|
|
|
SveikataInicijuoja baidarių žygį ir Minijos pakrančių švarinimo akciją
Kartenoje natūralios gamtos erdvę „DreamSpot.lt“ kurianti Ieva Skovronskienė kartu su bendraminčiais turi tikslą šią vasarą surengti penkis žygius baidarėmis, į juos pakviesti mūsų krašto jaunimą ir tuo pačiu inicijuoti Minijos pakrančių švarinimo akciją. Šią galimybę idėjos autoriams suteikė Europos Sąjungos Solidarumo projektas. „Ne vienerius metus kartu su draugais, pamėgusiais baidarių žygius, plaukdavome Minija ir, kur sustodavome, surinkdavome turistų paliktas šiukšles. Sužinojusi, kad galėtume dalyvauti Europos Sąjungos Solidarumo projekte, kilo mintis parengti projektą „Nuo ego iki eko – upės iššūkis“. Ir mums pavyko – mūsų paraiška bus finansuojama šio fondo“, – I. Skovronskienė sakė, kad projektą, kaip viešosios įstaigos „Ekodimensija“ savanoriai, rengė ne tik ji, bet ir bendraminčiai savanoriai skirtingų profesijų atstovai Greta, Ema, Kristijonas, Sigita, kurie aktyviai dalyvaus ir įgyvendinant projektą. Sumanymo esmė – ne tik surengti 5 žygius baidarėmis, bet ir pakviesti žygio dalyvius pasiryžti išvalyti Minijos pakrantes, kurias teršia ne kas kitas, o pats žmogus. „Labai norisi visiems pasakyti – neterškime to, kuo patys naudojamės“, – I. Skovronskienė, kviesdama krašto jaunimą dalyvauti žygiuose, sakė, kad projekto iniciatoriai pasirūpins baidarėmis, kitomis priemonėmis. „Bilietas“ žygiui – daugkartinio naudojimo gertuvė, puodelis, šauktas ir lėkštė – manau, kad po žygio visi pabendrausime ir prie karšto troškinio“, – kalbėjo viena akcijos iniciatorių, pasidžiaugusi, kad ES Solidarumo projektai leidžia jauniems žmonėms generuoti savo mintis, idėjas, finansiškai remia jų įgyvendinimą. „Todėl labai norėtųsi, kad jaunimas būtų drąsesnis ir aktyviai dalyvautų Solidarumo projektuose – siūlytų, keltų ir realizuotų savo idėjas“, – krašto jaunimą drąsino I. Skovronskienė.
Kodėl reikia susigrąžinti kolektyvinį imunitetą
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, mat didėja imuniteto neturinčių asmenų dalis. Svarbiausia – kolektyvinis imunitetas Lietuvoje pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis yra skiepijami nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės, meningokokinės, rotavirusinės infekcijos bei žmogaus papilomos viruso infekcijos. Jei paskiepijama pakankama gyventojų dalis, ligai sunku plisti net tarp tų, kurie nėra paskiepyti. Tie, kurie negali būti skiepijami ar atsisakė būti paskiepyti, saugomi reiškinio, vadinamo kolektyviniu imunitetu. Dažnai klaidingai manoma, kad sumažėjus sergamumui tam tikra infekcine liga, skiepytis nebereikia. Tačiau ligos sukėlėjas skiepijant neišnyksta, o pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari infekcinės ligos sukėlėjui, todėl jam sunku toliau cirkuliuoti. Pamirštos infekcinės ligos nedingsta Daugelyje Europos Sąjungos šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikų profilaktinis skiepijimas pagal nacionalinį skiepijimo kalendorių yra rekomenduojamas, tačiau tam, kad vaikas būtų paskiepytas – būtinas tėvų / globėjų sutikimas. Klaipėdos apskrityje 2022 m. pagrindinė vaikų nepaskiepijimo priežastis buvo tėvų atsisakymas skiepyti vaikus arba vengimas atvykti. Pasak specialistų, mažėjant skiepijimo apimtims didėja grėsmė, kad ligos vėl sugrįš. Tai akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri atkreipia dėmesį į per pandemiją nukritusias skiepijimo apimtis ir ragina visus kartu stengtis ir grįžti į priešpandeminį skiepijimo lygį.
