|
|
|
Žemė ir ūkisUogų augintojų namuose saksofonas netylės
Šukėje gyvenantys Kristina ir Viktoras Kavaliauskai aukštosiose mokyklose įgytas matematikos ir informatikos mokytojos bei saksofono muzikos atlikėjo profesijas, regis, iškeis į uogininkystę kaime. Skubėdavo paliesti žemę „Su instrumentu neatsisveikinu, juolab kad turiu ir ką pamokyti groti“, – vyras mosteli ranka į čia pat, po kambarį, straksintį dvejų dar neturintį Žygimantą. Vyresnėlis poros sūnus, beveik 7-erių Adomas, dar tebebuvo mokykloje. Mažeikiuose augęs, save asfalto vaiku vadinantis Viktoras prisipažino, jog veikla, kuria užsiima dabar, jam – netikėta ir įdomi. „Su Kristina, nors ji gimusi ir užaugusi ūkininkų šeimoje, niekada negalvojome gyventi kaime. Susipažinome būdami studentai Klaipėdoje, manėme, kad kursimės čia“, – pasakojo jis. Viskas prasidėjo nuo diplomuotos matematikės-informatikės darbo paieškų, kurios pamažu ir atvedė į gimtąjį Kretingos rajoną, iki Senosios Įpilties. „Įsidarbinau Darbėnų gimnazijos Piliakalnio skyriuje. Tuo metu tėvai, pasistatę naują būstą, savo senąjį namą tame pačiame kaime užleido mums. O čia – ir šiltnamis, ir lapojantis daržas – viskas man taip artima, tarsi ant lėkštutės padėta! Būdavo, grįžtu po pamokų iš mokyklos – ir tuoj prie ūkio darbų. Paneriu rankas į žemę – smagu, geresnio atokvėpio būti negali“, – atviravo Kristina. Kol kas mažojo sūnaus priežiūros atostogose tebesanti jauna moteris negalvoja, ar darbui mokykloje tikrai bus padėtas taškas. „Laiko dar yra, tačiau jaučiu, jog širdis daugiau linksta prie to, ką darau dabar“,– šypsojosi ji.
Pažintis su rože – iš arčiau
Netoli Klaipėdos, Kalotėje, gyvenanti profesionali agronomė „Pajūrio medelyno“ savininkė Aušra Lėlienė turi bene didžiausią Lietuvoje rožių kolekciją. Apie šios gėlės auginimo ypatumus ji papasakojo Klaipėdos botanikos sode surengtame seminare, mintimis mielai pasidalijo ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais. Ir dėl grožio, ir dėl kvapo Pasak lektorės, mūsų klimatas – ne pats palankiausias rožėms. Dengiame jas nuo šalčių, paskui saugome nuo kaitrios saulės, maitiname, laistome ir su jauduliu laukiame pirmųjų žiedų. Tiesa, kad rožės reikalauja daugiau dėmesio, tačiau tai – vienos gražiausių, ypatingų, turinčių savo nepakartojamą charakterį gėlių. Tereikia žinoti ir vengti nevykusių rūšių. Pati A. Lėlienė rožėmis susidomėjo prieš 40 metų, dar būdama studentė. Besimokydama tuometinėje Žemės ūkio akademijoje savo dėstytojui vasaros metu padėjo akiuoti rožes. „Nustebau pamačiusi daugybę įvairių veislių ir mintyse sau tariau: kada nors ir aš jas dauginsiu, turėsiu jų dar daugiau“, – atviravo pašnekovė.
Artėjant deklaravimui – mokymai ūkininkams
Žemės ūkio naudmenų deklaravimas šiemet prasidės balandžio 10, o baigsis birželio 6 dieną. Pavėlavusieji dar galės deklaruoti iki liepos 1-osios.
Japoniškus mini traktorius pamėgo ir lietuviai
Pavasaris – pats darbymetis Padvariuose įsikūrusiai bendrovei „Agromita“, siūlančiai didžiausią japoniškų mini traktoriukų bei jų padargų pasirinkimą Lietuvoje. Tai, kad mini traktoriukai yra kompaktiško dydžio, tačiau galintys atlikti daug funkcijų, lemia vis didėjantį jų populiarumą ne tik tarp ūkininkų, bet ir tarp žmonių, norinčių puoselėti savo privačias sodybas.
Šiuo metu „Agromitos“ sandėliuose – apie 150 mini traktoriukų, o dar maždaug pusšimtis – pakeliui į Lietuvą.
Siūlo ir aptarnavimo servisą
Mini traktoriais domisi ūkininkai, ypač – besiverčiantys netradicinėmis žemės ūkio šakomis, pavyzdžiui, gervuogių auginimu, apželdinimu užsiimančios įmonės, o taip pat – ir žmonės, gyvenantys kaimiškose vietovėse, sodininkų bendrijose, kai norint įdirbti mažą sklypą labai vertinama technika, kuri yra manevringa ir daugiafunkcė.
