|
|
|
Žemė ir ūkisGerumo estafetė Barzdžiuose
Salanto upės dešiniajame krante išsidėsčiusio Barzdžių kaimo žmonės tarsi paneigė teiginį, kad kai kaimyno namas dega, lietuviui būna šventė.
Rugiais vainikuotos kepė duoną
„Šventa Uonė – dounas puonė“, – viena kitai vis primindavo į edukacinę popietę per savo varduves Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre susirinkusios aštuonios Onos, iš ruginės tešlos lipdydamos duonos kepaliukus. Popietė, sutapusi su nuo seno lietuvių švęsta Pabaigtuvių švente, dar vadinta Nokis arba Sirpstas, o atėjus krikščionybei sutapatinta su Mergelės Marijos tėvų Šv. Onos ir Šv. Joakimo varduvėmis, buvo jau trečioji iš ciklo „Šventa palaima rugio šnibždesy“. Informacijos ir edukacijos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė paminėjo, jog pirmosios dvi popietės buvo surengtos per Šv. Agotos ir Šv. Jurgio šventes. Onines nuspręsta švęsti kartu su Kretingoje ir jos apylinkėse gyvenančiomis Onomis, kurių pakviesta 15. Į pirmąsias ruginės duonos raugu kvepiančias vardines susirinko aštuonios varduvininkės: iš Mažeikių rajono kilusi Kretingoje gyvenanti Ona Jonikienė, buvusi klaipėdietė, jau 33 metus kretingiškė Onutė Trakienė, į mūsų miestą iš Alytaus atsikėlusi dzūkė Ona Jonauskienė, Kurmaičiuose gyvenanti nuo Jurbarko kilusi dūnininkė Ona Žiubrienė, vaikystę Grūšlaukėj praleidusi dabar Padvariuose gyvenanti Ona Stončienė, dar 1955-aisiais į Kretingą iš Prienų atvažiavusi Ona Martinavičienė, Darbėnuose, Auksodžio kaime gyvenanti Ona Lūžienė ir prieš 46 metus iš Žemaitijos sostine tituluojamų Telšių į Darbėnus atvykusi Ona Maksvytienė. Visas jas pasveikino su dideliu glėbiu nupjautų rugių pasitikusi tikra mūsų krašto „duonos ponia“, sertifikuoto tautinio paveldo produkto – duonos – kepėja darbėniškė Vida Viskontienė. Kuri, kaip paaiškėjo, ne veltui ta duonos ponia yra: jos krikšto vardas yra Ona. V. Viskontienė priminė, jog per Šv. Oną būdavo privalu baigti rugiapjūtę: jeigu kieno laukuose iki Šv. Onos rugiai nenupjauti, tas – prastas „gaspadorius“. Išvarę paskutines pradalges ir surišę paskutinius pėdus pjovėjai ir rišėjos iš rugių nupindavo vainiką, papuošdami jį gėlėmis. Rinktos kuo šviesesnių spalvų gėlės, kad ir naujojo derliaus duona būtų kuo baltesnė. Pabaigtuvių vainikas buvo atnešamas šeimininkams, įteikiamas skaitant iškilmingą oraciją, o šeimininkės darbininkams įteikdavo sūrio.
Gražiai ir saldžiai braškei – pirmenybė
Noriu gerti – suvalgau braškę, noriu valgyti – taip pat tiesiu ranką į braškę, visais atvejais jos tinka“, – juokavo Kūlupėnų seniūnijoje, netoli Salanto upės Sauserių kaime gyvenanti šių uogų augintoja Loreta Motužienė.
Šimtmečių istoriją tebesaugantis kaimas
Lietuviškų balandžių skrydis tarptautinėse padangėse
Palangos balandininkų klubo pirmininkas 62-jų Reinoldas Liaudanskas, išvien su asociacijos „Palangos fotoklubas 750“ menininkais Palangoje surengęs ketvirtąją tarptautinę dekoratyvinių balandžių parodą, joje pristatė ir 4 lietuviškas balandžių veisles, Prancūzijoje įvykusiame Europos čempionate laimėjusias pirmąsias vietas.
„Roundapu“ taip lengvai neatsikratys
Šią vasarą baigs galioti leidimas Europos Sąjungoje prekiauti pesticidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, tarp jų – ir prieštaringai vertinamu „Roundapu“. Manoma, kad šis preparatas žmonėms gali sukelti vėžinius susirgimus, tačiau ginčai dėl to tebevyksta: Pasaulio sveikatos organizacija šiuos savo teiginius įrodinėja, Europos maisto saugos tarnyba neigia, europarlamentarai nesutaria, o agrochemijos pramonė toliau sau kraunasi milijardus.