Kretingos PSPC vadovui – Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas
Medicinos sistemos ateitis – politikų rankose Nuo 2013-ųjų PSPC dirbančio, nuo 2018-ųjų šiai įstaigai vadovaujančio mediko kandidatūrą nominuoti inicijavo rajono Savivaldybė. A. Juškiui – tik 37-eri, tačiau šis apdovanojimas ir skirtas ne už medicinai ir pacientams atiduotus gyvenimo metus, o už nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai diegiant inovatyvius technologinius ir tvarius vadybos sprendimus, kurių reikėjo ypač koronaviruso pandemijos laikotarpiu, taip pat – už jaunosios medicinos profesionalų kartos ugdymą, jo pritraukimą į rajoną. Ne be vadovo pastangų ši gydymo įstaiga yra tapusi rezidentūros baze, kurią turi ne visi ir už Kretingą didesni Lietuvos miestai. „Ar esu laimingas pasirinkęs šeimos gydytojo profesiją? Tikriausiai taip, nes padėti žmonėms – labai geras jausmas. Ar laimingas, kad vadovauju kolektyvui? Irgi taip, juk visi kartu mes galim siekti to paties tikslo – stiprinti gyventojų sveikatą, gerinti paslaugų kokybę“, – sakė A. Juškys. Tačiau, jo nuomone, nūdienos sveikatos sistemai labiausiai trūksta stabilumo, žinojimo, kas bus ateityje, nes dėlioti 10 metų planą esant dabartiniam status quo, – sudėtinga. Kiekvieno reformatoriaus lozungai yra vienodi: viskas daroma dėl pacientų. Kai 1997-aisiais įvyko sveikatos reforma, ir medicinos įstaigos buvo suskirstytos į I, II, III lygius, buvo teigiama, kad pacientams nuo to bus geriau, paslaugos kokybiškesnės. Apsisuko laiko ratas – medicinos įstaigos vėl sujungiamos, bet ir vėl sakoma, kad bus geriau... „O kaip iš tikrųjų – laikas parodys, priklausys nuo nacionalinės politikos ir rajono Savivaldybės sprendimų. Nėra, kad jausčiausi tvirtai, bet žinau viena: Kretingoje dirbsiu mėgstamą darbą, nes pasirinkau gydytojo specialybę“, – sakė A. Juškys. Jis kilęs iš Kelmės. Puikiais pažymiais baigdamas tenykštę gimnaziją išsikėlė sau ultimatumą: arba įstos į mediciną, arba emigruos į Ameriką, mat šią daugelio svajonių šalį iš arčiau buvo spėjęs pamatyti dar būdamas moksleivis. Likimas lėmė studijuoti Kauno medicinos universitete. Paskutiniuose kursuose Arnas darbo ėmė dairytis pajūrio krašte, mat Palangoje buvo įsikūrę gyvenamąją vietą pakeitę jo tėvai. A. Juškys yra trečias Sveikatos apsaugos ministerijos aukštai įvertintas Kretingos PSPC medikas – 2007 m. gegužę Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas suteiktas bei garbės ženklas įteiktas gydytojai Vilhelminai Daugėlienei, 2014 metais balandį Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas bei garbės ženklas – Renatai Lukauskienei.
Atostogos su šeima, nepamirštant ir savęs
Motinystė – gyvenimo pilnatvę ir džiaugsmą teikianti patirtis, tačiau niekas nesakė, kad ji būna lengva Kartais mamos net sau nedrįsta prisipažinti, kad yra pervargusios, jaučia įtampą, nervingumą. Auginant vaikus skirti laiko tik sau atrodo didelė prabanga, bet ji būtina kiekvienai. Pusvalandis ar valanda per dieną padeda atkurti vidinę pusiausvyrą ir pagerinti fizinę savijautą. Nebūtina išvykti kažkur į tolimus kraštus ir ilgam laikui, kad pailsėtų kūnas ir siela. Tokią galimybę suteikia „Atostogų parkas“. Čia visa šeima pajus gamtos ramybę, SPA procedūrų džiaugsmą, galimybę pasimėgauti geru maistu. O mamos be sąžinės graužaties galės pagalvoti ir apie save. Pristatome įvairias gydymo ir sveikatingumo programas, kurios padeda stiprinti organizmą ir atgauti prarastą energiją. „Atostogų parke“ procedūras atlieka tik reikalingas kvalifikacijas įgiję specialistai ir gydytojai. Valandėlė sau masažo kabinete, gydomojo purvo vonioje ar mineralinio geoterminio vandens procedūrose atostogas padarys ne tik malonias, bet ir sveikatinančias.
