|
|
|
Žemė ir ūkisKretingos žiemos sodas Europos kontekste
Pirmuosius Europoje, o kartu – ir Lietuvoje, įkurtus žiemos sodus ir jų prezentacinį vaidmenį didikų gyvenime bei dvarų kultūroje, minint grafų Tiškevičių dvaro Žiemos sodo atkūrimo 30-metį, apžvelgė Lietuvos edukologijos universiteto vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė bei Kretingos muziejaus Istorijos ir archeologijos skyriaus vedėja Jolanta Klietkutė. Pradininkas – vienuolis sodininkas T. Jokšienės žodžiais, visuose tikėjimuose rojus yra vaizduojamas kaip sodas, o Šiaurės Europos gyventojams jis asocijavosi su prabangiuose dvaruose įkurtais žiemos sodais. Pirmasis žiemos sodas Europoje buvo įkurtas 1240 m. Vokietijoje, Kiolne: laukiant Olandijos karaliaus Vilhelmo vizito, vienuolis sodininkas Magnusas rūmų sales išpuošė žydinčiais medžiais. „Istorija nutyli, ką susitikę sprendė Europos valstybių vyrai, tačiau po šio vizito jie taip pat panoro savo rūmus puošti žydinčiais augalais. Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI laikais Versalio rūmų sode vykdavo aktyvus aukštuomenės gyvenimas, – prancūzai pirmieji oranžerijas ir praminė „jardins d‘hiver“ – žiemos sodais. O tuomet, kai dėl visžalių augalų, supratus jų vertę, buvo pradėta rengti botanikų ekspedicijas į Rytų šalis ir Pietų Ameriką, didikai ėmė statyti ir jiems skirtus pastatus-oranžerijas, nes žiemą rūmuose būdavę šalta ir augalus tekdavę išnešti. Šios, priklausomai nuo savininkų lėšų bei skonio, buvę labai skirtingo stiliaus bei konstrukcijų. Oranžerijos iš pradžių priminė paprastus apšildomus statinius, kuriame būdavo įrengiamas ir sodininko kambarys bei patalpa įrankiams: 1599 m. buvo pastatyta atskira oranžerija Leidene, 1644 m. – Amsterdame, 1680 m. – Maskvoje, 1710 m. – Paryžiuje.
Liūtys atvėrė melioracijos bėdas
Pasak Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialisto Leono Rimeikos, melioracijos sistemų senėjimas, techninės būklės blogėjimas tampa vis aktualesnė Lietuvos problema. Daugelis ūkininkų ypač pajuto tai šiemet, kai jų laukus nuniokojo liūtys.
Pažangiais ūkiais garsinantys Kretingos rajoną
Vakar Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo pagerbti ir Ūkininkų sąjungos prizais už diegiamą pažangą apdovanoti respublikinio konkurso „Metų ūkis-2017“ nugalėtojai: pirmos vietos laimėtojas Jonas Drungilas iš Gintarų, antros vietos – Antanas Duoblys iš Kūlupėnų ir trečios vietos – grūšlaukiškis Vincas Pudžmys. Bendruomeniški artojai Tarybos vardu ūkininkus pasveikinęs Kretingos rajono meras Juozas Mažeika dėkojo jiems už tai, kad, diegdami naujoves, garsina Kretingos rajoną, puoselėja žemdirbystės tradicijas, o tuo pačiu – ir savo pasirinktą gyvenimo būdą. „Nepaisant šiųmetinių gamtos negandų ir patirtų nuostolių, linkiu, kad kiti metai būtų sėkmingi ir gamta jūsų ūkiams bei šeimos iždui būtų palankesnė“, – linkėjo J. Mažeika. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stokus, įteikęs konkurso nugalėtojams vardinius prizus, pasinaudojo proga, besibaigiant metams, padėkoti rajono tarybai už priimtą sprendimą išvien su keliolika šalies savivaldybių kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos ūkininkams, nukentėjusiems nuo liūčių sukeltos stichijos. Ūkininkus taip pat pagerbė ir Kretingos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė bei Lietuvos žemės ūkio Kosultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro vedėja Gražina Poškienė. Jos abi pasidžiaugė, kad J. Drungilas, A. Duoblys, V. Pudžmys ir jų šeimos yra ne vien šaunūs ūkininkai, bet ir – aktyvūs bendruomeniški žmonės, patys dalyvaujantys artojų varžybose, leidžiantys savo dirvoje rengti varžybas ar lauko dienas.
Pratino prie minties pirkti paslaugas
Kretingos rajono tarybos Kaimo reikalų komitetas kartu su seniūnais svarstė, kaip racionaliau panaudoti seniūnijų veiklai skirtas lėšas: aptarė administracinę struktūrą bei viešųjų paslaugų teikimo problemas.
Tvorą tverti pabaigs kitąmet
Nasrėnų Vyskupo Motiejaus Valančiaus muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė pildo savo svajonę – nusidėvėjusią medinę sodybos tvorą sparčiai keičia nauja.