Dar vienu pranašumu N. Kuokštys įvardija ir tai, kad vairuoti mini traktorius, jei jų variklių galingumas neviršija 40 arklio galių, gali ir tie, kurie turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Kretingos Simono Daukanto progimnazijos trečiokė Dominyka Gudauskaitė nuo mažų dienų dievina piešimą ir jau yra laimėjusi ne vieną konkursą. Dailės subtilybių Kretingos meno mokykloje besisemiančios D. Gudauskaitės darbą tik ką įvertino ir tarptautinio konkurso Taivane komisija.
Kas dvejus metus Taivane vykstantis konkursas „6th Yang Ming International Adolescents Painting Competition 2016“ kviečia vaikus pamilti ir rūpintis vandenynu. Šiame konkurse Kretingos meno mokyklos dailės skyriaus mokiniai dalyvavo antrą kartą, tad nieko keisto, kad tarp jų buvo ir jaunoji dailininkė, pelniusi sidabro medalį. Savo piešinyje dešimtmetė D. Gudauskaitė naudojo įvairias priemones – spalvotus pieštukus, įvairių storių markerius, ratažo technika išraižytus elementus. Kurdama savo piešinį ji pasitelkė neįprastą metodą, kurio išmoko per pamoką: dešimt minučių piešė užmerktomis akimis, naudodama permanentinį markerį, kad nebūtų galima ištrinti nepatikusių vietų. Pasak meno mokyklos mokytojos Živilės Sabaliauskaitės, ši technika mokiniams padeda labiau atsipalaiduoti, nesusivaržyti: „Ji leidžia vaikams pasinerti į kūrybines linksmybes, nesijaudinant, koks bus rezultatas. O rezultatas visada būna geras.“
Salantų seniūnijos salėje įvyko gyventojų susitikimas su naujosios valdžios atstovais – LR Seimo nare Levute Staniuviene bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku.
„Nepratinkite šuns kaulyti maisto prie stalo ir neduokite jam maisto likučių. Žmogui – savi pietūs, o keturkojui – savi. Ir kuo geresnį maistą šuo ėda, tuo jis sveikesnis, tuo labiau žvilga jo kailis“, – tvirtino privatus veterinarijos gydytojas Jonas Petrauskas.
Pesčių tvenkinio nuomotojas Stasys Kaniava žvejus mėgėjus sukvietė į tradicinę žiemos Žvejų šventę ant tvenkinio ledo. Įprastai šia švente žvejai pamini Vasario 16-ąją, tuo pačiu ir pabendrauja, pasivaišina.
Šiais metais žvejoti ant Pesčių tvenkinio ledo stojo beveik 5 dešimtys žvejų, sudarę 15 komandų. Tarp jų visų težvejojo 1 moteris ir 2 vaikai: Simona Mockevičienė, sugavusi 716 g žuvies, ir daugiausiai – 238 g – kaip jauniausias žvejys žuvies sugavęs Rimgaudas Tertelis bei 94 g – Audronė Tertelytė.
Iš viso 46 žvejai sugavo 37,850 kg žuvies. Daigiausia kibo raudės, ešeriai, pagauta smulkesnė žuvis buvo paleista atgal į tvenkinį.
Komandinėje įskaitoje I vietą užėmė SMK komanda, sugavusi 6,243 kg žuvies. Šiai komandai atstovavo ir asmeninėje įskaitoje I v. užėmęs Artūras Rozgus (4,299 kg laimikio), Antanas Rozgus (1,08 kg) bei Jonas Galdikas (0,864 kg).
Antroji vieta atiteko „Grūšlaukės“ komandos žvejams – Stasiui Jasunskui, Mindaugui Kniūkštai bei Egidijui Kniūkštai – jų laimikis svėrė 3,686 kg. Treti, sugavę 3,711 g žuvies, buvo „Kukurūzai“ – Mindaugas Mockevičius, Simona Mockevičienė ir Vilmantas Kairys.
Apsilankę Klaipėdos rajone įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje „Būk mano draugas“, patekome į darbų sūkurį – darbininkai iš vilkiko krovė ir statė naujus voljerus. „Užsakėme dešimt, nors pinigų teturime trims. Dar trūksta 2 tūkst. 100 eurų, – prisipažino įstaigos vadovė Galina Kučinskienė, kuri sakė negalėjusi praleisti galimybės voljerus prieš naujuosius metus užsisakyti mažesne kaina. – Mes visada taip gyvename: privalome būti optimistai ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Kiti sako, kad mano vietoje išprotėtų, o aš kitaip jau negaliu.“
G. Kučinskienė aprodė pirmuosius voljerus, kuriuos savanoriai statė prieš pusketvirtų metų – šie jau baigia sugriūti, tad vietoj jų ir statomi naujieji metaliniai. Kad būtų pigiau, jie įsigyti be grindų – šios būtų kainavusios dar po 100 eurų.
„Mums – tai dideli pinigai, todėl labai apsidžiaugėme, kai žmogus iš Girulių davė nugriauti savo medinę pavėsinę. Važiavom per bjaurų orą, ardėm, bet dabar turim medines grindis“, – džiaugėsi G. Kučinskienė, kuri laikosi nuostatos, kad gyvūnai voljeruose gali gyventi tik po vieną arba tik su tais gyvūnais, su kuriais jie sutaria – kad neskriaustų vienas kito.
Įsigaliojo susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas taisyklių pakeitimai.
|
|