Pabudo erkės: medikai ragina saugotis ir skiepytis
Bijai erkių – neik nei į mišką, nei į parką. Tiksliau, eik, bet saugokis. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patarė pirmiausia vengti kontakto su šiais parazitais – būnant gamtoje dėvėti tinkamą aprangą, naudoti repelentus, na, o jeigu vis tiek įsisiurbs, ramiau jausiesi iš anksto būdamas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito. Pirma mintis, savo kūne aptikus pavojingą gyvį, – kaip jį iš ten pašalinti? Gydytojo žodžiais, pagalbinės priemonės – aliejai ar tepalai, kurių kartais griebiamasi, čia nepadės, situaciją tik pablogins. Pakanka pinceto – įsisiurbimo vietoje erkė juo suimama kuo arčiau straubliuko ir nesukiojant tiesiu judesiu patraukiama į viršų. Jeigu nepavyko, ir dalis kūno odoje vis dėlto liko, gali tekti prašyti medikų pagalbos. Inkubacinis periodas, užsikrėtus Laimo liga, trunka iki 2 savaičių, o erkiniu encefalitu – nuo 2 iki 28 dienų. A. Juškys akcentavo, kad svarbu užfiksuoti tikslią dieną, kada erkė buvo ištraukta, ir save nuolat stebėti. Jeigu atsiranda į peršalimą panašių simptomų, o įkandimo vietoje raudona dėmė didėja, plečiasi, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad patvirtintų arba paneigtų Laimo ligą. Šios ir kur kas baisesnės erkinio encefalito ligos klinikiniai simptomai panašūs, bet pastarajam būdinga vadinamoji dviejų bangų eiga. Pirmojoje ligos fazėje karščiavęs, jautęs kūno skausmus ir silpnumą, žmogus pasijaučia tarsi pasveikęs, tačiau po kurio laiko liga atgal smogia dar stipriau iš neurologinės pusės: galvos skausmai ir karščiavimas tampa intensyvesni, galimi koordinacijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis. Abiejų ligų atveju laboratoriniai tyrimai gali būti atliekami ne anksčiau, kaip po erkės pašalinimo praėjus 2 savaitėms. Laimo liga gydoma antibiotikiais, o erkinio encefalito atveju skiriamas tik simptominis gydymas, kito nėra. Persirgus šia galvos ir nugaros smegenis pažeidžiančia liga, pasekmės gali būti ir labai liūdnos – žmogus gali tapti neįgalus, gali ištikti net paralyžius. „Efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai“, – akcentavo A. Juškys. Norint pasiskiepyti, suaugusiesiems šeimos gydytojo apžiūros nereikia, pacientui užtenka užsiregistruoti į procedūrų kabinetą. Vaikus iki 16 metų turi apžiūrėti šeimos gydytojas.
