|
|
|
Žemė ir ūkisPiketas Briuselyje: rezultatai pasimatys vėliau
Prie Europos Sąjungos Vadovų Tarybos Briuselyje įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių piketas, kurio pagrindinis motyvas – reikalauti didesnių ES tiesioginių išmokų. Akciją palaikė Europos Pieno taryba, kuri išreiškė savo narių iš Belgijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos pritarimą dėl sąžiningo uždarbio už pagaminamą produkciją. Godos išklausytos – gerai ir tai Lietuvos ūkininkų Sąjungos (LŪS) Kretingos rajono skyriaus pirmininkui Antanui Stonkui ši protesto akcija greičiau priminė sovietinius laikus Civilinės metrikacijos skyriuje, kai esą viena jaunųjų pora surašoma, kita, o po jos – dar kita laukia už durų. „Dvi valandas už tvoros, kurią budriai saugojo apsauga, buvo leista pagroti ir padainuoti vieniems piketuotojams, o po to – būkit malonūs, užleiskit vietą kitiems“, – situaciją skeptiškai vertino televizijos ekrane ją stebėjęs A. Stonkus. Tačiau, jo nuomone, tai, kad akcija apskritai įvyko, geriau negu būtų neįvykusi. Kažkas, valdžios atsiųstas, piketuotojų godas visgi išklausė, aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat Latvijos bei Estijos premjerai, iš plenarinės sesijos Strasbūre parskubėjęs europarlamentaras Bronys Ropė. Pats dėl netikėtai užklupusios ligos akcijoje negalėjęs dalyvauti LŪS pirmininkas Jonas Talmontas „Pajūrio naujienoms“ pranešė, kad iš viso į Briuselį iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 autobusai: po vieną nuo LŪS, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA), Lietuvos galvijų augintojų asociacijos (LGAA), taip pat Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA), kaip ir buvo susitarta Lietuvos žemės ūkio taryboje. LŪS atstovavo žemdirbiai iš 22 šalies rajonų. Nemaža dalis jų – skyrių pirmininkai, kita dalis – skyrių deleguoti ūkininkai. Dėl įvairių priežasčių kretingiškių tarp jų taip pat nebuvo. „Bet nereiškia, kad piketo mes nepalaikome“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė A. Stonkus. Anot jo, praeinantys metai ūkininkams buvo itin sunkūs: dėl stichinės sausros birželio 28 dieną Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje paskelbti ekstremaliąją situaciją. Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininko žodžiais, ši gamtos stichija rajono žemdirbiams, ypač grūdų augintojams, atnešė didelių nuostolių, dėl negalėjimo įvykdyti iš anksto pasirašytų sutarčių su supirkėjais bei bankais, iš kurių ėmė paskolas technikai pirkti ar pastatams statytis, įklampino į tūkstantines skolas, iš kurių dar ilgai bus sunku išsivaduoti. A. Stonkaus nuomone, rajono Savivaldybė padarė gražų gestą bent jau sumažindama žemės mokesčius tiems ūkininkams, kurie kreipėsi.