Eglę puoš Kalėdų šventei
Trečiadienį pavakarę Kretingos Rotušės aikštę apėmė prieššventinis bruzdesys – atgabenus Kalėdų eglę, ją montuodami pirmyn atgal zujo komunalininkai, o besibūriuojantys gatvės praeiviai garsiai aptarinėjo, ar žaliaskarė bus tokia pat aukšta ir tiesi, kaip pernai.
Į Kauną suplūdo geriausi šalies ūkininkai
Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“ apdovanoti respublikinio konkurso „Metų ūkis-2017“ nugalėtojai. Tarp pagerbtųjų ir trys Kretingos rajono ūkininkai – pirmąją vietą rajone laimėjęs Jonas Drungilas iš Gintarų, antrąją vietą pelnę kūlupėniškiai Nijolė ir Antanas Duobliai bei trečiąją vietą užėmę Elytė ir Vincas Pudžmiai iš Grūšlaukės.
Į parodą susirinkusius žiūrovus skrydžiu pasveikino balandžiai
Palangos sporto arenoje įvyko X Klaipėdos aukštaskraidžių ir I Aukštaičių burbulių balandžių bei dekoratyvinių paukščių – vištų, kanarėlių, papūgų – paroda-mugė. Parodos organizatorius Palangos balandininkų klubo pirmininkas Reinoldas Liaudanskas kone iš visos Lietuvos į Palangą suvažiavusiems balandininkams entuziastams, autoritetingos komisijos ir žiūrovų įvertintiems parodos nugalėtojams bei prizininkams išdalino daugybę diplomų bei taurių. Klaipėdos aukštaskraidžiai buvo nominuojami 4-iose grupėse: „Baltieji“, „Vienspalviai“, „Margieji“ ir „Pilkšvieji“. Už šiuos balandžius nominacijas pelnė vydmantiškis Evaldas Okuličius, kaunietis Sigitas Tautkus, skuodiškis Tomas Stanius ir kaunietis Aleksas Baniulis. Tarp Aukštaičių burbulių čempionu tapo pakruojiškio Audriaus Grigaliūno balandis.
Kitąmet planuoja bibliotekos įkurtuves
Dešimtmetį užsitęsusią bibliotekos statybą Savivaldybės valdžia kitąmet planuoja užbaigti, kad Kretingos bibliotekos darbuotojai ir lankytojai per 2018 metų Kalėdas švęstų įkurtuves.
Vanduo skandina ir karteniškius
Padvarių kaimo sodyba „Vienkiemis“ – ne vienintelė pastaruoju metu apsemta vandens. Jei dar savaitei kitai prakiurtų dangus, į ją galėtų lygiuotis ir palei Minijos upę išsidėstęs mažąja Šveicarija vadinamas Kartenos miestelis. Be guminių batų negyvena Pasak Daržų gatvėje gyvenančio Petro Smilingio, neatsitiktinai ir kaimynas su kaimynu susitikę vietoj „labas rytas“ pastaruoju metu vienas kito klausinėja: „Nu, kaip pas tave šiandien?“, „O tu ar daug išpumpavai?“, mat į gyvenamųjų namų rūsius be botų nelabai įbrisi, o prie sodybų esantys daržai, kuriuose neseniai augo žmonių bulvės bei kitos gėrybės, pavirto sklidinais ežerais. „Paspaudus šalčiui, tarp mano ir Juliaus Butenio trobų galėtum čiuožinėti – ledas lygus kaip stiklas būtų, už jokios žolės pačiūžos neužkliūtų “, – juokavo Petras. Iš Balsiškių kilęs vyras savo namą Daržų gatvėje prieš kelis dešimtmečius surentė vienas paskutiniųjų tarp artimiausių kaimynų. Žinodamas, kad su vandeniu daug nepajuokaus, mat apie gresiančius potvynius buvo girdėjęs, pamatus, kiek įmanoma, aukščiau pakėlė. „Anais laikais sunku buvo gauti sklypą, o štai čia – pasitaikė gera proga“, – į klausimą, ar nepabūgo nuožulnioje vietoje sau būstą statytis, atviravo Petras. Šis potvynis jam antrasis toks didelis per visą gyvenimo Kartenoje laiką. Tiksliau tariant, tas anas buvęs dar galingesnis, mat apsėmęs ne tik rūsius, bet ir pagrindinį gatvės kelią, kuriuo nori nenori ilgais guminiais apsiavus į darbus ar parduotuves žmonėms reikėjo suvaikščioti. P. Smilingis džiaugėsi, kad šiuokart jo rūsyje vandens nėra labai daug. Kur kas liūdnesnis vaizdas – pas šalimais gyvenantį Kazį Daugintį arba kitapus kelio, pas Dainių Domarką. Šiąnakt šis teigė kėlęsis penktą ryto, jungęs elektrinį siurblį, vandenį sąžiningai išpumpavęs. Septintą valandą tą pačią ceremoniją pakartojo, o, va, priešpiet jo rūsyje ir vėl vanduo suteliūškavo.
|
|
