|
|
|
Žemė ir ūkisŠauklių riedulyne – gamtos unikalumo šventė
Salantų regioninio parko darbuotojai kartu su Grūšlaukės pagrindinės mokyklos, Salantų ir Ylakių gimnazijų mokiniais bei kolegomis iš Kurtuvėnų regioninio parko unikalų Šauklių kadagyną nuspalvino drugelio simboliu – taip visame pasaulyje minima vertingų ir saugotinų „Natura 2000“ teritorijų diena.
Pasak Salantų regioninio parko vyriausiosios ekologės Dovilės Barčkutės, gegužės 21 d. prieš 24 metus Bendrijos šalys patvirtino vieną pagrindinių savo gamtosaugos dokumentų – Buveinių direktyvą. „Natura 2000“ – tai vertingų gamtos teritorijų tinklas, išsidriekęs per visas ES šalis, sukurtas vadovaujantis Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatomis. Gamtosaugininkai mano, kad „Natura 2000“ teritorijoms skiriamas per mažas dėmesys, įvairiais būdais bandoma riboti šių teritorijų plėtrą, o kai kurias – apskritai naikinti. Todėl atsirado iniciatyva daugiau apie jas kalbėti“, – baigiamajame programos LIFE+ projekto „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ seminare Salantų regioninio parko direkcijoje kalbėjo D. Barčkutė. Šiemet pasibaigsiantis projektas, kurio tikslas buvo atkurti palankią Europos Bendrijos saugomų buveinių būklę Salantų regioninio parko Šauklių riedulyne ir Kurtuvėnų regioniniame parke esančiose Dubysos ir Vijurkų pievose, pradėtas vykdyti 2012 m. Projekto vertė – per 631 tūkst. eurų. Jį finansuoja ES programa LIFE+, Aplinkos ministerija, Salantų regioninio parko direkcija, Kretingos miškų urėdija bei Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.
Gėlėmis ir žodžiais siuvinėti gyvenimai
Kaip nedega rankraščiai, taip nedyla siuvinėti rankdarbiai – įsitikino Vydmantų bibliotekininkės, surinkusios kelias dešimtis daugiau negu prieš pusę amžiaus siuvinėtų ir vydmantiškių moterų išsaugotų staltiesių, takelių, servetėlių, primenančių jų močiutes ir motinas.
Gamtoje gyvūno tyko ir ligos
Šylant orams, vis dažniau gyvūnų šeimininkai mėgaujasi gamta kartu su savo augintiniais. „Tačiau išvien su atbundančia žaluma nubunda ir ligas platinantys parazitai – erkės ir blusos, o pastarosios dar yra ir kirmėlių platintojos“, – įspėjo veterinarijos gydytojas Julius Zamulskis, skaitytojams patardamas, kaip atpažinti, kad šuo ar katė užsikrėtę, ir kaip naminį gyvūną gydyti.