Bendruomenės ateitis – tarpusavio darna
Baigiantis metams, Kūlupėnų bendruomenė paminėjo savo 15-os metų veiklos sukaktį. Bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė pripažino: didžiausias to prabėgusio laiko pasiekimas – tai bendruomeniškumas. „Ir žinojimas, kad esame reikalingi“, – neslėpė ji. Kai kūrėsi Kūlupėnų bendruomenė, viena pirmųjų rajone „Imbariečių draugija“ jau buvo pradėjusi savo veiklą. Dabartinis rajono meras Juozas Mažeika, visas naujienas sužinodavęs kaip rajono tarybos narys, bendruomenės kūrimosi idėją parnešė ir į Kūlupėnus. „Ar mes esame prastesni už kitus, kad negalime turėti bendruomenės?“ – tada paklausė jis mūsų, kūlupėniškių. Žinoma, kad neprastesni. Tik tada dar nežinojome, nei kas ta bendruomenė, nei ką ji veiks, nei ką mes patys darysime“, – prisiminė J. Mačernienė, bendruomenei, kuri išaugo iki 140 narių, vadovaujanti jau dešimtmetį. Pirmasis bendruomenės pirmininkas ir buvo J. Mažeika, vėliau bendruomenės veiklos ėmėsi Rima Galuškinienė. Palankiai sutikusių bendruomenės kūrimosi iniciatyvą tebuvo saujelė, kuriai imtis prasmingos veiklos dėl viso kaimo gerovės postūmis buvo pirmieji projektai, pagal kuriuos gautas finansavimas ir klojo pamatus tvirtai bendruomenei. „Gavę 25 tūkst. litų žengėme ir pirmą žingsnį – seniūnijos pastate gavome ir sutvarkėme bendruomenės patalpas, kurios dabar tarnauja kaip užimtumo erdvė jaunimui – čia jis renkasi bendrauti, sportuoti. O jaunimo turime – Kūlupėnai yra gyventi patraukli vieta – vien per pastaruosius kelerius metus suskaičiavau 25 naujus namus – statomus ar pastatytus. Gyvena tėvai, žiūrėk, čia pat statosi ir jų vaikai“, – kad yra dėl ko stengtis, pripažino J. Mačernienė. Jos pastebėjimu, jeigu seniau kūlupėniškiai į bendruomenę ir jos veiklą dar žiūrėjo su abejingumu, tai per pastaruosius 5–6 metus jie išmoko sakyti žodžius „aš galiu“.
Erlėniškės namus užtvindė gėlių jūra
Per tris rudens mėnesius ligi Kalėdų Erlėnų kaime gyvenančios Birutės Petrauskienės namai pavirto ryškiaspalvių gėlių karalyste, – iš krepo popieriaus sukurti jurginai, kardeliai, bijūnai iš tolo žvelgiant primintų gyvas darželio gėles, jei milžiniški jų žiedai nesiektų žmogaus ūgio. „Po sezoninių darbų sugrįžtu iš Olandijos – tikro gėlių krašto, ir nenustygstu vietoje: vis norisi kibti į rankdarbius“, – rodydama įvairiomis technikomis ir iš skirtingų medžiagų per pastaruosius trejus metus sukurtus rankdarbius, kalbėjo 53-jų B. Petrauskienė. Šiųmetinis jos atradimas – masyvios gėlės iš krepinio popieriaus. Moters žodžiais, šių gėlių mada itin paplitusi Rusijoje, – ji mačiusi internete, kad tokiomis gėlėmis puošiamos salės, scenos, mokyklos, bendruomenių namai įvairių švenčių progomis. Kūrėja sakė, jog vienam žiedui susukti ji sunaudojanti 5–7 rulonus krepo popieriaus: kuo žiedas tankesnis, tuo daugiau jam reikia medžiagos. Gražiausiai žiūrisi žiedas, sukurtas iš 3 skirtingų vienos spalvos atspalvių. Erlėniškės gėlės išsiardo, jas patogu transportuoti: galima nuimti žiedą, lapus, stiebą, kuris pritvirtinamas ant stovo. B. Petrauskienė sakė, jog jos gėlėmis per renginius taip pat puošiami Erlėnų bendruomenės namai, jų dovanojanti klaipėdiečių anūkių darželiams. Parduoti nesirengia, nors jau sunaudojo 200 rulonų popieriaus, o jam išleido 400 eurų.
