|
|
|
Žemė ir ūkisNuotekos sruvo į Pastauninko upelį
Tai, kad Pastauninko upelio vanduo yra murzinos spalvos ir jis skleidžia dvoką, pirmieji pastebėjo gyventojai – jie apie tai trečiadienį pranešė aplinkosaugininkams. Šie, atvykę į vietą, nustatė, jog teršalai srūva iš lietaus nuotekų valyklos, esančios prie garažų kooperatyvo „Sparnas“, šalia Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos. Tad bendrovei „Kretingos vandenys“ gresia bauda.
Pabėgusius žirgus atrado pupų lauke
Kelias dienas trukusios 22 žirgų paieškos baigėsi laimingi – jie gyvi ir sveiki pastebėti maždaug už 3 km nuo aptvaro Klausgalvų kaime. „Nubėgo už Žalimų miško, kur atrado Turauskio pupų lauką ir ten prisivaišino. Tačiau gyvūnai ištroško – užtat pradėjo judėti namų link, nors apie jų buvimo vietą jau ir patys buvome susižinoję ir vykome jų parsivesti. Grįžę namo žirgai tuoj puolė prie vandens tvenkinių“, – vakar „Pajūrio naujienoms“ pasakojo žirgų šeimininkas Liudas Augaitis. Pirmadienio rytą pasigedęs žirgų L. Augaitis iš karto numanė, kad jie bus kažkur išbėgę ir, ko gero, laikydamiesi bandoje, toli nenuklys. L. Augaitis tikino neįsileidęs minties apie tai, kad kažkas žirgus galėjo pavogti – pradanginti ne 1-2 gyvūnus, o visą bandą nebūtų taip jau paprasta. Tad pasitvirtino L. Augaičio nuojauta: žirgai pabėgo per aptvaro skylę – gali būti, kad ją padarė net ne jie, o koks miško gyvūnas.
Sodo priežiūra vidurvasarį
Sulaukėme vasarvidžio – vasaros saulėgrįžos. Nužydėję vaismedžiai jau užmezgė vaisius, ir nuo to, kaip prižiūrėsime sodus, priklausys ir būsimasis derlius.
Kodėl naminiams gyvūnams būtini skiepai
Vasarą padažnėja į užsienį keliaujančių tautiečių, kurie vežasi ir savo mylimus augintinius – šunis bei kates. Tačiau ne visi naminių gyvūnų šeimininkai žino, jog jų augintiniams yra privalomas skiepas nuo pasiutligės, po kurio ligi kelionės pradžios turi praeiti 21 dienos karantinas.
Į padvariškio sodybą atklydo balandis iš Lenkijos
Padvariškis Zenonas Simaitis tik atidžiau apžiūrėjęs į jo sodybą užklydusį ir joje kelias dienas besilaikantį balandį, pamatė, kad šio koją puošia žiedai. Ant vieno jų buvo užrašytas ir telefono numeris – susisiekus su paukščio šeimininku paaiškėjo, kad karvelis iš Olandijos turėjęs skristi į Lenkiją, tačiau nuklydo. Z. Simaitis neabejojo, kad pašto karvelį į jo sodybą atviliojo lesalas, kurio buvo šen bei ten pribarstyta apie šiltnamį, kuriame auginami viščiukai. Susisiekus su Lenkijoje gyvenančiu šeimininku ir šiam paprašius pasaugoti pašto karvelį, juo pasirūpinti, šis buvo perkeltas pas viščiukus ir vaišinosi jiems skirtu lesalu. Ten paukštis, kuris po ilgos kelionės buvo nusilpęs ir vos paskrido, per kelias dienas atgijo. „Iš pradžių šeimininkas prašė karvelį jam atsiųsti, pažadėjęs užmokėti kelionės išlaidas, tačiau vėliau su mumis susiekė jo verslo partneris iš Kauno. Šis ir atvyko į Padvarius paimti balandžio, žadėjęs kitądien jį nuvežti į Lenkiją, kur turėjo vykti darbo reikalais. Jis pasakojo, kad lenkui šis balandis yra labai brangus, kažkuo išskirtinis“, – pasakojo Z. Simaitis.
