|
|
|
Žemė ir ūkisAptarė rūpimus klausimus
Kurmaičių kaimo bendruomenės centras „Kurmaičiai“ pakvietė savo narius į bendruomenės tarybos ataskaitinį susirinkimą. Jame buvo pristatyti dvejų - 2009 ir 2010 - metų veiklos rezultatai.
Prikelti antram gyvenimui
Mokykloje-darželyje „Žibutė“ vykdant ekologinį ugdymą, skatinama ir vaikų saviraiška. Pasak „Žibutės“ direktorės pavaduotojos ugdymui Vidos Petrauskienės, vienas iš tokių būdų - jau iš kartą panaudotų daiktų ar pakuotės patiems pagaminti kažką naujo. Į tokią veiklą įtraukiami ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, seneliai.
Požiūris keičiasi: žmonės šiukšles rūšiuoja vis rūpestingiau
Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys tvirtai neigia skeptikų nuomonę, neva, gyventojų išrūšiuotos šiukšlės – plastikas, popierius, stiklas – suverčiamos į vieną krūvą ir taip žmonių pastangos rūšiuoti atliekas nueina perniek.
Vandens malūne – saulės ir žemdirbio kelias
Senasis Kretingos dvaro vandens malūnas šį pavasarį atgis naujam gyvenimui: jame baigiama rengti etnografinė ekspozicija „Saulės ratu“, vaizduojanti žemės dirbimo darbus bei įrankius pagal metų laikus. Tai bus viena svariausių etnografinių ekspozicijų visoje Lietuvoje.
Žirgui, kaip ir žmogui, reikalingas bendravimas bei meilė
Klausgalvų kaimo gyventojas Liudas Augaitis savo senovinėje sodyboje pasitiko giedodamas Lietuvos himną ir keldamas trispalvę Vasario 16-ajai paminėti. Tautiškumas jo namuose gyvas tiesiogine šio žodžio prasme – arklidėse žvengia dešimtys žemaitukų, o į nuošalę nė per pėdą nesitraukia lietuvių skalikas. Salantų gimnazijoje tautinį ugdymą dėstantis mokytojas sako, kad viskas tarpusavyje yra susiję – todėl vaikai, atvykę pas jį mokytis žirgų kultūros, kartu mokosi ir tautiškumo.
Tobulėjant technologijoms, tūkstantmetės puodžių amato subtilybės lieka tos pačios
Iš žemės gelmių į dienos šviesą archeologų iškelta maža puodynės šukė gali papasakoti didelę istoriją: apie tai, kuo užsiėmė mūsų protėviai, ką jie valgė, kokį matė pasaulį, kur keliavo, kaip gyveno gyvenimą ir ėjo susitikti su mirtimi.
Taisyklių užtenka - trūksta sąmoningo požiūrio
Kadangi atliekų kiekis šalies sąvartynuose grėsmingai didėja, atsiranda būtinybė rūšiuoti atliekas. Kretingos rajone antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, trijų spalvų – geltonos, mėlynos, žalios - vadinamieji varpeliai, stovi jau trečius metus, tačiau rajono gyventojai rūšiuoti šiukšlių neskuba.
Atidarę pirtį, apgyvendino joje pirties dvasią
Važiuojant nuo Kretingos Rūdaičių link, išsyk už miškelio dėmesį patraukia apšviesta „Tenženės“ pirtis. Pačioje krizės pradžioje pradėję savo verslą, Aušra ir Gintas Bružai tikrųjų pirties mėgėjų sulaukti tikėjosi, ne vien sukurdami jaukų interjerą bei kraštovaizdį, bet ir apgyvendindami joje pirties dvasią, kurios esmė - pagarba žmogaus privatumui. Ir šia korta jie sėkmingai sužaidė.
Geriausių ūkininkų vardo nusipelnė Stanislava ir Bronius Miliai
Ir šiemet Kretingos rajono ūkininkai tęsia tradiciją vos prasidėjus žiemos šalčiams, kai jau galima atsikvėpti nuo ūkio darbų, susirinkti į šventinį vakarą ir kartu suskaičiuoti metų derlių – nuveiktus darbus, išspręstas ūkininkų problemas, aptarti laukiančius iššūkius. Per šventinį vakarą, kuris penktadienį įvyko darbėniškio Adomo Čerskio sodyboje, buvo pagerbti ir „Metų ūkio 2010“ prizininkai.
Baubliškiai turėjo beveik savo „respubliką“
Minijos pakrantėje įsikūręs Baublių kaimas savo istoriją skaičiuoja tūkstantmečiais. Baubliškiai savo kaimo pavadinimo kilmę sieja su miškingose vietose kažkada perėjusiais paukščiais – baubliais, kurių klyksmas jiems primindavo karvių baubimą. Iškelta versija, kad protėviai savo būstus kūrėsi išskaptuotose ąžuolų drevėse – baubliuose, taip duodami vardą būsimai gyvenvietei. Sovietmečiu priklausęs „Jaunosios gvardijos“ kolūkiui, Baublių kaimas visoje šalyje išgarsėjo savo pažanga, ir dažnas didmiesčių gyventojas galėjo pavydėti šio kaimo žmonėms.
|
|