|
|
|
Žemė ir ūkisKaimynai sodina bulves ir laisto gėles
Kartenoje gyvenanti Kunigunda Litvinienė sako, jog atsitikus nelaimei – ligai ne vieneriems metams paguldžius vyrą Augustą į patalą, - užuojautos ir paramos ji sulaukia iš kaimynų ir bendradarbių.
Obuolių pardavėjai neranda rinkos
Šių metų obuolių derliaus perteklių žadama versti į kompostą arba neskinti jų visai, nes sodininkų netenkina supirkimo kainos.
Rajono ūkininkai - vieni prieš lietų
Kai didžiojoje Lietuvos dalyje dūzgė kombainai, mūsų kraštą merkė lietūs. Dėl lietaus pertekliaus Kretingos rajono ūkininkų laukuose tebėra nenukulta iki 50 proc. javų. Nuo lietaus pajuodusiuose javų laukuose grūdai želia varpose, prastėja jų kokybė. Dėl prastesnės kokybės žemesnę grūdų kainą dar mažina geras šiuometinis grūdų derlius Europoje ir Vyriausybės vykdoma ūkininkams nepalanki pašarinių grūdų importo politika. Pasėlių neapdraudę rajono ūkininkai nesitiki ir nuostolių kompensavimo ar kitos paramos iš šalies Vyriausybės. Nesitiki pirmiausia jau vien todėl, kad apie Kretingos ūkininkams liūčių padarytą žalą, kaip teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, žemės ūkio ministrė išgirdo tik praėjusią savaitę iš jo lūpų.
Meistriškumą demonstravo melžėjai
Vakar Kretingos rajone įvykusiose melžėjų varžytuvėse rajono nugalėtoja antrus metus iš eilės tapo Alina Butkevičienė iš Vaineikių kaimo (Kretingos r.). Antrąją vietą užėmė Vilija Ragainienė iš Erlėnų kaimo, trečiąją – grūšlaukiškis Vincas Pudžmys. Melžėjų varžytuvės vyko Gaivališkės kaime pieno ūkį vystančio Adomo Gikaro sodyboje.
Nemirsetos kopos sutvirtintos palmių tinklais
Pajūrio regioniniame parke, ties Nemirseta, yra smėlynų plotai, kurie iš kitų sutvirtintų kopų išsiskiria tuo, jog yra uždengti masyviais tinklais: smėlį bei šaknimis jame įsitvirtinusius augalus sulaiko iš palmių lapų išpinti ir tarpusavyje sujungti dembliai.
Kaimą nuo negandų saugo kryžius ir koplyčios
Atokus Kumpikų kaimas, esantis pusiaukelėje tarp Darbėnų ir Grūšlaukės, primena mažosios lietuvių liaudies architektūros muziejų po atviru dangumi: žmonės čia išsaugojo kelias dešimtis jų tėvų ir senelių statytų koplytėlių bei kryžių. Šis kaimas išsidėstęs taip pat kryžmai. O atvykstančius ir parvykstančius iš visų keturių pusių kaimo centre, ties kryžkele, pasitinka didingas, aukščiu medžius pranokstantis ir sovietmečio grėsmes atlaikęs Kumpikų simbolis - senasis kryžius.
Ant kretingiškio pagamintų suolų sėdi ne viena žemaičių šeimyna
Kretingiškis Petras Pučkorževičius, darantis lauko baldus, sako, kad gamybos sėkmę lemia ne tik išmokta technika, bet ir meilė medžiui. „Gamta jau viską yra padariusi. Žmogus tik viską sudėlioja į vietas, padailina“, - sakė amatininkas.
Ekologiniame ūkyje tenka dirbti ir po 14 valandų per parą
Prasidėjęs lietus nesugadino nausodiškio Vaido Puidoko ekologinio ūkio derliaus – rugius ir kvietrugius jis spėjo nukulti esant saulėtoms dienoms, o miežiai ir lubinai dar nesubrendo pjūčiai. Tačiau pasitaiko metų, kai ne vieną hektarą derliaus tenka be naudos nupjauti ir atiduoti sudeginti.
Geri kaimynai ir ašarą nušluosto
Budriuose gyvenanti Emilija Jazdauskienė sako negalinti atsidžiaugti savo kaimynais. Moteris – nedarbinga, ir visas jos gyvenimas – virtuvė, gėlių darželis po langais ir kaimynai.
“Kretingos grūdai” pradėjo naujo derliaus paruošas
Jau antra savaitė, kai į “Kretingos grūdus” ūkininkai saugojimui ir pardavimui veža šiuometinio derliaus grūdus. Pirmasis liepos 21 dieną miežius atvežė Akmenės rajono ūkininkas Kachabrišvili, diena vėliau rapsus atgabeno Kretingalės žemės ūkio kooperatinė bendrovė. Iš kretingiškių pirmas buvo, irgi su rapsų derliumi, Bronius Milius iš Šukės. Bendrovės “Kretingos grūdai” vykdomojo direktoriaus Stepono Baltuonio pastebėjimu, šiemet derlius geras, ypač rapsų, kurių Kretingalės žemės ūkio kooperatinė bendrovė iš 1 ha prikulia iki 5 tonų. Kvietrugių kulia po 3,5-6 t iš ha, kviečių 4-7 t iš ha. Iš laukų vežami gana sausi ir kasdien vis sausesni grūdai, kai kurių drėgnumas jau neviršija 14 proc. Esant didesniam kaip 14 proc. drėgnumui, grūdai yra džiovinami. “Savo reikmėms per paruošas - rugpjūtį, rugsėjį - pirksime 7-8 tūkst. tonų grūdų”,- sakė S.Baltuonis. Per metus “Kretingos grūduose” perdirbama apie 50-60 tūkst. tonų grūdų. Juos įmonė perka pagal poreikį. Didžioji į įmonę atvežamo šiuometinio derliaus dalis keliauja į saugyklas, kuriose planuojama supilti 95-100 tūkst. tonų, iš kurių 80 proc. sudarys rapsai. Kitąmet įmonė planuoja statyti papildomas - apie 20 tūkst. tonų - talpas grūdams saugoti. “Projektus naujoms saugykloms jau turime”,- pažymėjo S.Baltuonis. Nuo šiandienos “Kretingos grūdai” iki 5 proc. didina pašarinių grūdų supirkimo kainas.
|
|