HBH pramogų komplekse Latvijos kelionių agentūrų atstovai ragavo Žemaitijos regiono valgių.

Kretingos rajono turizmo informacijos centras kartu su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“ surengė informacinį pažintinį turą kelionių organizatoriams iš šešių Latvijos kelionių agentūrų ir jiems pristatė naują ekskursiją „Kretingos požemiai. Jeigu sienos prabiltų“. Jos dalyviai aplankė Kretingos katalikų bažnyčios kriptas, Šv. Antano rūmų rūsį, grafų Tiškevičių koplyčios mauzoliejų, HBH pramogų komplekse degustavo autentiškus Žemaitijos regiono patiekalus, o po sočių pietų turėjo galimybę pasimėgauti vandens pramogomis bei unikalių pirčių teikiamais malonumais laisvalaikio ir sveikatinimo centre „Atostogų parkas“.

Pasak turizmo vadybininkės Ritos Beržanskienės, Latvijos kelionių organizatoriai teigė, kad iki šiol į jų maršrutus buvo įtrauktas tik Kretingos muziejus su Žiemos sodu, bet po šios pažintinės kelionės vietos rinkai bus galima pasiūlyti naujus maršrutus į Kretingos rajoną, supažindinsiančius su krašto istorija, kulinariniu paveldu bei laisvalaikio galimybėmis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Kiauleikiuose įvykęs gaisras pasiglemžė nemažai ūkininkų turto.

„Labiausiai gaila pastato“, – dėl antradienį, gegužės 21 d., apie 8.13 val. Kiauleikiuose įvykusio gaisro kalbėjo ūkinio pastato šeimininkės sūnus Alvydas Misiūnas. Per labai trumpą laiką sudegė medinės daržinės konstrukcijos ir jame buvę ūkiniai reikmenys.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, pastatas jau degė atvira liepsna. „Ugnis išplito žaibiškai“, – kalbėjo įvykio liudininkai. Gesinti liepsnas atvyko penkios autocisternos – iš Darbėnų, Girkalių, Palangos ir dvi iš Kretingos.

Pastato šeimininkų spėjimas, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos, buvo teisingas. „Gaisro priežastis yra aiški – tai elektros instaliacijos gedimas“, – patvirtino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

A. Misiūnas tikino, kad instaliaciją prieš kelis metus buvo atnaujinęs, todėl spėjama, kad trumpasis jungimas galėjo įvykti dėl graužikų kaltės. „Laidas buvo vientisas ir ten įvyko trumpas jungimas“, – spėjimą galimai patvirtinančią priežastį atskleidė S. Vasiliauskaitė.

Gaisro metu sudegė beveik visos medinės pastato konstrukcijos, išliko tik mūras, viskas, kas buvo viduje, – sudegė. Šeimininkų teigimu, pastate pradėjus plisti ugniai buvo likęs veršis, kurį jiems pavyko išvesti į lauką, kiti gyvuliai jau ganėsi laukuose. Nuo degančio pastato jie patraukė ir automobilį.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Salantų, Darbėnų, Kartenos ir Baublių ugniagesių komandos išbandė kvėpavimo organų apsaugos aparatus, mokėsi, kaip tinkamai jais naudotis.

Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandas pasiekė nauja įranga – kvėpavimo organų apsaugos aparatai. Jie kainavo 8 tūkst. eurų, tačiau atsiradus poreikiui planuojama įsigyti papildomos įrangos.

Svarsto apie papildomą įrangą

Kad galėtų naudotis nauja įranga, 37 ugniagesiai gelbėtojai dalyvavo mokymuose kvėpavimo organų apsaugos aparatų ir hidraulinės gelbėjimo įrangos kvalifikacijai gauti. Jie vyko Salantuose. Salantų, Darbėnų, Kartenos ir Baublių ugniagesių komandos įgijo teisę dirbti su šia įranga.

Kiekviena komanda gavo po vieną kvėpavimo aparatų komplektą, iš viso nupirkti keturi aparatai. Į komplektą įeina panoraminė kaukė, plaučių, kvėpavimo aparatai, du suspausto oro balionai.

„Pirmiausia jie skirti darbuotojų saugumui užtikrinti – apsisaugoti nuo toksinių dūmų, pavyzdžiui, transporto priemonių gaisro, šiukšlynų, konteinerių degimo metu, nes tuomet neaišku, kas dega. Antra – platesnis paslaugų teikimas, naudosime gelbėjant nukentėjusiuosius iš uždūmintų patalpų, galėsime patekti į tam tikras patalpas, kur anksčiau negalėdavome įeiti be kvėpavimo aparatų“, – būtinybę įvardijo Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Nerijus Ciparis.