Kuria sveiką emocinę ir psichologinę aplinką
Nuo 2024-ųjų metų visų šalies ugdymo įstaigų laukia naujas iššūkis – įtraukusis ugdymas, kuris suprantamas kaip galimybė užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos. Šiai naujovei ugdymo įstaigos rengiasi jau dabar, ne išimtis – ir Marijono Daujoto progimnazija, kurioje ir mokyklos vadovybė, ir pagalbos mokiniui specialistų komanda, ir pedagogai, ir aktyvi mokinių taryba kryptingai stiprina požiūrį, kad kiekvieno asmens skirtybės yra ne problema, o pranašumas, kurį verta traktuoti kaip mokymosi ir tobulėjimo išteklius. „Įtraukusis ugdymas nėra vien tik ugdymo prieinamumas ir įtraukimas. Tikroji įtrauktis – tai visuomenės vertybių, nuostatų, įsitikinimų kaita, tai tolerancija, pripažįstant ir gerbiant visuomenės narių įvairovę, kad mes visi – panašūs ir visi – skirtingi, bet dėl to nesame mažiau vertingi“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė akcentavo, kad progimnazijos pagalbos mokiniui specialistų komanda yra lyderiai, šviečiantys mokyklos bendruomenę, įkvepiantys ir vedantys ją vertybinių susitarimų įgyvendinimo link ir kad ši specialistų komanda daro viską, kad progimnazijoje būtų kuriama sveika emocinė ir psichologinė aplinka. Juolab kad ir pastangų rezultatai jau apčiuopiami, matomi, ir įdėtas darbas duoda teigiamų pokyčių.
Priėmė iššūkį tiesti tiltus tarp mokyklos ir tėvų
Šiemet Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ švenčia savo veiklos 10-metį, o po jos skėčiu esantys „Kretingos lietaus vaikai“ – dvejų metų sukaktį. Balandžio mėnuo tarptautiniu lygiu skirtas autizmo supratimui, autistiškų žmonių tolerancijai skatinti. Ta proga – pokalbis su asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ vadove pedagoge Rima Neverauskyte-Brundziene. – Papasakokite apie į trečius metus įžengusią savo organizaciją, kurioje, kaip suprantu, dirbate savanoriškai. Kas paskatino ją suburti Kretingoje? – Tame kelyje esu ketverius metus – nuo to laiko, kai mano tuomet 13-mečiui vaikui buvo nustatyta autizmo diagnozė. Autizmas apima labai platų sutrikimų spektrą. Šios srities specialiste savęs nelaikau, tiesiog daug skaitau, klausau paskaitų, daugiausia anglų kalba. Mačiau savo vaiko ypatumus, pradėjau domėtis, o ir žinios, kai esi joms atviras, matyt, ateina savo laiku ir vietoje. Į asociaciją Kretingoje esame susibūrę 19 narių, tai – dažniausiai šeimos, auginančios autistiškus vaikus, yra viena močiutė, besirūpinanti savo autistišku anūku, taip pat savanorė logopedė. Esame visuomenei atvira organizacija: nors dažnai nesusiburiame, tačiau palaikome ryšį, bendraudami internetu, dalyvaudami respublikiniuose renginiuose, seminaruose, o prireikus renkamės Šv. Antano dienos centro patalpose. 2021 m. vasarą organizavome „Kretingos lietaus vaikų“ stovyklą, šią vasarą taip pat ketiname stovyklauti, nes laimėjome „Pepcolandijos“ stipendiją.
Sunkiems ligoniams sukūrė jaukų prieglobstį
Į Kartenos katalikiškąją slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę dažniausiai guldomi sunkūs ligoniai, pervežti iš rajonų ar didžiųjų uostamiesčio ligoninių po stacionaraus gydymo, arba tie, kuriais nepajėgūs pasirūpinti artimieji. Ligoninė prieš dvejus metus buvo atnaujinta, ir gera žinia apie buities sąlygas joje ir ligonių priežiūrą iš lūpų į lūpas sklinda tarp gyventojų ir medikų. Lovos nuolat užpildytos „Nesinori girtis, bet skambina mums iš Klaipėdos ligoninių, sako – sunkūs ligoniai, reikalingas palaikomasis gydymas ir slauga, klausia, ar priimsime? Ir nors Klaipėda turi didžiulę slaugos ligoninę, tačiau artimieji nori vežti saviškius čia. Atstumas jiems nėra kliūtis“, – kalbėjo trečius metus ligoninei vadovaujantis Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Normantas Žeimys. Tačiau vadovas mano, kad jų įstaigos įvertinimą lemia ne vien pagerintos buities sąlygos, bet – ligoninės personalo nuoširdus darbas. Jų ligoninėje aptarnaujami ligoniai iš tų gydymo įstaigų, kurios priskirtos Klaipėdos teritorinėms ligonių kasoms – Kretingos, Skuodo, Šilutės, Klaipėdos rajonų, Palangos miesto. „Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga privalo pasirūpinti savo pacientais, ir mes aptarnaujame tas įstaigas, kurios su mumis pasirašę sutartis“, – akcentavo N. Žeimys. Šiandieną, jo žodžiais, Kartenos ligoninė yra visiškai užpildyta – 32 pacientams teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos. Maksimalus buvimo laikas – 120 dienų, už kurias įstaigai sumoka Ligonių kasos, artimiesiems mokėti nebereikia. Ligonių kasos už vieno ligonio išlaikymą jų įstaigai kasdien skiria po 48 Eur, – iš šių pinigų įstaiga privalo pasirūpinti jos gerove, ūkiu, taip pat išmokėti atlyginimus darbuotojams.
