai gali būti lankstesni dėl šviežio maisto tiekimo, bet jau yra ir valstybinių darželių Ukmergėje, Panevėžio rajone, maitinančių vaikus ekologiškai ir vietoje užaugintais produktais“, – pasakojo pašnekovė.


Gripo atvejo – nė vieno, COVID-19 slopsta

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-11-26

Gripo atvejo rajone – nė vieno, COVID-19 liga nežymiai slopsta – tokią informaciją Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje trečiadienį pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė.

Tikisi, kad tendencija išsilaikys

Įprastai gripo sezonas kasmet prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę, spalį, ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės, t. y. gegužės mėnesio. Šiam, tai yra 2021–2022 metų, sezonui užsakyta 2 tūkst. 250 gripo vakcinos dozių, gauta 858, per rugsėjį ir spalį sunaudota 801. Skiepijimosi nuo gripo procesą vedėja apibūdino kaip sklandų. Šį rudenį Kretingos rajone susirgimų gripu neužregistruota. Sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis Kretingos rajone mažesnis negu Klaipėdos apskrityje, tik šiek tiek buvo padidėjęs spalio 25–31 dienomis. Pasak D. Jociuvienės, 46-ąją savaitę ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis sirgo 170 asmenų, iš jų 83 vaikai iki 17 metų, ir tai sudarė apie 50 proc.; 45-ąją savaitę susirgusiųjų buvo 215, iš jų 84 vaikai, jie sudarė beveik 40 proc.

Šimtui tūkstančių gyventojų per 14 dienų naujų COVID-19 atvejų užregistruota 728,8. Bet sergamumas šia liga nežymiai slopsta. Nuo lapkričio 1 iki 23 dienos patvirtinta 515 naujų atvejų. Lapkričio I savaitę užregistruoti 183, II savaitę – 154, III – 127 atvejai. Vedėjos pastebėjimu, pasikeitė situacija registruojant atvejus pagal amžių. Anksčiau daugiausia sirgdavo vyresni ir senyvi, o pastaruoju metu – jauni ir darbingi žmonės. Lapkričio mėnesį apie 20 proc. sergančių asmenų buvo 21–40 metų. Išaugo ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų sergamumas. Atliekant epidemiologinį tyrimą, apie pusė susirgusių žmonių nenurodo užkrato šaltinio, teigia, kad nežino, dalis užsikrėtė šeimoje.

Šiuo metu Kretingos rajone nustatyti 9 COVID-19 ligos protrūkiai, iš jų 6 – ugdymo įstaigose, 1 – socialinės globos įstaigoje ir 2 – gamybos ir paslaugų sektoriuose.

Lapkričio 22 d. duomenimis, Kretingos rajone pilnai paskiepytų asmenų buvo 48,1 proc., ir tai, pasak D. Jociuvienės, nėra džiuginantis rodiklis, esame šešti nuo galo. Mažiau pasiskiepijusių yra tik Plungės rajone, Klaipėdos mieste ir rajone, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Lietuvoje pilnai pasiskiepijusių suaugusių asmenų yra 61,5 proc. Tačiau D. Jociuvienė išreiškė viltį, kad susirgimų mažėjimo tendencija Kretingos rajone toliau išsilaikys: yra daug persirgusių, imunitetą turinčių asmenų.


Kretingos rajone yra 6 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos – 3 privačios ir 3 priklausančios Savivaldybei. Šiandieną įstaigoms trūksta 9 šeimos gydytojų. Savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą motyvuoti šeimos gydytojus atvykti į rajoną. Paskatos gyventi ir dirbti Kretingoje ar rajone numatytos atvykstantiems ne vyresniems kaip 55 metų gydytojams. Iš 4 galimų paskatų siūloma suteikti vieną, kurią pats gydytojas pasirinktų. Pirma paskata – naujakurys gautų metinę 8 tūkst. eurų išmoką, kuri būtų mokama 4 metus po 4 tūkst. eurų kiekvieną pusmetį. Taikant šią priemonę pagal sutartį gydytojas įsipareigotų ne mažiau nei 6 metus dirbti savivaldybės teritorijoje veikiančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Kita siūloma paskata – 20 tūkst. eurų pradiniam įnašui būstui Kretingoje ar rajone įsigyti. Už šią paskatą tektų dirbti rajone ne trumpiau kaip 3 metus.

