- Nuovargis po žiemos pajaučiamas dėl labai paprastos priežasties: nieko neveikimo. Juk žiemą daugelis žmonių tik dirba, o grįžę iš darbo gamina valgį, sėdi prie televizoriaus – jokio judėjimo, veiklos. Gerai, kad ši žiema buvo žiemiška ir buvo galima nuovargį išblaškyti slidinėjant, čiuožinėjant. Aš iš nuovargio „išsineriu“ paprastai: einu pasivaikščioti, kad pabūčiau gryname ore.

- Turbūt kaip ir visi: pagerėjus orui, stengiuosi eiti pasivaikščioti. Pirmieji saulės spinduliai ir grynas oras yra pats geriausias būdas išsivaduoti iš nuovargio, aptingimo. Tingulys ir nuovargis per žiemą apninka daugelį: juk veikia šalti orai, pernelyg ilgai sėdime prie televizorių ir pavasarį pasitinkame sustingę.

- Patarčiau rinktis sveiką gyvenimo būdą. Kita vertus, žieminis tingulys arba nuovargis yra natūralus ir nereikia norėti, kad jo visiškai nebūtų. Juk taip sutvarkyta yra visa gamta – meškos užmiega žiemos miegu, visa gyvūnija ir augalija žiemos metu nurimsta, aptingsta. Todėl ir mums nereikia to bijoti, nereikia išgyventi, kad per žiemą priaugame šiek tiek svorio – mums taip pat reikia laiko patingėti ir pailsėti. Aš nuovargį ir tingulį nuveju bėgiodamas: nepaisydamas šalčių, lietaus, kasdien pabėgioju, išsimaudau tvenkinyje. Galbūt toks gyvenimo būdas ne kiekvienam patinka ar yra prieinamas. Todėl kiekvienas žmogus turėtų jausti save, įsiklausyti, ko jam reikia, ir netingėti paieškoti literatūros, patarimų, kaip sveikai gyventi ir išvengti to nuovargio. Maistas yra vienas iš pagrindinių dalykų, padedančių palaikyti energiją bei sveikatą. Tinkamai parinktas maistas, judrumas, meditacija – visa tai žmogų nuteikia optimistiškai. Apie sveiką maistą galima kalbėti labai daug, tačiau kiekvienas žmogus individualiai turi atrasti sau tinkančius produktus, valgymo režimą. O patarimų toli ieškoti nereikia: turime lietuvių rašytoją Vydūną, kuris labai teisingai aprašė sveiką gyvenimo būdą – tiek dvasinį, tiek ir fizinį.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Jau devynerius metus geriu vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo. Todėl savo kraujospūdį sekti privalau. Turiu namuose aparatą kraujo spaudimui matuoti. Kraujospūdį tikrinuosi ne kasdien. Jau pažįstu savo organizmą ir žinau, kada kraujo spaudimas – normalus, o kada – per didelis.

- Neseku. Neturiu problemų, todėl ir nesidomiu, koks mano kraujospūdis. Tačiau nujaučiu, kad po keleto metų teks pradėti domėtis tokiais dalykais. Nors ir dabar gal būtų įdomu sužinoti, koks mano kraujo spaudimas – gal jau verta susirūpinti.

- Aš pats nesidomiu, bet mano žmona kraujospūdį matuojasi kelis kartus per dieną. Bet tai suprantama: jeigu turi sveikatos problemų, kraujospūdį reikia būtinai sekti. Man pačiam nekyla mintis pasitikrinti kraujospūdžio: tik pradėk domėtis ligomis, žiūrėk, jos tuoj ir prikimba.

- Idealiausias kraujospūdis yra 120/80. Normalus – iki 140/90. Jei žmogus yra sveikas, pasitikrinti savo kraujospūdį pas gydytoją užtenka vieną kartą per metus. Sergantis, pavyzdžiui, hipertonija, pas gydytoją turėtų apsilankyti du, tris kartus per metus. Tikrai nėra būtinybės kraujospūdį matuotis kasdien ar net keletą kartų per dieną – tam yra pora priežasčių. Pirmiausia, elektroniniai, o ypač kinų gamybos, kraujospūdžio aparatai yra netikslūs. Patikimiausi yra mechaniniai. Antra, dažnai matuojantis kraujospūdį, gali išsivystyti net savotiška priklausomybė nuo šios procedūros. O kraujospūdis nuo dažno matavimosi tikrai nepasikeis. Jei yra problemų ir paskirti tinkami vaistai, kraujospūdis susireguliuoja ir nėra reikalo jo kasdien tikrintis. Jei žmogus naudoja kokius nors širdžiai skirtus vaistus, pakanka kraujospūdį pasimatuoti kartą per savaitę. Be to, nereikia stengtis aukšto kraujospūdžio numušti iki idealaus. Jei paciento viršutinis kraujospūdis daugelį metų buvo 180, nereikia norėti 120. Užtenka jį numušti iki 140-ies. Visi specialistai kraujo spaudimą pataria matuotis rytą, kai žmogus dar nėra atsikėlęs, ramus guli lovoje. Tuo metu kraujospūdis yra tikras. O atėjus pas gydytoją, pamatuotas kraujospūdis yra vadinamas atsitiktiniu. Jei kyla įtarimų, kad kraujospūdis nebėra normalus, nereikia išsigąsti. Jis gali pakisti dėl nuovargio, streso, kitų dalykų. Nereikia išsigandus skubėti pas gydytoją. Geriau save stebėti: jei kurį laiką - apie pusmetį, ne ilgiau, kraujospūdis nėra normalus, tada jau reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS