|
|
|
Žemė ir ūkisKad šventės kvepėtų žaliuoju mišku
„Nebūtina kirsti gyvą eglę, kad susikurtume kalėdinį džiaugsmą. Truputis priemonių, išmonės, kūrybinio polėkio – ir namai nušvis visiškai naujomis spalvomis“, - įsitikinusi Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalinusi patarimais, kaip nesugaištant daug laiko namus galima papuošti savo rankų darbo eglaite.
Duonos kvapas - nuo senolės krosnies
Darbėniškė 42-jų duonos kepėja Vida Viskontienė šią savaitę Babtuose surengtoje konferencijoje buvo pripažinta geriausia šių metų šalies tradicinių kultūros vertybių bei tautinio paveldo puoselėtoja, - už tai jai skirta piniginė premija ir įteikta žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės padėka.
Daržininko kasdienybę įvairina krienai ir riešutai
„Vieni stebisi miške radę įspūdingo dydžio grybą, kiti – užauginę milžiniškas morkas, o aš štai savo darže iškasiau neįtikėtino ilgio krieną“,– pokštavo Pryšmančių daržininkas Romas Benetis.
„Metų ūkio“ laimėtojams – po stiprybės medį
Kauno Girstučio kultūros ir sporto centre apdovanoti respublikinio konkurso „Metų ūkis‘2014“ laimėtojai. Tarp jų – Kretingos rajono ūkininkai: Alina ir Juozas Butkevičiai iš Vaineikių, Daiva ir Saulius Gaudučiai iš Kartenos bei Albertas Martinkus iš Šukės.
Ūkininkus rajone dalinsis dvi organizacijos
Kretingoje įsteigtas Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos skyrius. Jo pirmininku išrinktas šio skyriaus steigimo iniciatorius Rimantas Skiparius, o pavaduotoju – Darbėnų ūkininkas Valdas Navickas. Valdybos nariais tapo iniciatyvinės grupės nariai – Vaidas Puidokas, Valdas Leonavičius, Kęstas Žalys, Stasys Kaniava, Bronius Skersenskis bei, kaip ir R. Skiparius, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos veikloje jau dalyvaujanti Nerija Augytė. Kretingos skyrius yra 21-asis šios sąjungos skyrius šalyje.
Šventėms užaugino pulką žąsų
Kretingiškis Ramūnas Vilčinskas, šiais metais surizikavęs paauginti kelias dešimtis žąsų, sakė tik po švenčių galėsiąs pasakyti, ar ši rizika – pasiteisinusi. „Dar nesuvedžiau galų, žąsys - neišparduotos, tad nė neįtariu, bus tos naudos ar ne“, - svarstė jis, save vadinantis pradedančiuoju ūkininku.
Plokštenis – artėjančių švenčių pranašas
Nors Kretingos muziejaus Žiemos sodo turima tikrųjų plokštenių (lot. – Schlumbergera) kolekcija ir nėra itin gausi, šių kalėdiniais kaktusais vadinamų augalų žiedai jau skelbia, kad ne už kalnų – didžiosios metų šventės.
Lašišos neršia – brakonieriai budi
Nors iš didžiųjų vandens telkinių – Baltijos jūros, Kuršių marių ir Nemuno deltos – lašišos bei šlakiai pradeda migruoti ankstyvą rudenį, tačiau į mažąsias upes bei jų intakus neršti plaukia ligi pat užšąlant. Būtent lapkritį ir gruodį, įveikusios daugiau kaip 300 km kelionę, jos atplaukia į Minijos ir Salanto upes, kad jų rėvose duotų gyvybę kitai kartai. Deja, pasiekti tikslą šioms nykstančioms žuvims labiausiai sutrukdo brakonieriai.
Smulkieji ūkininkai – nebe pelės po šluota
Apie 30 smulkiųjų rajono ūkininkų Kretingoje buvo susirinkę aptarti savo padėtį bei galimybę burtis po Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vėliava.
Susitiko buvę kolūkiečiai
Pasidalinti prisiminimais Karolio Požėlos kolūkio darbuotojai draugėn susibūrė po daugiau negu trijų dešimčių metų.
|
|