Į konkurencinę kovą – tik su geros kokybės produktais
Kretingoje viešėjo ir su Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos skyriaus nariais rajono bitininkais susitiko bei bičių produktų kokybės aktualijas aptarė verslininkas bendrovės „Apiproduktai“ vadovas Algirdas Žiukas. Jau 15 metų bičių produktų eksporto versle besisukantis verslininkas akcentavo, jog Lietuvos bitininkai konkuruoti Europos ar net Pasaulio rinkose gali tik su aukštos kokybės švariais bičių produktais. Apie 50 proc. bendrovės „Apiproduktai“ supirktų bičių produktų iškeliauja į Europos Sąjungos šalis. Pagrindinis iš jų yra medus, kuris ir bitininkams atneša daugiausia pajamų. Kalbėdamas apie medaus kokybę – kokia ji turėtų būti iš tiesų, lektorius dėmesį atkreipė į rapsų medų, kuris Lietuvoje nėra toks populiarus kaip Europoje, o Lietuvos bitininkai, prisukę rapsų medaus, lyg ir nusivilia, nes šalies rinkoje jis nepaklausus. „Balkšvos spalvos su vos pilku atspalviu, jeigu rinkta iš žieminio rapso, su geltonu – jeigu iš vasarinio, švelnaus lengvo gėlių ir šiek tiek – kopūstų kvapo, švelnaus skonio ir kreminės struktūros – toks rapsų medus yra vertinamas Europoje ir tokio rapsų medaus nesumaišysi nė su jokiu kitu“, – neabejoti rapsų medaus paklausa kvietė A. Žiukas. Pasirodo, Vakarų Europoje rapsų medus yra maišomas su kitomis medaus rūšimis, o kadangi rapsų medus ir susicukravęs išlieka kreminės struktūros, plačiai vartojamas konditerijoje, be to, Europos šalyse tiek rapsų, tiek kitos rūšies medus superkamas už vienodą kainą, todėl stambūs Europos bitynai dirba tik dėl rapso medaus, juolab kad iš 1 ha rapsų bitės gali atnešti iki 100 kg medaus, kai iš pievinių žydinčių augalų – 30 kg.
Sterilizacija: pagalba ar ėjimas prieš instinktus
Pavasarį nubunda ne tik augalai: kačių ir šunų šeimininkams prasideda kovos su savo augintinių instinktais, o vėliau – ir rūpestis dėl neplanuotų vadų. Nors viena operacija galėtų iš principo pakeisti situaciją, naminių gyvūnų sterilizacijos ir kastracijos procedūras tebegaubia mitai. Apie tai, ar šios operacijos išties skausmingos, sudėtingos ir atimančios iš gyvūnų gyvenimo džiaugsmą, kalbėjomės su veterinarijos gydytoja Greta Baltuše.
Pavasarinis darbymetis prie raguvos
Minijos apglėbtas Raguviškių kaimas yra Žalgirio seniūnijos centras. Žmonių nuo seno taip pavadintas dėl didžiulės raguvos, plytinčios tarp kaimo ir pavasariais stipriai savo vagą keičiančios srauniausios Žemaitijos upės. Pašalui dar neišėjus, bet kasdien vis aukščiau kopiant saulei, šio kaimo žmonės sujudo, sukruto ruoštis pavasario darbams. Kirviu susismulkina alksnį
Parama šviečiasi trims seniūnijoms
Vietoj mažiau palankių vietovių sąrašo baigiamas ruošti naujas. Į remtinų vietovių, turinčių gamtinių bei kitų specifinių kliūčių, žemėlapį patenka tik trys Kretingos rajono seniūnijos: Darbėnų, Kūlupėnų ir Žalgirio
Kepė „bobą“, margino kiaušinius
Artėjant Velykoms Kretingos muziejaus Amatų centre gardžiai kvepėjo kepama tradicine žemaičių velykine ,,boba“, buvo mokomasi natūraliomis priemonėmis marginti kiaušinius, kalbėta, kokie buvo senieji Velykų papročiai – į čia surengtą popietę ,,Velykų boba jaunoms gaspadinėms“ buvo sukviestos mamų klubo ,,Iniciatyva“ narės.
Artėja pasėlių deklaravimas: naujovių bus
Gargžduose įvykusiame seminare Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovai Klaipėdos apskrities seniūnijų žemės ūkio specialistams, skyrių vedėjams pristatė šių metų pasėlių deklaravimo naujoves. Deklaravimas prasidės balandžio 11 d. ir truks savaite trumpiau negu pernai, – iki birželio 6 d. Pavėluotai paramos paraiškas galima bus teikti iki liepos 1 d.
Žvaigždynus nuleidusi į žemę
Buvusi pedagogė Valė Kniukštienė, ant paltinio audinio skiaučių išsiuvinėjusi ir kailio gabaliukais dekoravusi dangaus žemėlapį, Kūlupėnų bibliotekoje surengė savo tekstilės darbų parodą ir pavadino ją „Žvaigždynai“.
|
|
