|
|
|
SveikataBaigiantis vasarai moksleiviai apgulė gydytojus
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis rajono sveikatos priežiūros įstaigos buvo gulte apgultos moksleivių ir jų tėvų. Prieš prasidedant mokslo metams jie skubėjo pasitikrinti profilaktiškai ir gauti Vaiko sveikatos pažymėjimą. Šis dokumentas iki rugsėjo 15 d. turi būti pateiktas mokyklos administracijai.
Kūno kultūros mokytoja Virginija Valiūnienė: “Geriausias vaistas – grynas oras ir judėjimas”
Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytoja, Kretingos sportinės aerobikos klubo vadovė Virginija Valiūnienė prisipažino: šiuo metu judėjimui, sportui laiko skirianti mažiau – visą dėmesį iš jos atima aštuonių mėnesių sūnus Tomas. - Nors, tiesą pasakius, ir gimus vaikui sportavau: vedžiau aerobikos treniruotes, mokiau vaikus plaukti. Tačiau įprastą rytinę mankštą, bėgiojimą iškeičiau į miegą – pajutau, kad jo labiau trūksta negu judėjimo. Manau, kad netrukus sugrįšiu į įprastas vėžes, - sakė V.Valiūnienė.
Vietoj invalidumo nustatomas neįgalumo ir darbingumo lygis
Jau metai, kaip, įsigaliojus naujam LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, invalidumo pensijų sistema yra pertvarkyta į valstybinio socialinio draudimo pensijų, netekus darbingumo, sistemą. Naujajame įstatyme nebevartojama sąvoka „invalidumas“. Ją pakeitė dvi naujos – „neįgalumo lygis“ ir „darbingumo lygis“.
Dramų neišgyvena, nes kitokio gyvenimo nepažįsta
Kretingiškė Daiva Stakanskytė neišgyvena tragedijos dėl to, kad serga cerebriniu paralyžiumi. Nors sako žinanti, kad nepasveiks. Ji labiau užjaučia tuos, kurie iki negalės buvo sveiki. Nes jie žino, ką prarado. O Daiva su savo negale gyvena nuo pat kūdikystės – jau 38-erius metus. Jauna moteris juokauja, kad gyvena su šarvais – jai, vaikštančiai su ramentais, nebaugu svetimos nedraugiškos akies, įžeidžiančio žodžio. „Nors tokių ir nepatyriau. O gal dėl to, kad gyvenu su šarvu, to nei mačiau, nei girdėjau“, - pasakojo nuoširdžiai šypsodamasi Daiva.
Svarbu įdiegti, kad vaikas gali keistis pats
Kai vaikas turi problemų – psichologinių ar kitokių, - dažniausiai problemų turi visa šeima“, - sakė Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Ingrida Karmazaitė, primindama, kad pas specialistą kartu su vaiku turi ateiti ir tėvai. Tačiau tėvai, ypač paauglių, nelabai nori dalyvauti susitikimuose su psichologais. I.Karmazaitė spėja, jog tai gali būti baiminantis, kad aikštėn neiškiltų šeimos problemos.
Karšti orai kelia pavojų
Smarkiai atšilus orams, atsiranda pavojų, apie kuriuos kitu metų laiku net nepagalvojame. Vienas iš dažniausių rūpesčių – tai perkaitimas saulėje. Be to, būnant gamtoje, atsiranda alerginių susirgimų pavojus, erkių bei gyvačių įkandimo atvejai. Apie tai, kaip elgtis ištikus nelaimei – pokalbis su Kretingos „Šeimos medicinos centro“ bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskiene.
Tik medikas žino, ko reikia medikui
Rudenį bus penkeri metai, kai gydytoja Irena Narmontaitė vadovauja Kretingos pirminiam sveikatos priežiūros centrui (PSPC).Rudenį baigiasi jos, kaip centro vadovės, kadencija. Nors iki kadencijos pabaigos liko labai nedaug, I.Narmontaitė dar negali tvirtai pasakyti – nori likti tik gydytoja ar gydytoja ir vadove. Prieš tapdama centro vadove, I.Narmontaitė jau buvo žinoma ir pripažinta gydytoja. Todėl ne vienas stebėjosi, kad gydytoja imasi administracinio darbo. Pati I.Narmontaitė savo apsisprendimą aiškina noru padaryti geriau.
Didžiausia bausmė būtų likti našta artimiesiems
Henriką Druskinį rajone pažįsta daugelis. Užtenka paminėti buvusį Kretingos sodininkystės ūkį ir Dupulčiuose šiandieną dar išlikusius, nors jau baigiamus naikinti sodus, vaismedžių medelynus. Po praktikos 1964 metais jis čia grįžo dirbti 1966 metais. Tuomet sodų buvo vos 24 hektarai, o atgavus Nepriklausomybę sodai plytėjo apie 400 hektarų plote.
Chirurgo skalpelis išvadavo nuo grėsusių kompleksų
Šešiametis Vytukas iš Gargždų šiemet į paruošiamąją klasę ateis nebijodamas, kad jį kas nors pavadins atlėpausiu. Prieš porą savaičių Kretingoje, „Northway medicinos centre“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas medicinos mokslų daktaras Vytautas Jankūnas jam atliko ausų koregavimo operaciją.
Kavos aromatas Vytauto Ročio nevilioja
Vytautas Ročys – Autobusų parko direktorius. Jis niekada nebuvo sanatorijoje, tačiau mano, kad kažkur išvykti ir puikiai pailsėti – geras dalykas. - Kaip atsipalaiduojate po įtemptos darbo dienos? - Atsipalaiduoti padeda sportas. Sportuodamas viską pamirštu, nors ir atsiranda fizinis nuovargis. Du kartus per savaitę lankau stalo teniso treniruotes. Turiu visuomeninių užsiėmimų. Namuose taip pat atsiranda visokių darbų, todėl nėra laiko kada sėdėti ar gulėti. - Kas, Jūsų manymu, padeda mažiau sirgti ir ilgai išlikti sveikam ir energingam? - Manau, jog sveikatai įtakos turi maistas ir valgymo įpročiai. Vakare po 20 val. nieko nebevalgau. Reikia judėti, sportuoti, nors manau, kad persistengti nereikia. Dažnai miegu tik 6 val. Man tai – mažoka. Dietų nesilaikau. Nemėgstu labai aštraus ir sūraus maisto. Stengiuosi valgyti daugiau daržovių, kurias sode pats ir užsiauginu. Salotas, ridikėlius, morkas, saldžiuosius pipirus bei kitas daržoves auginu natūraliai, be cheminių trąšų. Prieš 15 – 20 metų į tai nekreipiau dėmesio. Iki šiolei turiu ir šviežių savo obuolių. Mėsos nesu atsisakęs, tačiau ją valgau nedideliais kiekiais. Nors du kartus per savaitę stengiuosi valgyti žuvį. Geriu nemažai skysčių. Mėgstu juodą, vaisių arbatą. Kavos negeriu, nes nejaučiu jokio šio gėrimo poveikio. Geriu žiedadulkes. Į stiklinę vandens dedu šaukštą žiedadulkių. Užsipilu jas iš vakaro. Jaučiu gerą jų poveikį. Manau, kad jas geriau vartoti nuo lapkričio iki balandžio mėnesio, kai organizmui labiausiai trūksta vitaminų. Nerūkau. Kartą, būdamas dvylikos metų, pabandžiau užsirūkyti, tačiau nepatiko. Net armijoje tarnaudamas nerūkiau, nors šalia visi draugai rūkė. Alkoholio nesu visiškai atsisakęs – tokios jau mūsų lietuviškos tradicijos, kad kartais be jo sunku apsieiti. Pamenu, jog tėvas sakydavo: reikia jausti saiką ir žinoti, kada ir kiek galima išgerti. Jau vienuolika metų, kai su didesnėmis problemomis neteko lankytis pas gydytojus. Nors manau, kad profilaktiškai retsykiais reiktų apsilankyti pas daktarus. Reikia įsitikinti, ar tikrai sveikas esi. Suskaudus galvai, ar pajutęs kitokį skausmą, neskubu gerti vaistų. Dažnai kiek palaukus ir pakentėjus skausmas praeina. Geriant daug vaistų gali nukentėti skrandis. - Kaip mama gydydavo, kai sunegaluodavote vaikystėje? Gal pamenate kokį mamos receptą? - Gyvenome kaime. Augome septyni vaikai, be manęs dar buvo trys broliai ir trys seserys. Pamenu, kad mama sunkdavo aviečių sultis ir jas uždarydavo į stiklainius, todėl susirgus gripu ar sloga liepdavo gerti daug arbatos su aviečių sultimis. Jei skaudėdavo gerklę – duodavo tetraciklino. O jei kuriam žaidžiant nukentėdavo koja ar alkūnė - be jokių vaistų patys skudurėliu užsirišdavome. Abu tėvai dirbo ir neturėjo laiko su mumis žaisti. Mama stengdavosi nors du tris kartus per savaitę išvirti sriubos. Gyvendami kaime valgėme natūralų maistą: kiaušinius, sūrį, rūkytą kumpį. Buvau šilto pieno mėgėjas. Skanu buvo ir kaimiška grietinė su duona ar batonu.
|
|