Didžiosios metų šventės – proga kūrybiškumo proveržiui
Artėjant didžiosioms metų šventėms – šv. Kalėdoms, Naujiesiems metams – neišvengiame svarstymų, puošti eglę ar ne, kokią ją – gyvą ar dirbtinę – pirkti, kokie žaisliukai šiuo metu yra madingi. Norint papuošti namus, kyla ir daugiau klausimų, susijusių su dekoro elementais – visi norime, kad namai švenčių dienomis būtų išskirtiniai ir teiktų tik geras emocijas. Studijos „Smilga“ Kretingoje įkūrėja ir savininkė floristė Vita Valaitienė įsitikinusi – kad namai būtų gražūs ir šventiški, eglę puošti nėra būtina. „Mūsų kraštą jau pasiekė skandinaviško stiliaus minimalizmas, kuris diktuoja šių metų Kalėdų tendenciją – ekologiškumą: kad tai, ką panaudojome namams puošti, nekenktų gamtai, suirtų arba tarnautų ir kitąsyk“, – kalbėjo V. Valaitienė. Namų dekorui gali tikti viskas, kas mus supa aplink gamtoje: įvairios nukritusios medžių ar jūros išmestos šakos, pagaliukai, gilės, kaštonai, sudžiūvusios augalų sėklų dėžutės – tarkim, medėjančio bijūno ar aguonų, džiovinti vaisiai, jų skiltelės ar griežinėliai – pavyzdžiui, apelsino, obuolio, taip pat – gausybė riešutų, pradedant arachiu ir baigiant neaižytais graikiniais riešutais. Taip pat namų puošmenoms labai tinka kai kurie kvapnūs prieskoniai: žvaigždanyžis, cinamono lazdelės. Jeigu kas ir nespėjo prisirinkti gamtos gėrybių, susidžiovinti lapų, – ne bėda: įvairių dekoro elementų šiuolaikinis skubantis labai užsiėmęs žmogus gali nusipirkti ir, juos derinant tarpusavyje, pasitelkus kūrybiškumą, pasidaryti įvairių kompozicijų, puokščių, puošnių detalių, kurios sukurs ne prastesnę šventinę nuotaiką negu eglė. „Kūrybiniams darbams būtinai reikia pasitelkti vaikus – įduoti jiems teptuką, dažų, klijų, spalvoto popieriaus ar skiaučių – tinka viskas, kas vaikui saugu ir atitinka jo amžių. Vaikai tokius darbus labai mėgsta, jie suartina šeimą, kai visi po to gali džiaugtis galutiniu rezultatu“, – neabejojo pašnekovė. Ar puošiant namus reikia vengti dirbtinių stilizuotų daiktų – eglės ar kėnio šakelių, uogų kekių ir pan.? Anot V. Valaitienės, be jų vargiai apsieitume, nes jie – patogūs komponuoti, be to, panaudojus kartą, gražiai sudėjus į dėžutes, juos bus galima padėti ir kitiems metams. Vėlgi – saugome gamtą, tausojame daiktus. Floristės pastebėjimu, skandinaviško minimalistinio stiliaus elementus mūsų žmonės į namus įsileidžia gana noriai: žmonės daug keliauja, mato, kaip puošiasi kiti kraštai, be to, skandinaviškas stilius – ne tik tausojantis gamtą, bet ir gana patogus, – kad pajustume šventę, užtenka vos keleto akcentų, nedaug pinigų.
Konkurse „Metų ūkis“ – vis naujos nugalėtojų pavardės
Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto centre įvyko respublikinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų pagerbimo šventė, į kurią buvo pakviesi ir mūsų rajono ūkininkai – I bei II vietas laimėję grūdų augintojai Stasys Šmaižys su žmona Asta iš Vydmantų, Vidmantas Milašius su žmona Jurgita iš Raguviškių, taip pat – obuolių sodais garsėjantys Adomas ir Virginija Poškiai iš Darbėnų. Jiems įteiktos meniškos statulėlės, padėkos raštai, rėmėjų įsteigtos atminimo dovanos, gėlės. Pastebėti lengviau negu prikalbinti Kraštiečius ūkininkus renginyje pasveikino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, šio skyriaus specialistė Aurelija Jurgutienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėja Gražina Poškienė. Šventėje dalyvavo ir minčių apie situaciją žemės ūkyje išsakė Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, jo pavaduotojas Kazys Starkevičius, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Seimo nariai Aurimas Gaidžiūnas, Viktoras Rinkevičius, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Lietuvos valstybė šiemet mini 100-ąjį, o „Metų ūkio“ konkursas – 25-ąjį jubiliejų. „Jeigu tiek metų konkursas vyksta, vadinasi, yra reikalingas“, – neabejojo renginį organizuojančios Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. Anot jo, pastebėti dirbančius ūkininkus gerokai lengviau negu juos įtikinti dalyvauti konkurse. Lietuvoje yra dalis itin stiprių ūkių, kurie galėtų būti renkami kasmet šio konkurso laimėtojais, tačiau tikslas – ne toks. Per daugelį metų jis išlaikė esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą, savivaldybių ūkininkus paskatinti pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje. Šiemet – 115 ūkių-laimėtojų J. Talmanto teigimu, konkursas „Metų ūkis“ kasmet rengiamas nuo 1994-ųjų. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti LŪS nariai, turintys ne mažiau kaip 10 hektarų žemės, o išimties tvarka – ir siauros specializacijos maži ūkiai, tokie, kaip daržininkystės, žuvininkystės. Tada buvo išrinkti laimėtojai 39 rajonuose: 39 pirmos, 37 antros ir 38 trečios vietos. LŪS sprendimu, konkursas gali būti organizuojamas visose šalies savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę kviečiami tik LŪS nariai. „Galbūt dėl to tose savivaldybėse, kur nėra mūsų LŪS skyriaus-nario, konkursas neberengiamas, o jeigu ir rengiamas, savo duomenų Sąjungai savivaldybė nepateikia“, – sakė pirmininkas. Bet pasitaiko ir viena kita savivaldybė, kurioje pats ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso. Šiemet tokios buvo Šakių ir Pasvalio savivaldybės, nors ten ir yra LŪS skyriai. Priežastys įvairios: ūkininkų pasyvumas, skyriaus nenoras įdėti daugiau pastangų. Šiųmečiai konkurso rezultatai gauti iš 38 savivaldybių, o konkurse dalyvavo 401 ūkis, iš kurių aktyviausios – Kauno, Rokiškio, Telšių, Anykščių ir Varėnos savivaldybės. Laimėtojais tapo 115 ūkių. Paklaustas, kaip, laikui bėgant, konkursas augo ir tobulėjo, pirmininkas sakė, jog seniai nebeliko ūkio dydžio apibrėžimo – šiandien svarbiausia, kad ūkis per pastaruosius metus būtų padaręs realią pažangą ir įvertintas pagal konkurso nuostatus. O konkurso tikslas išliko tas pats – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje. Užaugino moliūgą, primenantį roplį
Darbėniškis Adolfas Puškorius į „Pajūrio naujienas“ atėjo nešinas akiai neįprastą į roplį panašią šviesiai žalios spalvos daržovę. „Štai, kokį moliūgą šiltnamyje užauginau: du kilogramai 600 gramų svoris, metras trisdešimt centimetrų ilgis“, – šypsodamasis išpoškino jis. Senjoras teigė apie skoniu agurkus, aguročius ar cukinijas primenančius ilgamoliūgius buvęs pasiskaitęs, todėl iš anksto žinojęs, ko iš specializuotoje parduotuvėje nusipirktų sėklų bei užsiaugintų daigų galima tikėtis. „Daržovė augo kaimynystėje su pomidorais bei paprikom – ir nesipyko. O prižiūrėti, laistyti reikėjo taip, kaip paprastą moliūgą“, – sakė A. Puškorius. Anot jo, iš subrendusių ir išdžiovintų ilgamoliūgių gali būti gaminami indai, dekoras interjerui papuošti arba net muzikos instrumentai. Šie iš šiltųjų Indijos ir Afrikos kraštų kilę augalai Lietuvoje daugiau auginami kaip vijokliniai, žydi žiedais, panašiais į lelijų.
„P. n.“ informacija
Svajonės pildosi viena po kitos
„Gyvenime niekas nevyksta be reikalo“, – kalbėdama apie tai, kad vieną dieną apsisprendė savo noru palikti pedagogės darbą ankstesnėje ugdymo įstaigoje ir laikinai išeiti „į niekur“, teigė dabartinė Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinukų mokytoja Renata Bumblienė. Pašnekovės žodžiais, pusmetis, praleistas namuose, davė naudingos patirties. „Pasidariau ūkininkė ir iš naujo susipažinau su artimiausiais kaimynais“, – juokėsi ji. Reikėjo veiklos Šiek tiek ančių, šiek tiek kieme pasitinkančių gagenančių žąsų, pulkas vištų, dar pora ožkų, šuo ir... keli rainiai dėl vaizdo – štai, koks dabar R. Bumblienės turtas. „Bet juk katinų karalienė tai esi tu“, – draugišku žvilgsniu Renata parodė į mamą – kretingiškiams gerai pažįstamą buvusią Seimo narę Janę Narvilienę. Niekada žodžio kišenėje neieškojusi moteris prasitarė, kad nėra, kur dingti. Murkių kas po vieną, kas po du turinti visa viename dideliame name Padvariuose gyvenanti šeima, bet kažkodėl kaip susitarę katinai spiečiasi būtent po Janės langais. „Turbūt, kad skaniau pašeriu“, – juokėsi ji. Renatos žodžiais, anksčiau namiškiai dar papukstėdavę – pati užsimanei to ūkio, pati ir tvarkysies. Bet dabar apsiprato ir, ką kiekvienas daro, daro su meile. Vyro Vytauto raginti nereikia – rytais „apsižygiuoti“ pirmas keliasi jis, vakarop estafetę perima žmona. „Bet, telefonu atsiuntusi žinutę, kad surinktų vištų kiaušinius arba įpiltų vandens, ji puikiai sugeba „pajungti“ ir savo dukrą Sigitą, ir anūkus, o kartais – ir mane pačią“, – humoro nestokojo J. Narvilienė. Tiesą sakant, savo mamą dukra tausoja – nebent vištas ar antis prieš didžiąsias metų šventes padėti nupešti paprašo. „Kalėdos – ne už kalnų, „darbščiųjų rankų“ būrelį vėl atidarysim“, – pokštavo ji. R. Bumblienės ūkis išsirutuliojo iš noro prasiblaškyti, užsiimti kokia nors širdžiai malonia veikla, ypač, kai slėgdavo niūrios mintys. „Aš iš prigimties esu svajotoja, bet mano svajonės – žemiškos, ir kaip smagu, kad po truputį jos pildosi“, –džiaugėsi pašnekovė. O kad augina paukščius, „kalti“ gali būti ir genai, mat jos „bočius“ Narvilas yra buvęs vienas žinomiausių balandininkų Lietuvoje. „Renata dar maža būdama iš gatvės į namus parsinešdavo paukščių sužeistais sparnais, o iš balkono neleisdavo išmesti balandžių kiaušinių“,– linksmais prisiminimais pasidalijo J. Narvilienė. Kretingoje padaugės šiukšliadėžių šunų išmatoms
Kretingos rajono savivaldybė, reaguodama į miestiečių pageidavimus ir užsienio šalių pavyzdžius, šią vasarą panaikino draudimą po parkus vedžiotis šunis. Dėl to viešosiose miesto erdvėse buvo įrengta 11 raudonų šiukšliadėžių šunų ekskrementams surinkti, o netrukus, gyventojams pageidaujant, jų dar pasipildys antra tiek. Dėžė kainuoja 160 eurų Kretingos rajono savivaldybės atstovės ryšiams su visuomene Gintarės Benaitytės teigimu, jau nupirkta 10 naujų žalios spalvos šiukšlių dėžių, ant kurių pažymėta, kad jos skirtos šunų ekskrementams. Dėžės pirktos iš Savivaldybės aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos lėšų, – jos kainavo kone 1,6 tūkst. eurų. Į kainą įskaičiuota ne vien dėžė, bet ir stovas bei sriegtiniai jos pamatai. Šios dėžės jau pristatytos komunalininkams. Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovės Renatos Surblytės, iš anksto numatytose vietose šiukšliadėžės bus įrengtos dar šį rudenį. Jos stovės: dvi – Kretingos muziejaus teritorijoje, netoli Akmenos upės ir dvaro parke, po vieną – Žemaitės alėjos parke, Birutės gatvėje bei žaliuosiuose plotuose J. K. Chodkevičiaus gatvėje, netoli naujosios bibliotekos, ir Savanorių g., netoli Savivaldybės. Dar 4 šiukšlių dėžės šunų ekskrementams papildomai bus įrengtos Pastauninko parke, palei miestiečių pamėgtą pagrindinį taką. Vasarą jau buvo įrengtos 3 dėžės, – iš viso tame parke jų bus 7. Dvi dėžes numatyta pastatyti žvyrduobėje įrengtame „Šeimų slėnyje“ iš tikslinio projekto lėšų.
Paskelbti konkurso „Metų ūkis 2018“ nugalėtojai
Šiemet 25-ąjį kartą Lietuvos savivaldybėse įvyko Ūkininkų sąjungos inicijuojamas tradicinis „Metų ūkio“ konkursas. Įsimintinas jis bus ir trims mūsų rajono ūkininkų – I vietą užėmusio Stasio Šmaižio iš Vydmantų, II ir III vietas pelniusių Vidmanto Milašiaus iš Raguviškių bei Adomo Poškio iš Darbėnų – šeimoms. Žvilgsnis į kuklesnius Pasak Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Antano Stonkaus, daugelis rajono žemdirbių tiek jam pačiam, tiek kitiems vertinimo komisijos nariams – Žemės ūkio skyriaus vedėjai Ženetai Seniūnienei, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėjai Gražinai Poškienei, „Metų ūkio“ konkurse praėjusiais metais pirmąją vietą užėmusiam Gintarų kaimo ūkininkui Jonui Drungilui – pažįstami kaip penki pirštai, todėl, tarpusavyje pasitarus, buvo nuspręsta šiemet aplankyti tuos, kurie galbūt šiek tiek mažesni ir kuklesni, kurie šiek tiek rečiau figūruoja viešumoje, tačiau atitinka konkurso kriterijus: išsilavinę, įsiregistravę ūkius, išradingai tvarkosi. V. Milašius dirba apie 170 ha ploto laukus, augina įvairias grūdines kultūras, A. Poškys puoselėja didžiulius sodus, kuriuose dera ypač skanūs ir dėl to tarp pirkėjų paklausūs obuoliai, taip pat laiko bičių, prisuka medaus. „O pirmąją vietą nutarėme skirti vydmantiškiui Stasiui Šmaižiui. Šis žmogus gali būti puikiausias pavyzdys, kaip gyvenvietėje galima kompaktiškai susitvarkyti ūkį: keliu važiuodamas pro šalį, nė nepagalvosi, kad šioje sodyboje gyvena ūkininkas“, – teigė A. Stonkus.
Audra aplaužė medžius, dalį vartotojų paliko be elektros
Trečiadienį stiprus vėjas išvertė medį prie Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos – jis krisdamas apgadino tvorą ir šalia stovėjusį automobilį. Ugniagesių pagalbos prireikė pašalinant ant garažo stogo grėsmingai pasvirusį kaminą. Tai – kol kas didžiausi žinomi įvykiai Kretingos rajone, kuriuos atnešė šiomis dienomis pajūryje siautusi audra.
Sinoptikai buvo įspėję, kad trečiadienį Lietuvoje siautės šiaurės, šiaurės vakarų krypčių vėjas, o smarkiausi gūsiai – 28–30 metrų per sekundę – buvo numatomi pajūryje. Nors audringi vėjai tądien šėlo ir Kretingos rajone, tačiau vakar kalbinti Kretingos rajono seniūnai ir specialiųjų tarnybų atstovai „Pajūrio naujienoms“ tvirtino, kad šįkart didelių nuostolių išvengta. Nuvirtęs medis apgadino automobilį Bene didžiausiu įvykiu tapo prie Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos nuvirtęs medis, kuris nestipriai apgadino tvorą ir šalia buvusį automobilį. Reaguodamas į šį pranešimą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas paragino visų biudžetinių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovus įvertinti medžių būklę ir, esant reikalui, kreiptis į Savivaldybės specialistus dėl jų pašalinimo. Kretingos miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė, paklausta apie audros padarinius, sakė: „Palaikome ryšį su komunalininkais – jų teigimu, ekstremalių įvykių nenutiko, daugiausiai prilaužyta šakų, išdraskyti lapai. Tik prie tvenkinio Pastauninko parke yra nulūžusi didelė šaka. Pasak A. Patamsienės, įvertinti, ar medis kelia grėsmę – ne visada įmanoma, nes kai kurie medžiai iš išvaizdos atrodo tvirti ir sveiki, tačiau jų vidus – pažeistas. „Kartais išgriūva tas, kurio visai nesitiki“, – teigė pašnekovė. Ji pakvietė žmones, išgirdus apie prognozuojamą audrą, būti atsargesnius – nepalikti automobilių prie medžių ar senų pastatų, pasirūpinti, kad jų privačioje valdoje neliktų daiktų, kuriuos vėjas galėtų pakelti.
|
|
