|
|
|
Žemė ir ūkis„Vienkiemyje“ apsigyveno pusšimtis medinių nykštukų
Kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ teritorijoje, kairiajame Akmenos upės šlaite, įkurdintame „Nykštukų kaime“ verda smagus gyvenimas – primenantis tikrovišką, tik sumažintu masteliu: lentpjūvėje maži žmogeliukai pjauna malkas, geležinkeliu jas gabena į malūną, mala miltus, o šalia esančioje kepykloje kepa gardžius pyragus. Kiti šio kaimo gyventojai žvejoja, matuoja žemę, šeria gyvulius. Mažieji eina į mokyklą, o šventadieniais visas kaimas išsirengia į bažnyčią.
Prie istorinės Kretingos ištakų
Išsyk už Bajorų, ilgus šimtmečius Vokietijai priklausiusiose kaimyninių Ėgliškių ir Valėnų kaimų žemėse, ant Akmenos kranto supiltų kalvų stovėjo dvi I tūkstantmečio pabaigoje statytos pilys. Viena iš jų – Ėgliškių, arba Andulių, mat stovėjo šių kaimų tarpuribyje, - įėjo į istoriją kaip pagrindinė gynybinė Kretingos pilis ir yra laikoma mūsų miesto ištakomis.
Įvertino melžėjų meistriškumą
Kretingos rajone surengtose melžėjų varžytuvėse geriausiai pasirodė Alina Butkevičienė, gerokai pralenkusi savo varžovus iš kitų rajono pieno ūkių. Ji buvo pirma ir prieš penkerius metus tiek mūsų krašto, tiek atitinkamos kategorijos šalies varžybose.
Delfinai grįžta namo
Šią savaitę po trejų metų priverstinės viešnagės Graikijoje dėl delfinariumo rekonstrukcijos į Lietuvos jūrų muziejų sugrįžo 4 delfinai – juos į Palangos oro uostą pargabeno Lietuvos karinių pajėgų lėktuvas. Dar 3 delfinai bus parvežti ateinantį pirmadienį.
Iš sodų – į sulčių pakuotes
Padvariai šį rudenį pakvipo obuoliais: į Salantų gatvėje viena greta kitos įsikūrusias sulčių spaudimo ir pasterizavimo įmones kretingiškiai maišais veža obuolius. Bet sultis parsiveža ne bidonuose, kaip buvo įprasta ligi šiol, o tvarkingose kartono dėžutėse.
Turgus – sena Salantų tradicija
Daug kas pasakytų, kad Salantų miesto neįmanoma įsivaizduoti be Salantų pyrago, bažnyčios, Parciunkulės atlaidų, tačiau vietiniai veikiausiai nesupyktų, jeigu vieną iš kertinių simbolių įvardintumėme ir Salantuose vykstantį penktadieninį turgų.
Ieškojo prasmegusios pilies rakto
Vyresnės kartos imbariškiai dar atsimena, kaip vaikystės vasaras jie buvo pardavę, neva, piliakalnyje prasmegusios pilies rakto paieškoms. Karžygio šalmą savo forma primenantis Imbarės piliakalnis ir jo prieigos, Salanto upė bei jos slėnis jiems ir šiandieną tebėra slėpiningos vietos. Imbariškiai apgailestavo, kad dabar vykdomas europinis projektas „nuplikino” piliakalnio viršukalnę, visiškai pakeitė apylinkių vaizdą.
Gamtos balsas – aidas žmogaus dvasioje
„Jei žmogus tik pasako: „Apsėk žalią veją ir pasodink kokių nors medžių“, ir jo dalyvavimas kuriant apželdinimo projektą ties tuo baigiasi, vadinasi jam reikia statybininkų, o ne apželdintojo. Nes šis visų pirma sodybos šeimininko paklaus: ,,O koks žmogus tu esi?“,- sakė karteniškis 24 metų Petras Daukantas, kuris dirbdamas apželdinimo srityje pastebi: vartotojiška kultūra persismelkė ir į sodus bei gėlynus.
Naujų idėjų sėmėsi „Levandų kaime“
Grupė Padvarių kaimo bendruomenės „Trys tvenkiniai“ narių lankėsi 28 km nuo Vilniaus įsikūrusiame „Levandų kaime“, iš kurio sugrįžo patyrę ne tik gerų įspūdžių, bet ir pasisėmę naujų idėjų.
Muilo receptai – iš prosenelių virtuvės
Mažučių kaime, Darbėnų seniūnijoje, gyvenantys 39-erių Auksė ir 42 – jų Žydrūnas Drazdai prieš kelerius metus atidarė nuosavą fabrikėlį ir gamina natūralų muilą, kurio receptai atkeliavo iš Lietuvos dvarų bei kaimo gryčių ir tapo atgaivintu tautos kultūros paveldu.
|
|