|
|
|
SveikataKaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?
Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių bei vienišumo problemos. Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti įsivardinti savo emocijas ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti. Jaučiamos pandemijos pasekmės Visuotinė pandemija visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Daugelis susidūrė su neplanuotais sunkumais, o nežinomybė dėl ateities kėlė nerimą, suirzimą ir nuovargį. Per karantiną žmonės buvo priversti stipriai apriboti savo socialinį gyvenimą ir užsidaryti namie. Tai kai kuriems išėjo ne į naudą – namiškiai susipyko, nepasidalijo atsakomybėmis, pyko vienas ant kito dėl to, kad nepatiria jokių įspūdžių, negali planuoti savo laiko, atostogų, pramogų ir net susitikimų su draugais ar kitais šeimos nariais. Tačiau dabar, praėjus jau daugiau nei dvejiems metams, dauguma adaptavosi. Anot psichologės G. Petronienės, didžiulis visuotinis nerimas praėjo, todėl dabar yra likę patys rimčiausi atvejai su rimtomis depresijomis ar neurozėmis, kurie vis dar „laižosi žaizdas“.
Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19
Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą bei svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19. Pasak specialistės, visuomenėje vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį, neturi jokių sąsajų su moksliniais įrodymais ir atliktais tyrimais. Kaip veikia vakcina? Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų. Pasak A. Tautvydienės, jos sukuria organizmo apsaugą – padeda paruošti žmogaus imuninę sistemą atpažinti ir apsiginti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų. „Daugelio vakcinų sudėtyje yra antigeno – susilpninto ar nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus žmogaus imuninėje sistemoje sukuriama imuninė atmintis ir aktyvuojamos imuninės ląstelės kraujyje, kaulų čiulpuose ir visame organizme. Paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Vėliau, jei žmogus susiduria su tam tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena. Tuomet aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus“, – apie organizmo reakciją į vakciną aiškina specialistė. Dauguma vakcinų nuo COVID-19 ligos imuninį atsaką sukelia į nedidelį viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, fragmentą. A. Tautvydienė pažymi – vakcinų sudėtyje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos: „Kai žmogui suleidžiama vakcina nuo COVID-19 ligos, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą. Jeigu paskiepytas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir imuninės ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į organizmo ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.“
Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasidalijo vaikų skiepijimo pagal profilaktinių skiepų kalendorių statistika – ji rodo per pastarąjį dešimtmetį vis mažėjančias vakcinavimo apimtis. Tai įvertinę medikai įspėja visuomenę – atsisakymas ar atidėjimas profilaktiškai skiepyti vaikus gali grąžinti sunkius užkrečiamųjų ligų atvejus, lemti sudėtingas komplikacijas ir pačius skaudžiausius padarinius. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad dabar daugelis negeba įvertinti realios užkrečiamųjų ligų grėsmės, nes aplink nebemato sunkių atvejų ir mano, kad rizikos nebėra. Tačiau svarbu suprasti, kad, mažėjant skiepijimosi rodikliams, pavojingų ligų grėsmė ir tikimybė joms vėl išplisti tik didėja.
Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?
Persirgusieji koronavirusine infekcija dažnai apsidžiaugia, manydami, kad blogiausia – jau praeityje. Tačiau ne veltui šis virusas laikomas tokiu klastingu – liekamieji reiškiniai neretai pasirodo net ir tiems, kuriems pavyko išvengti ligoninės ar persirgti lengvesne COVID-19 infekcijos forma. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į pokovidinio sindromo rimtumą, pasakodamas apie jam būdingų simptomų grėsmę bei dėl šios problemos teikiamą pagalbą, jos naudą. Pasak jo, nuo koronaviruso visiškai pasveikusio asmens savijauta turi būti gera, jis neturėtų jausti jokių pokyčių. Jei manoma, kad vis tik jėgų trūksta, sveikata iki galo neatsistatė, vertėtų kreiptis į specialistus.