Ar atgims ištrintas Kačaičių kaimas
Nors Kačaičių kaimą sunaikino sovietmetis, per melioraciją nukėlęs sodybas ir iš juridinių dokumentų ištrynęs jo pavadinimą, tačiau dar yra žmonių, kurių atmintyje jų tėviškė tebėra gyva. Šiandieną tie žmonės puoselėja viltį, kad jų kaimas atgims iš naujo. Vasarą susirenka giminės „Apie Kačaičių – seno ir gražaus kaimo – praeities didybę dar primena piliakalnis, palei kurį susibėga dvi Kartenalės, o šios savo vandenis nutekina į Miniją. Išliko didysis kūlis, prie kurio rinkdavosi kaimo jaunimas. Stovėjo apylinkėse garsus Notiškės dvaras, buvo malūnas. Šiandieną ten – vien plyni laukai ir kur ne kur buvusias sodybas menantys pavieniai medžiai“, – apie savo tėviškę pasakojo gretimo Budrių kaimo gyventoja Danutė Paukštienė. Tačiau gimtinės ilgesys vasaromis į Kačaičius, prie kaimą menančio kryžiaus, dar sutelkia po visą Lietuvą išsibarsčiusias ir iš užsienio sugrįžtančias Kuprelių, Skliuderių šeimas bei kitas gimines. Apie tai, kad kažkada gyvavo Kačaičių kaimas, šiandieną beprimena kaimo link, nuo kelio Raguviškiai-Budriai, vedanti Kačaičių gatvės nuoroda. „Sovietmečiu sunaikino kaimą, bet šiandien galėtume atkurti nors jo vietovardį – galgi žmonės pradės statytis ir kaimas atgis. Juk senosiose kolūkio fermose tebegyvena vienas tikras kačaitiškis – Benediktas Slušnys, o kaimo pakraštyje naujoje sodyboje vasaroja Irvingas Paulauskas. Artėja Lietuvos valstybės šimtmetis, – pradėkime atkurti sovietmečiu ištrintus kaimus“, – siūlė D. Paukštienė. Kaimo vienišius rūpinasi paveldu Šiandieną Kačaičių tyrlaukiuose buvus kaimą, be pakelės kryžiaus, dar primena senosios maro kapinaitės, kurias sutvarkyti iniciatyvos ėmėsi jų pašonėje įsikūręs 65-erių B. Slušnys. „Kai atėjau čia gyventi 1992-aisiais, kapinės buvo pavirtę tikru šabakštynu. Abu su tėvuku kibom į darbą: išvalėm, atstatėm kryžių, sutvarkėm koplytėlę, aptvėrėm tvorą. Tačiau per tą laiką tvora vėl supuvo ir pernai išvien su Žalgirio seniūnija ją atstatėm“, – pasakojo vyras. B. Slušnys sakė atsikraustęs gyventi į fermą, kai už čekius ją išpirkęs jo tėvas. „Sugundė žemė, bet apsirikau. Turėjau neblogą verslą Erlėnuose – tašiau akmenis, o čia verslo perkelti tuomet neleido gamtosaugininkai. Dabar įstatymai pasikeitę, bet ir aš verslą paleidęs“, – neslėpė kačaitiškis.
Klausgalvų pievose mūks prancūziški galvijai
Vaizdingose Klausgalvų kaimo, įsiterpusio tarp Nasrėnų ir Kalnalio, apylinkių ganyklose oriai žolę rupšnoja 58-erių ūkininko Vytauto Maciaus mišrių galvijų banda. Tačiau, akyliau įsižiūrėjus, tarp kelių dešimčių galvijų savo balta spalva bei tvirtu stotu išsiskiria prancūzų Šarolė veislės bulius. Tai jis šios bandos valdovas – patinas, iš kurio, V. Macius tikisi jau po dvejų metų turėti pusę išgrynintos bandos.
Mylėjo gėles – įkūrė jų karalystę
Pati savo namuose noriu matyti kuo mažiau spalvotų žiedų, kuo daugiau – ramios žalumos“, – šypsojosi keliolika metų gėles auginanti vydmantiškė Irena Jankauskienė. Verslu rūpinasi visa šeima Jos žodžiais, plušant prie namų esančiuose 6 šiltnamiuose, kuriuose, be žaliam fonui sukurti skirtų dabar itin madingų viksvų bei šlamučių, veši gausybė vejoms, terasoms ir balkonams puošti tinkamų surfinijų, verbenų, bakopų, lobuliarijų, lobelijų, palergonijų, sprigių, lakišių, serenčių, ledinukių, begonijų, lenkų ašaromis vadinamų fuksijų ir dar visa ko, tame spalvų margumyne per dieną akys atsigano. Darbas kasryt čia prasideda pusę devynių: laistoma kaip kada – kartais paprastai, kartais moderniu kapiliariniu būdu, kai ateina laikas, tręšiama kompleksinėmis trąšomis, kruopščiai apskabomas kiekvienas padžiūvęs žiedynas ar lapelis. Jei sykį Jankauskai žmogui parduos augalą, tai tik tokį, kuris iš tikrųjų teiks džiaugsmą. Todėl kasmet dažniausiai ir atvyksta nuolatiniai pirkėjai iš Palangos, Kretingos bei šių apylinkių, bet būna, kad užsuka į kurortą ar iš jo pro Vydmantus pravažiuojantys poilsiautojai, kryžkelėje pastebėję lentą su užrašu, kad šioje gyvenvietėje yra toks Jankauskų gėlių ir dekoratyvinių medelių ūkis. Šiltnamiuose žydėjimo metas paprastai trunka iki liepos pabaigos, o tada sodinamos chrizantemos, kurių kasmet iki Visų šventųjų dienos ir Vėlinių užauginama apie 2 tūkstančiai. Jeigu niekas nepadėtų, vienai Irenai tiek viso aprėpti būtų ir neįmanoma. Tačiau prieš keliolika metų įkurtas Jankauskų gėlių ir dekoratyvinių medelių ūkis yra visos šeimos verslas, tad jame ir sukasi visi – be moters, jos vyras Juozas, sūnus Tomas, kai tik gali, prigriebia šiaip kitus darbus turintys, Palangoje bei Klaipėdoje gyvenantys kiti du sūnūs – Vidas ir Darius.
Sodo įvairovė – derliui ir sveikatai
„Tokį šaltą pavasarį turėtume džiaugtis bent tuo, jog sodai dar nespėjo sužydėti. Priešingu atveju šalnos pridarytų labai daug žalos“, – teigė „Pajūrio naujienų“ bičiulis agronomas Fortūnatas Mingėla, teigdamas, jog dar galima suskubti daug ką pasodinti: obelis, kriaušes, slyvas, trešnes, vyšnias.
Norvegus moko sveikatos semtis iš gamtos
„Esu vienintelė Norvegijoje, kuri savo rankomis renka vaistažoles ir jas paruošia vartojimui“, – tvirtino dešimtmetį Norvegijoje gyvenanti ir socialine darbuotoja dirbanti 65 metų Salva Buzinovienė, kuri, grįžusi atostogų į Lietuvą, būtinai apsilanko ir Kretingoje: čia gyvena šeimas sukūrę jos vaikai bei bičiuliai.
|
|