Šauklių riedulyne – gamtos unikalumo šventė
Salantų regioninio parko darbuotojai kartu su Grūšlaukės pagrindinės mokyklos, Salantų ir Ylakių gimnazijų mokiniais bei kolegomis iš Kurtuvėnų regioninio parko unikalų Šauklių kadagyną nuspalvino drugelio simboliu – taip visame pasaulyje minima vertingų ir saugotinų „Natura 2000“ teritorijų diena.
Pasak Salantų regioninio parko vyriausiosios ekologės Dovilės Barčkutės, gegužės 21 d. prieš 24 metus Bendrijos šalys patvirtino vieną pagrindinių savo gamtosaugos dokumentų – Buveinių direktyvą. „Natura 2000“ – tai vertingų gamtos teritorijų tinklas, išsidriekęs per visas ES šalis, sukurtas vadovaujantis Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatomis. Gamtosaugininkai mano, kad „Natura 2000“ teritorijoms skiriamas per mažas dėmesys, įvairiais būdais bandoma riboti šių teritorijų plėtrą, o kai kurias – apskritai naikinti. Todėl atsirado iniciatyva daugiau apie jas kalbėti“, – baigiamajame programos LIFE+ projekto „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ seminare Salantų regioninio parko direkcijoje kalbėjo D. Barčkutė. Šiemet pasibaigsiantis projektas, kurio tikslas buvo atkurti palankią Europos Bendrijos saugomų buveinių būklę Salantų regioninio parko Šauklių riedulyne ir Kurtuvėnų regioniniame parke esančiose Dubysos ir Vijurkų pievose, pradėtas vykdyti 2012 m. Projekto vertė – per 631 tūkst. eurų. Jį finansuoja ES programa LIFE+, Aplinkos ministerija, Salantų regioninio parko direkcija, Kretingos miškų urėdija bei Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.
Gėlėmis ir žodžiais siuvinėti gyvenimai
Kaip nedega rankraščiai, taip nedyla siuvinėti rankdarbiai – įsitikino Vydmantų bibliotekininkės, surinkusios kelias dešimtis daugiau negu prieš pusę amžiaus siuvinėtų ir vydmantiškių moterų išsaugotų staltiesių, takelių, servetėlių, primenančių jų močiutes ir motinas.
Gamtoje gyvūno tyko ir ligos
Šylant orams, vis dažniau gyvūnų šeimininkai mėgaujasi gamta kartu su savo augintiniais. „Tačiau išvien su atbundančia žaluma nubunda ir ligas platinantys parazitai – erkės ir blusos, o pastarosios dar yra ir kirmėlių platintojos“, – įspėjo veterinarijos gydytojas Julius Zamulskis, skaitytojams patardamas, kaip atpažinti, kad šuo ar katė užsikrėtę, ir kaip naminį gyvūną gydyti.
Į konkurencinę kovą – tik su geros kokybės produktais
Kretingoje viešėjo ir su Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos skyriaus nariais rajono bitininkais susitiko bei bičių produktų kokybės aktualijas aptarė verslininkas bendrovės „Apiproduktai“ vadovas Algirdas Žiukas. Jau 15 metų bičių produktų eksporto versle besisukantis verslininkas akcentavo, jog Lietuvos bitininkai konkuruoti Europos ar net Pasaulio rinkose gali tik su aukštos kokybės švariais bičių produktais. Apie 50 proc. bendrovės „Apiproduktai“ supirktų bičių produktų iškeliauja į Europos Sąjungos šalis. Pagrindinis iš jų yra medus, kuris ir bitininkams atneša daugiausia pajamų. Kalbėdamas apie medaus kokybę – kokia ji turėtų būti iš tiesų, lektorius dėmesį atkreipė į rapsų medų, kuris Lietuvoje nėra toks populiarus kaip Europoje, o Lietuvos bitininkai, prisukę rapsų medaus, lyg ir nusivilia, nes šalies rinkoje jis nepaklausus. „Balkšvos spalvos su vos pilku atspalviu, jeigu rinkta iš žieminio rapso, su geltonu – jeigu iš vasarinio, švelnaus lengvo gėlių ir šiek tiek – kopūstų kvapo, švelnaus skonio ir kreminės struktūros – toks rapsų medus yra vertinamas Europoje ir tokio rapsų medaus nesumaišysi nė su jokiu kitu“, – neabejoti rapsų medaus paklausa kvietė A. Žiukas. Pasirodo, Vakarų Europoje rapsų medus yra maišomas su kitomis medaus rūšimis, o kadangi rapsų medus ir susicukravęs išlieka kreminės struktūros, plačiai vartojamas konditerijoje, be to, Europos šalyse tiek rapsų, tiek kitos rūšies medus superkamas už vienodą kainą, todėl stambūs Europos bitynai dirba tik dėl rapso medaus, juolab kad iš 1 ha rapsų bitės gali atnešti iki 100 kg medaus, kai iš pievinių žydinčių augalų – 30 kg.
|
|