Dar vienas variantas – 25 tūkst. eurų vienkartinė išmoka su sąlyga: ją gavęs gydytojas turėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą Kretingos mieste ar rajone, ir pagal su Savivaldybe sudarytą sutartį šeimos gydytoju rajono įstaigose dirbti ne trumpiau nei 4 metus. Ketvirta priemonė – banko paskolos būstui kompensavimas iki 300 Eur kiekvieną mėnesį iki darbo santykių pabaigos, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Nupirktas būstas turi būti Kretingos rajone ir čia deklaruota gyvenamoji vieta.

„Gydytojas tarp rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigų galės migruoti, svarbu, kad jis įstaigoje turėtų pacientų, aptarnautų mūsų rajono gyventojus. Šiomis priemonėmis tikimės kasmet į rajoną pritraukti po 3–4 šeimos gydytojus“, – aiškino ir teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Sprendimo projektą Savivaldybės taryba svarstyti ir tvirtinti turėtų lapkričio 25-osios posėdyje.

„P. n.“ informacija


Sunerimę, kad gali būti uždaryti medicinos punktai, Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimo žmonės surašė raštą rajono Savivaldybės tarybai ir rinko parašus, tikėdamiesi būti išgirsti. Siekdamas „užgesinti gaisrą“, kaip pats įvardino, su Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimų bendruomenėmis suskubo susitikti rajono meras Antanas Kalnius.

Punktai – gyvybiškai svarbūs ir būtini

Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimo bendruomenės, be rajono Savivaldybės tarybos, raštą adresavę ir Seimo nariui Antanui Vinkui, teigė, kad Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimuose veikiantys medicinos punktai, priklausantys Salantų PSPC, šiuose punktuose dirbančios slaugytojos aptarnauja ir būtiniausias sveikatos paslaugas suteikia šių ir aplinkinių kaimų gyventojams. „Mus sunerimti verčia pasklidusius kalbos apie sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką ir galimus medicinos punktų naikinimus rajone. Šitoks sprendimas mums, labiausiai nutolusių nuo rajono centro bei artimiausio miesto ar miestelio gyventojams (atstumai tikrai nemaži, siekia daugiau kaip 10 km iki artimiausios gydymo įstaigos), tikrai kelia nerimą, baimę ir pasipiktinimą. Juk gyvename rajono pakraštyje, autobusai į kai kuriuos kaimus visai nekursuoja, jei ir kursuoja, tai labai retai, o į Juodupėnus tik sekmadieniais, kad nuvežtų žmones į bažnyčią. Kaip vyresnio amžiaus žmonėms, neturintiems ar nevairuojantiems automobilių, pasiekti gydymo įstaigas? Kalbame apie paprasčiausias paslaugas: vaistų suleidimą, lašinės sulašinimą, žaizdų pertvėrimą, tyrimų paėmimą ir kitas, kurias galime gauti veikiančiuose medicinos punktuose. Drįstame teigti, jog dabar – klastingos pandemijos laiku – medicinos punktų naikinimas būtų pražūtingas atokių kaimų ypač vyresnio amžiaus vienišiems žmonėms. Labai prašome Seimo nario spręsti šį klausimą institucijose, rengiančiose sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkas, o rajono tarybos atsižvelgti į mūsų pagalbos prašymą ir nepriimti sprendimų dėl medicinos punktų naikinimo“, – tokios mintys išdėstytos abiejų kaimų bendruomenių parengtame rašte.


Anot psichologės Sonatos Marčėnienės, pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama.

Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemokamas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šalyje turi kiekvienas pilietis.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali

Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų sprendimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmas kreipimasis ir jeigu anksčiau nesame to darę“, – teigia psichologė.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama, nes kiekviena nauja situacija mums kelia tam tikrą nerimą, būgštavimus, diskomfortą, įtampą.

„Iš dalies tai susiję su vis dar egzistuojančiais mitais, jog psichikos specialistai gelbsti tik akivaizdžių psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, jog po kreipimosi būsi tarsi kažkokiu būdu „pažymėtas“ ar tai gali turėti kažkokių neigiamų pasekmių ateityje. Matyt, šis požiūris ir šie mitai vis dar kaip raibuliai sklinda iš senesnių laikų“, – visuomenėje vis dar egzistuojančią psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizaciją pažymi S. Marčėnienė.


Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė.

Teisės aktai numato, kad tėvai yra atsakingi už vaikų sveikatą, ir be tėvų sutikimo medicininės procedūros nepilnamečiams neatliekamos, išskyrus būtinąją pagalbą. Tačiau kiek iš tiesų tėvai turi galimybių spręsti, ar gydyti sergantį vaiką ir jei taip – kokias konkrečias gydymo priemones taikyti? O kaip spręstina situacija, kai tėvų ir šeimos gydytojo nuomonė išsiskiria? Įžvalgomis šia tema, kurią iškėlė „Pajūrio naujienų“ skaitytoja, pasidalino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė.

Skaitytoja klausė:

– Kaskart gydytojo kabinete pasirašydama dokumentus, kad sutinku su vaikui paskirtu gydymu ir jam taikomomis procedūromis, susimąstau: ar aš, nesimokiusi medicinos, realiai turiu teisę tokio gydymo atsisakyti ir neklausyti gydytojo nurodymų? Ar aš galiu spręsti, kad sutinku, kad vaikui būtų atliekama viena procedūra, o kita – ne? O jei mano ir vaiko tėvo nuomonės dėl vaiko gydymo nesutaptų? Norėtųsi teisininko komentaro šia tema.

Atsakė LJAA narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė:

– Teisės aktuose nustatyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra rūpintis savo vaikų sveikata ir atstovauti jiems sveikatos įstaigos institucijose. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas detalizuoja subjektų ratą, kas gali atstovauti nepilnamečiams: „tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.“

Kaip tėvai gali dalyvauti gydant vaikus? Pirmiausia, jie atstovauja savo nepilnamečiams vaikams sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose – jų pareiga yra siekti geriausio ir būtiniausio vaikų intereso, kuriems jie atstovauja. Tokios atstovavimo teisės neturi tėvai, kurie yra teismo sprendimu pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais konkrečioje srityje bei kitais atvejais, pavyzdžiui, kai ilgai gydosi ligoninėje ar yra įkalinti. Jeigu jie negali pasirūpinti vaikais, jiems atstovauja tinkamai paskirtas globėjas ar rūpintojas, kurie privalo turėti atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą.


Lietuvoje praėjusiais metais nusižudė 624 žmonės. Viena savižudybė reikšmingai susijusi su maždaug 10 nusižudžiusiojo artimųjų. Taigi vien 2020-aisiais Lietuvoje apie 6 tūkst. 240 žmonių išgyveno labai sudėtingą, skausmingą įvykį, po kurio dažnai tęsiasi ilgas, painus ir daug psichologinių jėgų reikalaujantis gedulo procesas.

Savižudybė yra rimta pasaulio visuomenės sveikatos problema – viena iš dvidešimties pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Pagal vėliausiai paskelbtus duomenis, pasaulyje Lietuva vis dar yra viena pirmaujančių šalių savižudybių statistikoje. Po kiekviena šių mirčių dėl savižudybės slypi mažiau ištirta visuomenės sveikatos problema: šeimos nariai ir kiti artimieji, palikti su staigios mirties pasekmėmis, darančiomis įtaką jų fizinei ir psichikos sveikatai. Netekties, liūdesio ir vienišumo jausmas patiriamas po bet kurios artimo žmogaus mirties, tačiau išgyvenusieji artimojo savižudybę dažnai patiria kaltės, sumišimo, atstūmimo, gėdos, pykčio jausmus. Jų įveiką apsunkina savižudybės stigmos reiškinys, kuris lemia vengimą kalbėti apie netektį ir jos priežastis ir atsiribojimą nuo aplinkinių, taip pat nepatogias, kartais net agresyvias aplinkinių reakcijas į nusižudžiusiojo artimojo gedulą. Moksliniai tyrimai rodo, kad artimojo savižudybė yra ne tik netektis, bet ir potencialiai psichiką traumuojantis patyrimas, todėl labai svarbu puoselėti prieinamas įvairiapusiškas pagalbos galimybes iškart po netekties.


Vladas Algirdas Bumelis.