Puolė ne tik karščiai, bet ir blusos
Atlėgus karščiams, kai kurie skaitytojai išdrįso prisipažinti, kad pagaliau atsikvėps ir nuo juos puolusių parazitų – blusų, kurių iš lauko parneša naminiai gyvūnai arba patys, ir jais dar užkrečia į lauką neišleidžiamus savo gyvūnus. Skaitytojai pageidautų žinoti, ar blusos, be sukeliamo diskomforto, yra pavojingos jų ir jų augintinių sveikatai.
Pasiruoškite rudens sezonui – TOP 5 imunitetą stiprinančių priemonių
Auksinis ruduo žavus jaukumu. O taip pat tai ir puikus metas sustiprinti imunitetą prieš prasidedant darganų sezonui. Pateikiame jums malonių imunitetą stiprinančių priemonių TOP 5.
Patarimai renkantis kuprinę
Prasidėjus mokslo metams, pats metas išsirinkti tinkamą kuprinę. Tam, kad kuprinė nežalotų vaikų stuburo ir laikysenos, siūlome kelis patarimus: *Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 700 g, vyresnių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 1000 g. *Mokyklinė kuprinė turėtų būti su dviem reguliuojamo ilgio plačiais paminkštintais diržais. Patogiausi yra 3,5–4 cm pločio kuprinės diržai, paminkštinti pečių zonoje. Platūs diržai tolygiau paskirsto svorį pečiams, todėl nespaudžiamas trapecinis raumuo ir rečiau vargina pečių juostos skausmai. *Kuprinės dydis turi būti pritaikytas vaiko ūgiui. *Rinkitės mažesnę kuprinę, kurioje tilps tik būtiniausi daiktai. *Rinktės kuprinę, kurios viduje yra keli skyriai – tai padės geriau paskirstyti kuprinės turinį, užtikrinti tvarką ir stabilumą. Didžiausios, sunkiausios knygos ir pratybos dedamos prie kuprinės nugarėlės – arčiausiai nugaros. *Nešamos kuprinės apatinė dalis neturi būti žemiau vaiko juosmens. *Išmokykite vaiką teisingai susikrauti kuprinę – į mokyklą neštis tik tai dienai skirtas priemones, neprisikrauti į kuprinę nereikalingų daiktų, pvz., žaislų. *Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinio kūno svorio. *Nepamirškite kuprinės išorėje, geriausiai matomoje vietoje, pakabinti atšvaitą.
Kad pradžia būtų sėkminga: kaip mažylius integruoti į bendraamžių gretas
Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologės Vikos Gridiajevos pastebėjimu, Rugsėjo 1-ąją mokslus pradeda krimsti ne tik mokiniai ir studentai: rudenį kur kas aktyviau ir tėvai pradeda mokytis kantrybės, supratimo, atjautos savo atžaloms – lopšelių ir darželių naujokams.
Kretingos PSPC medikės įsitikinusios: sveikata – ir pacientų rankose
„Labai bijojau vizito, bet apsilankius pas ją jaučiausi lyg bendraučiau su artimu žmogumi. Tokio rūpestingumo, draugiškumo nebuvau sulaukusi iš jokio kito gydytojo“, – tai ištrauka iš viešo komentaro apie Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbančią akušerę-ginekologę Juliją Švėgždienę. Kuriam gi medikui nepaglostytų širdies tokie žodžiai? O Julija šypsosi, sako su pacientėmis įpratusi elgtis taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su ja.
Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos?
Smurtas nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu. Nors smurtas gali būti nematomas ar pateisinamas aukos ir visuomenės, o smurto žymės – slepiamos nuo aplinkos, svarbu suprasti, kad padariniai tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai yra milžiniški. Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pažymi šiemet jaučiamą smurto atvejų padidėjimą. Anot jos, 2022 metų pirmąjį ketvirtį SKPC apie tai gavo 7303 pranešimus, o 2021 metų pirmąjį ketvirtį – 6191.
|
|
