|
|
|
Žemė ir ūkisNori išvaduoti miestą iš šabakštynų
„Niekas nediskutuoja, ar reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, ir elgiasi taip, kaip jos nurodo. Tai kodėl kitaip turėtų būti žvelgiama į Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo taisykles? Jei turi nuosavybę, tai ir pasirūpink ja“,- įsitikinęs Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius, skatinantis gyventojus susitvarkyti savo turimus žemės sklypus.
Ir augalams reikia maisto
Įsibėgėjus vasarai, ne vienas skubame į sodą, daržą – plušame tam, kad užaugintume kuo gausesnį derlių. „Augalui, kaip ir žmogui, būtinos mitybinės medžiagos, - jų nesuteikus, gero derliaus tikėtis neverta“, - teigia bendrovės „Agrochema“ vadybininkas-konsultantas Juozas Abelkis.
Kretingos turguje – šviežias derlius
„Retai kada ateinu į turgų prekiauti trečiadienį, tačiau kiekvieną šeštadienį - būtinai. Šitaip gyvenu jau daugelį vasarų iš eilės. Prekyba – mano pomėgis,“ – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos turgaus prekiautoja Janina Petronienė, kuri šį trečiadienį pardavinėjo burokėlius, krapus, džiovintus obuolius, apynius ir kitas gėrybes iš savo sodo.
Dar galima teikti paraiškas
Nors birželio 15 dieną baigėsi paraiškų pateikimas, norint gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, pavėlavusieji tai padaryti galės iki liepos 10 dienos.
Geriausias Žemaitijos artojas
Plungės rajone įvykusiose Žemaitijos regiono artojų varžybose mūsų rajono atstovas Tomas Butkevičius iš Vaineikių apverčiamųjų plūgų klasėje užėmė I v. Toje pačioje klasėje II v. užėmė kūlupėniškis ūkininkas Antanas Duoblys. Tradiciniais plūgais aręs imbariškis Egidijus Turauskis tarp prizininkų nepateko.
„P. n.“ informacija
Griuvenų savininkus auklės per piniginę
Kretingos rajone šiuo metu yra 95 apleisti pastatai, iš jų 17 - vien Kretingos mieste. Rajono politikai bandys priversti jų savininkus susitvarkyti, jų turtui taikant patį didžiausią – 3 proc. dydžio – nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, o nemažą dalį statinių paskelbti bešeimininkiais.
Vėjo sukučiai – vėjui ir mintims gaudyti
Nasrėniškio Arūno Dvariono galvoje idėjos sukasi taip pat greitai, kaip jo gaminti vėjo sukučiai – šie, pakabinti senoje sodyboje ir žaismingai švytuodami, pravažiuojančiųjų dėmesį patraukia jau iš tolo. O nasrėniškis kuklindamasis prisipažįsta, kad čia tik viena iš jo idėjų – sako esąs iš tokios giminės, kurioje polinkis meistrauti ir kurti yra įgimtas.
Vyšnių žiedlapiais nubarstyta senovinė piliavietė
Jau įšilusiomis gegužės dienomis Kartenos piliakalnių papėdėse plevenantis vasaros vėjas lyg jaunamartes šokdina vyšnių šakas, žaismingai skleisdamas po kojų jų žiedlapių nuometus. Šį svajingą metą tarytum atgyja užmaršties gaubiamos Vyšnių kalno paslaptys bei legendos.
Žiema dalį derliaus jau nusinešė
Pavasarinę sėją jau užbaigę Kartenos seniūnijos ūkininkai Gintaras Žiobakas ir Mindaugas Mikuta viliasi neprasto vasarojaus derliaus, nors rekordinio – pernykščio, anot jų, šiemet nebus. Mažesnį prognozuoja ir žieminių javų derlių, nes kai kuriose vietose iššalo apie 30 proc. pasėlio.
Protėvių miške apgyvendino mitines būtybes
„Jei vaikai, paaugliai nežinos praeities, jos nepajus, nesupras, tai ir įleis šaknis anoje kultūroje“,- sakė palangiškis Artūras Reinikis, kuris kartu su broliu Voldemaru, gyvenančiu Kaune, savo protėvių miške, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Miškas tapo gyvuoju muziejumi, kurio takai, sudarydami verpstės formą, veda į pažintį su baltų dievybėmis, o kartu – ir į tautos tapatumo slėpinius.
|
|