|
|
|
Žemė ir ūkisGeriausio ūkio konkurso šeimininkai - apie konkursą, ateities planus
Susumavusi 2006 Metų ūkio konkurso rezultatus, Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininko Antano Stonkaus vadovaujama komisija staigmenos nepažėrė. Geriausio 2006 metų ūkio šeimininkais pripažinti Vilija ir Vladas Baltuoniai, pernai šiame konkurse buvę antri. Komisija šiemet įvertino 18 ūkių. “Ūkius konkursui siūlė seniūnijų žemės ūkio specialistai. Atrenkant ūkius itin svarbus kriterijus buvo jų perspektyvumas”,- sakė A.Stonkus.
Jeigu ką daryti – tik labai gerai
Adomas Gikaras, Imbarės seniūnijos ūkininkas, yra vienas iš tų vis dažniau pasitaikančių ūkininkų, kurie nebijo pasakyti, kad pinigai ūkininkams turi būti dalijami ne dykai. Ūkininko nuomone, jeigu žmogus, gaudamas paramą, nė lito prie šios sumos neprideda, pinigus naudoja neracionaliai.
Ūkininkas tiki triušininkystės perspektyva
“Esu ūkininkas, buhalteris, statybininkas, architektas, statybos darbų vykdytojas, elektrikas… Kai pasistatysiu skerdyklą, gal ir verslininku tapsiu”, - į klausimą, kuo jį pristatyti, pusiau juokais atsakė Vaidas Purmalis, prieš dvejus metus Tūbausiuose įkūręs mėsinių ir dekoratyvinių triušių fermą. Šiuo metu ūkininkas iš tiesų paniręs į skerdyklos statybos darbus, kuriuos vykdant tenka išmanyti labai daug ką: pradedant ūkio buhalterija ir baigiant veterinarijos žiniomis. V.Purmalio fermoje auga apie 1,5 tūkst. triušių. Pirmadienį gi, kai vesis apie 50 patelių, triušių skaičius turėtų padidėti iki 2 tūkst.
Mokymai Lazdininkų moterims suteikė naujų galimybių
Lazdininkų bendruomenės vadovė Vanda Šimkuvienė džiaugiasi, jog iš penkiolikos moterų, baigusių mokymo kursus pagal EQUAL projektą, šiuo metu nedirba tik dvi.
Vakarines sukneles išmainė į žirgus
Keturiasdešimt penkerių palangiškė Jūratė Kungienė, Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos narė, daugiau kaip dešimtmetį augina ir treniruoja žirgus. Nuo jaunumės buvusi jojike, J.Kungienė tikino, jog, tik įsigijusi privatų žirgą, ji galėjo įgyvendinti savo norą – užauginti sportinį žirgą, gilinantis į gyvūno psichologiją. Šiuo metu palangiškės nuosavybė – trys sportiniai trakėnų veislės žirgai: dešimtmetis Žalvaris, devynerių Hilas ir šešerių Harlis. Jos žirgai dalyvauja varžybose ir parodose Lietuvoje. Šeimininkė sakė, kad anglų grynaveislio Žalvario, turinčio veislinio eržilo statusą, giminės šaknys gali siekti iki 400 metų. Harlis yra Jūratės ir jos vyro Stanislovo dovana dukrai Simonai jos 18-ojo gimtadienio proga.
Išgyventi galima tik laiku persiorientavus
Tai, kad išsaugoti verslą, išgyventi galima tik laiku persiorientavus pagal gyvenimo diktuojamas sąlygas, ypač pajuto bendrovė “Kretingos vettiekimas”. Pasikeitus ir nuolat tebekintant su veterinarija susijusiems įstatymams, bendrovė, norėdama išlikti rinkoje, privalėjo peržiūrėti savo paslaugas, prekių asortimentą.
Ankštakiškiai jaučiasi valstybės posūniais
Ankštakiškiai turi tik vieną gatvę, bet joje nėra nė vieno šviestuvo, o duobės buvo užpiltos tik praėjusią savaitę. Nors Ankštakiai yra vos už septynių kilometrų nuo Kretingos, žmonės jaučiasi gyvenantys taip, tarsi būtų ne Lietuvos piliečiai. Jie 21-ajame amžiuje palikti klaidžioti tamsoje, duobėse ir purve. Papūtus vakarų vėjui, kaimas kvėpuoja šalia esančio sąvartyno smarve, o papūtus iš kitos pusės – Kurmaičių paukštyno dvoku.
Sėkmės garantas – tarpusavio sutarimas
Vaineikiuose ūkininkaujantys Alina ir Juozas Butkevičiai prieš gerą dešimtmetį nė negalvojo, kad kada nors teks užsiimti tokiu darbu. Tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs Juozas Butkevičius sako, jog apie ūkininkavimą neturėjęs nė “žalio” supratimo, ir kad jų gyvenimą pakeitęs sprendimas apsigyventi senelio sodyboje.
Renkami prašymai nuostolius kompensuoti
Šiuo metu seniūnijų žemės ūkio specialistai renka paraiškas iš žemės ūkio subjektų, patyrusių nuostolius dėl vasaros sausros. Rajono Žemės ūkio skyrius rekomendacinį raštą dėl Nepalankių meteorologinių reiškinių žemės ūkiui padarytos žalos apskaičiavimo iš Žemės ūkio ministerijos gavo rugpjūčio mėnesį. Tačiau mūsų rajone šie duomenys buvo pradėti rinkti jau liepos mėnesį. Pasak rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Ingridos Augutienės, mūsų rajono ūkininkai yra aktyvūs – jie patys inicijavo ankstyvą paraiškų dėl nuostolių atlyginimo teikimą. Tad kai skyrius gavo Žemės ūkio ministerijos rekomendacinį raštą, paraiškų rinkimas rajone buvo jau įpusėjęs.
Bulvė šiemet švenčia 200 - ąjį jubiliejų
Šiemet bulvių kainos pirkėjų nedžiugina – nors ir prasidėjo bulviakasis, kilogramas bulvių kainuoja nuo pusantro iki dviejų litų. Praėjusiais metais tuo pačiu laiku kilogramas bulvių turguje kainavo 0,4 – 1 Lt. Gerokai brangesnės - ekologiškai augintos bulvės. “Maximoje” lietuviškų ekologiškų bulvių kilogramas kainuoja 2,99 Lt. Nepaisant šiemet šoktelėjusių kainų, sukanka 200 metų, kai bulvės atkeliavo į Žemaitiją.
|
|