Šaukėsi pagalbos
Iš vieno Klaipėdos gatvėje esančio daugiabučio buto kovo 8 d. apie 9.51 val. pasigirdo pagalbos šauksmas. Ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta, kad viduje yra nukritęs ir pats durų atidaryti negali 1945 m. gimęs vyras. Gaisrininkai, panaudoję akumuliatorinį suktuką, išėmė durų spyną ir pateko į butą. „Vyras buvo sąmoningas, kalbėjosi su ugniagesiais“, – tikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Gelbėtojai vyrą perdavė medikams.
„P. n.“ informacija
Kviečia pasinaudoti nemokama, ligonių kasų kompensuojama, reabilitacija
„Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“ šiuo metu galima pasinaudoti teikiamomis reabilitacijos paslaugomis, kurios būtų suteikiamos nemokamai – jos būtų apmokamos iš Teritorinių ligonių kasų. Medicinos centre taikoma dviejų krypčių reabilitacija – judėjimo atramos aparato ir kvėpavimo sistemos. Reabilitacijai – turtai iš gamtos Pagal čia dirbančio gydytojo reabilitologo sudarytą gydymo planą gydomosios procedūros padės greičiau atsistatyti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą kenčiantiems nugaros, sąnarių skausmus, po patirtų traumų, persirgus Covid-19, gripu, plaučių uždegimu, bronchitu ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Pacientų reabilitacijai taikomos taip pat ir unikalios, naudojant natūralios kilmės medžiagas, procedūros – gydomojo purvo-sapropelio aplikacijos ir geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“. Procedūrai naudojamas geoterminis mineralinis vanduo yra išgaunamas iš 2 154 m gylio gręžinio, o jo gydomosios savybės yra patvirtintos moksliniais tyrimais. Pratimai vandenyje – saugesni Pacientai, norintys pasinaudoti Teritorinių ligonių kasų kompensuojamomis procedūromis, turi turėti šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto siuntimą gydytojo reabilitologo konsultacijai. Gavus tokį siuntimą, juo pasinaudoti ir pas gydytoją reabilitologą reikia užsiregistruoti per 60 dienų. Gydytojas reabilitologas pagal paciento diagnozę pritaiko tinkamiausią procedūrų programą. Ją pacientas turi pradėti per 21 dieną po reabilitologo paskyrimo. Gydytojo reabilitologo paskirtas procedūras medicinos centre „Natura Termo SPA“ atlieka didelė kompetetingų specialistų komanda – kineziterapeutai, masažuotojai, ergoterapeutai. Kenčiantiems nugaros ar sąnarių skausmus, taikomos gydomosios mankštos vertikalioje vonioje. „Vertikalioje vonioje atliekami specialūs pratimai su kineziterapeutu. Pratimai vandenyje yra saugesni, jų galima atlikti įvairesnių, judėjimo amplitudė yra platesnė, mažesnė traumų tikimybė. Šiltame vandenyje sušyla raumenys, atsipalaiduoja įtampa juose. Raumenims atpalaiduoti ypač naudingas geoterminio mineralinio vandens baseinas, kuriame dėl didelio mineralinių druskų kiekio kūnas gali lengvai plūduriuoti“, – paaiškino medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.
|
|