Profesorius Vladas Algirdas Bumelis, vienas įžymiausių šalies biotechnologijų mokslų atstovų ir įmonės „Biotechpharma“ vadovas, sakė nuo COVID-19 pasiskiepijęs trečiąkart, nes svarbiausias gyvenimo tikslas yra gyventi ir gyventi kuo ilgiau.

– Ar yra bent teorinė galimybė, kad kada nors atsiras tokia vakcina, kuri apsaugos žmogų nuo koronaviruso užkrato visą gyvenimą, ne tik kelis mėnesius?

– Aš galvoju, kad jau dabar vartojamos vakcinos yra labai efektyvios. Ir „Pfizer“, ir „Moderna“, ir „AstraZeneca“. Jų efektyvumas siekia iki 95 proc. Turint galvoje, kad pasaulyje nėra nieko, ką galėtume išmatuoti 100 proc. Išskyrus tą, kuris sėdi aukštai ir į mus žiūri. Jis tikriausiai viską žino 100 proc. O mes tik užtikrintai žinome, kad, kartą gimę, tikrai mirsime. Aišku, mums norėtųsi, kad pasiskiepyti nuo koronaviruso užtektų kartą per penkerius metus. Tačiau kol kas tai neįmanoma. Aš jau pasiskiepijau trečią kartą, nuo antrojo skiepo praėjus aštuoniems mėnesiams. Pasitikrinau: antikūnų turiu daug ir galiu tikėtis, kad turiu gerą neperšaunamą liemenę nuo agresyvaus viruso globalaus virusologinio karo metu. Nes tai labai panašu į virusologinį karą.

– Nepasitikėjimas vakcinomis iš dalies kyla dėl to, kad skiepai neva buvo sukurti labai greitai. Ką jūs tokiems žmonėms pasakytumėte?

– Na, taip. Pastaruoju metu atsirado labai daug specialistų, kurie išmano dabar viską apie viską. Tačiau kad ir kaip greitai atsirado vakcinos, visų jų tyrimai buvo patvirtinti pagal dabar galiojančias taisykles. Šiaip jau visi žmonės yra savotiškai teisūs. Tačiau nėra nė vieno, kuris būtų teisus absoliučiai. Oponentai dažnai akcentuoja šalutinį vakcinų  poveikį, tačiau pamiršta principinę taisyklę: nebūna medikamentų be šalutinio poveikio. Net aspirinas ir pertusinas jį turi.

Manęs kartais paklausia, kokia yra gyvenimo prasmė. Atsakau, kad gyvenimo prasmė yra gyventi. Ir jeigu jau gyvename, tai stengiamės kaip galime ilgiau. Todėl, jei laikomės tokio principo, tai pandemijos metu, kaip siūlo mokslas, turėtume pasiskiepyti, kad tasai agresyvus virusas nesudorotų mūsų.

– Įsibėgėjant skiepų gamybai ir vakcinavimo kampanijai maždaug prieš metus kilo tam tikro entuziazmo, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacijoje, kad, paskiepijus 70 proc. populiacijos, bus įgytas vadinamasis bandos imunitetas. Dabar Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje – šalyse, pasiekusiose  įspūdingų rezultatų – kalbama, kad be 90 proc. paskiepytos populiacijos nieko nebus. Kodėl?

– Todėl, kad šitas virusas yra labai agresyvus. Ir pernai niekas negalėjo tiksliai prognozuoti, kad 70 proc. paskiepytos populiacijos užtikrins „bandos imunitetą“. Yra virusų, kuriems tokio visuomenės imunizacijos rodiklio pakanka, kad jie nusiramintų. Tačiau virusai yra tokie sutvėrimai, kurie gyvena sąlytyje su žmogaus organizmo ląstelėmis. Kad galėtų tą daryti kuo plačiau, jie mutuoja, keičiasi. Ir kai kurios mutacijos tampa itin agresyvios.

Pažiūrėkite, ką tasai virusas palieka mūsų organizme. Ne tik drebučius, arba želė, vietoj plaučių, bet ir kitokias pasekmes, kurias net pasveikus sunku likviduoti.

Nors mes jį – panašų į vandens miną – jau neblogai pažįstame. Pasitelkus monokloninius antikūnus, žinome, kad galime prisijungti prie viruso baltymo spyglio ir jį neutralizuoti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas