|
|
|
SveikataAr dantys per vieną dieną yra vienai dienai?
Ar dantys per vieną dieną yra vienai dienai? Tai tikrai ne retorinis klausimas, į kurį atsakė ir savo patirtimi pasidalino gydytoja odontologė Goda Palec: – Dirbdama mėgstamą darbą jau 15 metų, susiduriu su įvairiais žmonėmis, jų pageidavimais ir problemomis. Dažniausiai pacientams trūksta informacijos apie dantų priežiūrą – tam skiriama per mažai dėmesio. Pastebime, kad jaunesnio amžiaus pacientams jau formuojasi burnos higienos įgūdžiai, tačiau vyresnės kartos atstovai dažnai būna įsitikinę, kad tai genetika, kad yra normalu, kai sveiki dantys iškrenta ir kad jie negali daryti įtakos šiam procesui. Ši mintis yra visiškai klaidinga. Nuosavais dantimis ar protezais reikia rūpintis labai atsakingai ir reguliariai. Kiekvienas turėtų atrasti galimybę burnos higienai skirti bent dvi valandas per metus. Kai žmonės netenka dantų, susiduria su psichologinėmis, funkcinėmis, estetinėmis problemomis. Dažnai pacientai kompleksuoja, jiems sunku peržengti odontologinio kabineto slenkstį. Visada stengiuosi juos padrąsinti ir raginu prarastus dantis nedelsiant atstatyti. Ilgas laukimas sudaro papildomų problemų, kurias išspręsti būna kur kas sunkiau: bėgant laikui, kinta kaulo struktūra, dantų padėtis, jų būklė. Gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų lūkesčius ir pageidavimus, finansinę situaciją, visada pasiūlys geriausią gydymo planą. Šypseną kelia, kai pacientai bando nurodyti, kaip gydytojas turėtų spręsti situaciją, nes tik specialistas su paciento pritarimu gali pasiūlyti geriausią sprendimą.
Ligoninėje – modernus liftas
Kretingos rajono ligoninėje jau mėnesį veikia sausio pabaigoje sumontuotas naujas modernus liftas, galintis pakelti iki 1,5 t svorio iš rūsyje įkurdinto Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus per visus skyrius iki ketvirtojo ligoninės aukšto. Liftą sumontavo Kretingos ligoninės skelbtą konkursą laimėjusi įmonė „Kauno liftai“. Ligoninės vadovo Romaldo Sakalausko žodžiais, lifto įranga buvo nupirkta dar pernai, norėta ją sumontuoti ligi Kalėdų, tačiau užtruko anksčiau įrengtos šachtos pritaikymo darbai. Lifto įranga ir jo sumontavimas kainavo apie 100 tūkst. Eur. „Tačiau tai – greitai atsiperkanti investicija. Ankstesnis pasenęs liftas ir jo aptarnavimas per metus kainuodavo apie 50 tūkst. Eur, jį pamainomis aptarnaudavo 5 liftininkės. Dabar bus gerokai patogiau ir personalui, ir pacientams, taip pat susitaupys ligoninės mokos fondas“, – kalbėjo R. Sakalauskas, neslėpdamas, kad kompiuterinio tomografo įsigijimas ir lifto įrengimas užbaigė pirmųjų jo vadovavimo Kretingos ligoninei metų užsibrėžtus tikslus. Per pastaruosius metus, R. Sakalausko iniciatyva, sutvarkyta ligoninės aplinka, estetiškai įrengtos patalpos. „Nesame koks japoniškas sodas, kad žmonės atvyktų vien pasidžiaugti aplinka, – šmaikščiai pastebėjo vadovas, paklaustas, kokių permainų dar sieks ateityje. – Mūsų siekis, kad Kretingos rajono ligoninė atitiktų šiuolaikinės ligoninės standartus, būtų patraukli pacientams ir, svarbiausia, teikiamų paslaugų kokybe nenusileistų privačioms klinikoms, tokioms, kaip „Northway“ ar „Kardiolita“. Dėl to dabar mums didelis rūpestis – kaip pritraukti specialistus, kurių dar trūksta, ir kaip gerinti paslaugų prieinamumą pacientams, jų kokybę“, – būsimus tikslus išsikėlė R. Sakalauskas.
„P. n.“ informacija
Kretingos ligoninėje – naujos kartos kompiuterinis tomografas
Kretingos ligoninėje jau veikia naujos kartos kompiuterinis tomografas, kuris Kretingos, aplinkinių rajonų, miestų žmonėms paslaugas teikti galės visą parą. Keičia požiūrį į diagnostiką Naujos kartos kompiuterinis tomografas – tai aukšto lygio medicinos aparatūra, kuri keičia požiūrį į tikslesnę diagnostiką. Kad ji būtų sėkminga, Kretingos ligoninei pavyko suburti kvalifikuotų specialistų komandą, dėl paciento pasirengusią dirbti dieną ir naktį. „Esant būtinybei suteikti skubią pagalbą po traumų ar ištikus kitiems ūmiems sveikatos sutrikimams poilsio, švenčių dienomis ar naktį, medikams įvertinus paciento būklę, taip pat bus atliekamas tyrimas kompiuteriniu tomografu“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. Kompiuteriniu tomografu atliekami nuo įprastinių iki pačių pažangiausių neurologijos, kardiologijos, onkologijos tyrimų: kompiuterine tomografija greitai ir tiksliai nustatomi galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, įvairių traumų sukelti pakitimai, širdies ir kraujagyslių ligos, įgimta ir įgyta stuburo patologija, vidaus organų būklė, ankstyvų stadijų vidaus organų navikai ir jų išplitimas, plaučių, kaulų ir daugelio organų ligos.
Kretingos ligoninė kviečia į mokymus senyvo amžiaus žmones namie slaugančius artimuosius
Vasario 24, 25 ir 26 dienomis Kretingos ligoninė organizuoja mokymus „Pagrindiniai pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros aspektai“. Mokymai skirti žmonėms, prižiūrintiems pagyvenusius žmones ar nepagydomai sergančius asmenis namuose, senyvo amžiaus žmonių ar ligonių artimiesiems. Mokymus ves LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė-radioterapeutė doc. dr. Dalia Skorupskienė. „Šiuose mokymuose kalbėsime apie dažniausias pagyvenusių žmonių sveikatos problemas, galimus funkcinius sutrikimus, būtiniausias pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros taisykles. Taip pat aptarsime išplitusių ligų pagrindinius simptomus, jų gydymą, gulinčių, nejudančių pagyvenusių pacientų priežiūrą, nepagydomų ir terminalinių ligonių slaugymo namuose problemas ir pan. Kalbėsime apie psichologines problemas, kylančias tiek pagyvenusiems pacientams, tiek juos namuose slaugantiems artimiesiems“, – apie mokymų programą pasakoja doc. dr. D. Skorupskienė. Anot medikės, svarbiausia pagyvenusius žmones slaugantiems namuose artimiesiems yra susitikti, pabendrauti, įsitikinti, kad ne jie vieni susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis, gauti informaciją apie galimą pagalbą, slaugant artimuosius namuose, kur kreiptis, pablogėjus jų būklei, koks galimas išplitusių nepagydomų ligų simptominis gydymas, kokius simptomus vertinti kaip ligos progresavimą ir kokia galima jų kontrolė, kaip išvengti „perdegimo“, sumažinti atsirandantį nuovargį ir kt. Tai – jau treti mokymai dvejų metų trukmės projektą „Aukštos kokybės priežiūros ir palaikomosios medicinos pagalbos paslaugos pagyvenusiems žmonėms“ įgyvendinančioje Kretingos ligoninėje. Pirmieji mokymai „Pagyvenusių žmonių poreikių vertinimas stacionarinėse gydymo įstaigose. Geriatrinė slauga“ buvo skirti ligoninės slaugos specialistams. Juos vedė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedros doc. dr. Lina Spirgienė.
Kretingos PSPC teikia mokamų profilaktinių apžiūrų paslaugą
Periodiškai sveikatą besitikrinantiems gyventojams, kuriems reikalingos pažymos darbinantis, dėl vairuotojo pažymėjimo įsigijimo arba pageidaujantiems įsigyti ginklą Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) teikia mokamą profilaktinių apžiūrų paslaugą. Prioritetas teikiamas prie šios įstaigos prisirašiusiems asmenims. Dėl periodinių sveikatos patikrinimų priimami ir darbuotojai tų rajono įstaigų bei organizacijų, su kuriomis PSPC yra pasirašęs sutartis. Griežtesni reikalavimai vairuotojams Profilaktinių apžiūrų kabinetas įsikūręs trečiame įstaigos aukšte, nuo šių metų sausio čia dirba šeimos gydytojas Audrius Mončius. Jo žodžiais, pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gyventojų, kurie kreipiasi sveikatos pažymos dėl vairuotojo pažymėjimo, mat, nustojus galioti anksčiau gautai pažymai, nebegalėtų dalyvauti automobilių eisme. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, vyresnio amžiaus vairuotojams tikrintis sveikatą reikia dažniau: nuo 56 iki 69 metų – kartą per 5 metus, nuo 70 iki 79 metų – kartą per 2 metus, o nuo 80 metų – kartą per metus. Vairuotojai profesionalai C ir D kategorijoms – kas dvejus metus, o nuo 80 metų – kasmet. Gydytojo manymu, ši Seimo priimta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisa yra gera. „Aš nenoriu išskirti, tačiau su lig amžiumi problemų žmonėms atsiranda daugiau: sulėtėja reakcija, blogėja klausa, prireikia pakoreguoti regėjimą, atsiranda širdies ligų. Susiduriame su pacientais, kurie yra nepatenkinti tuo, kad gydytojas, įvertinęs asmens sveikatos problemas, nukreipia kardiologo, oftalmologo, neurologo ar kt. specialistų konsultacijoms. Tokiu atveju vairuotojo pažymėjimo išdavimas užsitęsia. Be to, esant miego sutrikimams, gresia net užmigti prie vairo“, – sakė A. Mončius. Jo teigimu, gydytojai neturi tikslo vyresnio amžiaus žmonėms uždrausti vairuoti, būklę vertina individualiai, kai reikia, yra pasiruošę padėti. „Pasitikrinus sveikatą, ir patiems vairuotojams, ir aplinkiniams eismo dalyviams kelyje bus saugiau“, – neabejojo jis. Vizitus į profilaktinių apžiūrų kabinetą būtina ne tik planuoti, iš anksto užsiregistruoti, bet ir tinkamai pasiruošti: atsinešti pažymą iš Psichikos sveikatos centro, kai pageidaujama pasitikrinti dėl vairuotojo ar siekiant įsigyti ginklą, neateiti ką tik parūkius arba pavartojus alkoholio, jeigu reikalingi, turėti akinius, būti išgėrus šeimos gydytojo paskirtus vaistus, ypač dėl kraujo spaudimo. Per praėjusius metus pažymų dėl vairuotojo sveikatos tikrinimų į Kretingos PSPC kreipėsi 640 asmenų.
Sergamumas tuberkulioze mažėja, tačiau atsarga gėdos nedaro
Šalyje nuvilnijus žiniai apie tuberkuliozės protrūkį vienoje Radviliškio ugdymo įstaigų, „Pajūrio naujienų“ skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sunerimo, o kokia gi padėtis yra mūsų rajone. „Nuo seno žinome, kokia pavojinga ir klastinga liga yra tuberkuliozė. Būtų įdomu, ar Kretingoje gausu sergančiųjų šia užkrečiama liga ir kaip apskritai reikėtų jos išvengti“, – klausė skaitytoja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, nors pastaruosius kelerius metus sergamumas tuberkulioze Lietuvoje mažėja, tačiau yra vienas didžiausių Europoje. Apsisaugoti nuo šios ligos galima dviem būdais: paskiepyti naujagimius ir nepamiršti reguliarios sveikatos patikros. Siekiant išvengti tuberkuliozės plitimo, pirmiausia labai svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatos būklę, jaučiamus negalavimus. Kreiptis į gydytojus ir atlikti tyrimus reikėtų nedelsiant, jei asmuo dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, jaučia bendrą silpnumą, greičiau pavargsta, skundžiasi sumažėjusiu apetitu ir svorio kritimu, jaučia nuotaikų kaitą, taip pat – pastebėjus, kad kurį laiką, atrodo, be priežasties kūno temperatūra yra padidėjusi, naktį gausiai prakaituojama, vargina ilgai trunkantis kosulys. Pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvoje nemokamai nuo tuberkuliozės skiepijami 2–3 dienų naujagimiai. Siekiant išsiaiškinti vaikų užsikrėtimą tuberkulioze Lietuvoje, teisės aktų nustatyta tvarka atliekami tuberkulino mėginiai vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (6 ar 7 metų amžiaus) ir rizikos grupių vaikams.
Mokslininkai tirs gamtos išteklių poveikį sveikatai
Klaipėdos universiteto mokslininkai visos Lietuvos mastu vykdo mokslinį tyrimą, kuriuo siekiama atskleisti Lietuvos natūralių gamtinių išteklių efektyvumą ir saugumą žmogaus sveikatai. Dalyvaus iš visos Lietuvos Tyrimo dalyviai turės galimybę nemokamai išbandyti įvairias sveikatinimo procedūras ir įvertinti savo sveikatos būklę. „Atostogų parkas“ ir medicinos centras „Natura Termo SPA“ sutiko dalyvauti tyrime ir suteikti mokslininkų atrinktiems 60 dalyvių iš visos Lietuvos gydymo procedūrų kompleksus. Tiriamų procedūrų kompleksą sudarys baseinas (treniruotė vandenyje su kineziterapeutu), geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“, gydomojo purvo sapropelio viso kūno įvyniojimas ir haloterapija (druskų terapija). Tirs poveikį Mokslininkai tirs šių procedūrų naudą streso mažinimui bei psichinės (nerimo, depresijos, nemigos, nuovargio) ir fizinės sveikatos gerinimui. „Šiandien stresas yra nuolatinis šiuolaikinės civilizacijos palydovas. Nevaldomas jis sukelia rimtas sveikatos problemas ir blogina gyvenimo kokybę. Yra mokslinių duomenų, kad buvimas natūralioje gamtoje, balneoterapinių procedūrų taikymas gali pagerinti psichologinę žmogaus būklę, sumažinti nuovargį ir kitas sveikatos problemas, turėti teigiamos įtakos nervų, kaulų-raumenų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ir kitoms ligoms gydyti, sveikatai atstatyti po ligos ar traumos, stresui mažinti. Mineralinio vandens naudojimas balneoterapijos tikslais yra istoriškai patvirtintas, teoriškai pagrįstas, praktiškai išbandytas, ekonomiškai naudingas didelio potencialo atsinaujinantysis išteklius kaip ir gydomasis purvas“, – sakė šio projekto vadovė doc.dr. Lolita Rapolienė.
Kuo sveikatai vertingas vaškas ir ... vaško kandies lervutės
Į savo tradicinį kasmetinį sambūrį suėję Kretingos bitininkų draugijos, vadovaujamos Violetos Šedienės, nariai išklausė vertingų įžvalgų apie bičių vaško ir didžiosios vaško kandies lervučių poveikį žmogaus sveikatai. Jomis pasidalino mūsų krašto bitininkų bičiulė iš Šiaulių patyrusi bitininkė Roma Mačienė, kuri, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi specialiai auginti vaško kandies lervas ir aktyviai bendradarbiaudama su Lietuvos apiterapeutų asociacija, noriai pasidalino savo patirtimi ir pastebėjimais. Sveikatai tinka ne bet koks vaškas R. Mačienė paaiškino, kad skiriamos trys vaško rūšys: korių dangtelių, bitininkų dar vadinamo atakiavimo vašku – jis išgaunamas mechaninėmis priemonėmis atskiriant korių dangtelius nuo medaus pripildyto korio; spaustas vaškas, kuris išgaunamas lydant panaudotus korius ir – techninis vaškas, kuris išgaunamas panaudojant naftos produktus. „Trečios rūšies vaškas nei gydymo, nei kosmetikos tikslais nenaudojamas“, – R. Mačienė akcentavo, kad pats geriausias ir naudingiausias žmogaus sveikatai yra atakiavimo vaškas, kadangi jis yra ne tik labai grynas – į jį nepatenka jokie šalutinių produktų (vaistų, pesticidų ir pan.) likučiai. Toks vaškas turi fermento lizocimo – hidrolazių klasės fermento, kuris organizme veikia kaip nespecifinis antibakterinis barjeras, turintis didelės įtakos mūsų imunitetui. Bitės lizocimu tarsi užkonservuoja medų koriuose. Svarbiausia tai, kad iš korių išsuktame meduje lizocimo iš esmės nelieka, kadangi jis iš korio pasišalina nupjaunant ar kitaip atveriant užakiuotų, tai yra dengtų, korių akutes. „Jeigu korių dangteliuose išsaugome iki 204 mg/1 g lizocimo, tai išsuktame meduje jo – 20 kartų mažiau“, – patyrusi bitininkė paaiškino, kad lizocimo nelieka, produktą perkaitinus, tarkim, korių dangtelius išlydžius. Kuo gi žmogaus sveikatai galėtų pagelbėti korių dangtelių vaškas? Mokslininkų požiūriu, jis efektyvus gydant bakterijų ir virusų sukeltas ligas, ligų sukėlėjai šiam produktui neįgyja atsparumo, kaip dažnai atsitinka su cheminiais vaistais, kadangi korių dangtelių vaško sudėtis kaskart yra skirtinga – tai priklauso nuo bičių šeimos stiprumo, kilmės, oro sąlygų, augalų, kurie žydi per medunešį, ir kitų aplinkybių. Korių dangtelių vaškas turi įtakos imuninei sistemai, neleidžia vystytis pūlingoms infekcijoms, skatina ląstelių regeneraciją, tokio vaško aplikacijos gelbsti esant sąnarių patologijai, ištikus radikulitui ar kitoms skaudamoms vietoms nuraminti, padeda pasireiškus žarnyno disbakteriozei, sinusams ir „užgulusiai“ nuo slogos nosiai išvalyti, dantenoms stiprinti, peršalimo simptomams mažinti. „Amerikiečių gydytojas Džarvinas rekomenduoja atakiavimo vašką vartoti su natūraliu obuolių actu šienligei mažinti. Tai ypač aktualu šiuo laikmečiu, kai tokiais dideliais tempais daugėja alerginių reakcijų“, – R. Mačienė rekomendavo obuolių sidro actą su korių dangtelių vašku pradėti vartoti likus 2 mėnesiams iki augalų, sukeliančių alergiją, žydėjimo. O daugelio negalavimų prevencijai korių dangtelių vašką reikėtų pakramtyti 10–15 min. kasdien, galima ir kelis sykius, vaško likučius išspjauti. Jeigu ir nurysime kokį gabaliuką, nieko tokio – vaškas veikia kaip absorbentas ir, sugėręs nuodingąsias medžiagas, iš žarnyno pasišalina organizmui nepakenkdamas. „Yra mėgėjų pjaustyti ir kramtyti korį su medumi. Tai – ne tas pats, kas korių dangtelių vaškas. Šis yra gerokai „stipresnis“, vadinasi, veiksmingesnis“, – kalbėjo bičiulė, pastebėjusi, kad mažesnėmis dozėmis galima palengvinti ir įvairius vaikų negalavimus.
Gripo sezonas įpusėjo: sergamumas nedidėja
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuramino: bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) nedidėja – sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Palyginus ketvirtosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su trečiosios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius pakito nedaug. Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Tris savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1, 5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
Dienos centre senjorai randa atgaivą ir tikslą gyventi
Kai kituose šalies rajonuose tik dabar kuriasi senjorų dienos centrai, Kretingos socialinių paslaugų centre jau 13 metų veikia Dienos centro padalinys senjorams, kurį žmonės vadina paprastai – senelių darželiu. Jo lankytojai, dažniausiai – vieniši senjorai, tvirtino čia atgaunantys sveikatą ir jėgas, atrandantys sielos atgaivą, o kitas iš naujo – ir tikslą gyventi. Atgijo buvę sunkūs ligoniai Apsilankius vadinamajame senelių darželyje, į akis krito pasitempę ir puošnūs žmonės. „Jie kasdien taip atvyksta, nes išeiti iš namų jiems ne darbas, o šventė“, – akcentavo į specialiai įkurdintas erdves senjorams atlydėjusi Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė. Užimtumo kambaryje susėdę aplink apskritą stalą, senjorai noriai pasakojo apie tai, kaip įdomiai ir prasmingai jie čia leidžia dienas. Aštuntus metus centrą lankanti jo senbuvė Viktorija Pauliukienė papasakojo, kaip „atrado“ šią vietą: „Sunkiai bepavaikščiojau, viena nebenulipdavau iš ketvirto aukšto – man buvo teikiamos socialinės paslaugos į namus. Socialinės darbuotojos pradėjo šnekinti, kad neužsisklęsčiau ir pabandyčiau lankyti šitą centrą. Nuostabu: čia atgavau sveikatą, pradėjau judėti, atjaunėjau, o ligi tol jaučiausi didžiausiu ligoniu.“ Ją papildė šnekus ir energingo būdo, judėjimo negalią turintis Vaclovas Trakys. „Čia vėl suradau tikslą gyventi. Po kojos operacijos pasiūlė šį centrą, atvažiavau su ramentais ir pasilikau. Namie gulėdavau akis įsmeigęs į lubas, nieko nebesinorėjo. Guli kaip koks paršiukas, sustingsti – taip buvo su manimi. O dabar rytą keliuosi, prausiuosi ir laukiu atvykstant centro autobuso. Kas nori prailginti savo gyvenimą ir nenori lovoj sustingti, tegul važiuoja čia“, – įtaigiai ragino vyras. <>b>Sunkiausia yra peržengti per save Su senjorais kasdien dirbanti socialinė darbuotoja Palionė Pazdrazdienė įsitikinusi, kad sunkiausiai žmogui yra pačioje pradžioje perlipti per save: dažnam atrodo, kad namiškiai visam laikui jį atiduoda slaugai. Bet kai atvyksta į centrą, pamato jo erdves, pabendrauja ir įsitikina patys, kad čia jauku, daug įvairių veiklų, kiekvienas pasirenka tai, kas jam labiausiai patinka. Yra ir pogulio kambariai, kur kiekvienas turi atskirą lovą. „Tie senjorai, kurie svarsto, ar patiktų jiems centre, gali atvykti pas mus, pabūti pusdienį kitą, kad patys įsitikintų“, – tvirtino socialinė darbuotoja. Jos žodžiais, ir lankytojai – gana skirtingi: nuo pensinio amžiaus pradžios iki kol nori ir gali lankyti centrą. Pastaruoju metu vyriausiam senjorui Stasiui Valančiui – 91-eri. Vieni labiau savarankiški, kiti – mažiau, kamuojami įvairių ligų. „Iš patirties ir paties gyvenimo semiamės žinių, taip pat lankome mokymus, kaip individualiai dirbti su kiekvienu žmogumi“, – patikino P. Pazdrazdienė. Šiuo metu centrą lanko 15 senjorų, tačiau kasdien jų būna maždaug 10. Rytais atvyksta specialus transportas senjorus paimti iš jų namų ir, surinkęs būrį, atveža į centrą. Pavakary, apie 16 val., visus vėl išvežioja po namus.
|
|