Vienas balionas naudojamas apie 25 minutes, tada jis turi būti papildomas, todėl svarstoma apie galimybę įsigyti ir daugiau įrangos. „Ateityje papildomai norėtumėme įsigyti panoraminių kaukių ir suspausto oro balionų. Iš pradžių jas išbandysime ir žiūrėsime, ar bus poreikis“, – teigė N. Ciparis.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Nuaidėjus istorijai apie Šlaveitų kaime išplėštus avilius, po kelių dienų į policiją kreipėsi kitas bitininkas. Gegužės 20 d. Antanas Dubinskas pranešė, kad Grūšlaukės kaime, kur jis nuomojamame žemės plote laiko 12 avilių, pastebėjo, jog iš penkių avilių pavogti koriai, kuriuose buvo bičių motinėlės su perais..

„Gegužės 15 d. nuvažiavau sutvarkiau visus avilius, nuvykęs po penkių dienų pastebėjau, kad labai neramiai skraido bitės“, – kalbėjo per 20 metų bitininkavimo pirmą kartą apvogtas A. Dubinskas.

Atidaręs vieną avilių, vyras pastebėjo netvarkingai sudėtus uždangalus, patekęs į vidų nustėro išvydęs tuščią avilį. „Paliko tik kelis korius, kurie buvo neseniai įdėti tušti“, – sakė jis.

Iš viso bitininkui pavogė 40 korių. Padaryta žala už 1 tūkst. 800 eurų.

A. Dubinskas tikino, kad tai turėjo atlikti bitininkystę išmanantis žmogus: „Gal į savo bityną persikėlė? Taip pat teko skaityti, kad išmanieji bičių vagys ima jaunus perus ir daro vertingą bičių pienelį, kurį vėliau pardavinėja. Kam šįkart juos paėmė, negaliu atsakyti.“

Dabar aviliuose nebėra tvarkingų šeimų. „Sudėjau korius ir tikiuosi, kad bitės pradės kurtis iš naujo, bet greitai tai neatsitiks“, – teigė bitininkas.

Kaip apsisaugoti nuo vagių, bitininkas gerai nežino, tačiau pasvarstė, kad galbūt padėtų kameros: „Policijai sunku tirti tokius nusikaltimus, nes nėra įrodymų. Gal reikėtų kameras įsirengti, bet ar tai padėtų, nežinau. Aukštą tvorą perlips.“

Policijos pareigūnai pripažįsta, kad tokias specifines vagystes ištirti yra pakankamai sudėtinga. „Reikia žinoti, kaip patekti į avilius, juos apžiūrėti, turėti tam reikiamą įrangą“, – konstatavo Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Aviliai įprastai laikomi atokiau nuo gyvenviečių, chemija tręšiamų laukų, kad medus būtų sveikesnis, todėl, anot specialistų, pamatyti, kas galimai juos išplėšė, nėra kam.

„Reikėtų bendrauti su artimiausiais kaimynais, kad šie, ką nors pastebėję, praneštų, galbūt net pagal galimybę prižiūrėtų. Galima naudoti ir technines priemones, pavyzdžiui, kameras, kurios maitinamos baterijomis, ir panašiai. Kiekvienas bitininkas turėtų apsisaugoti pagal savo galimybes“, – galimus apsisaugojimo būdus įvardijo R. Kačinas.

Apie Grūšlaukėje išplėštus avilius kol kas policijos pareigūnai renka informaciją, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neatmetama galimybė, kad vagystę atliko tas pats asmuo ar jų grupė, kaip ir Šlaveitų kaime.

• Rašyti komentarą (1)

„Norint nulieti žvakę, reikia turėti daug kantrybės, tačiau tai yra geriausia nuo senų laikų žinoma meditacija“, – sakė etnografė Aušrinė Kasparavičiūtė.

Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centro dvaro malūno kiemelyje 7 kartą įvyko jaunųjų amatininkų mugė „Suku suku darbų malūnėlį“. Organizuodami šį renginį, muziejininkai jaunajai kartai siekia perteikti tėvų ir bočių tradicijas, ne tik parodyti senovinius amatus, bet patiems vaikams leisti susirasti įdomiausius ir išbandyti.

Kvietė mėgautis diena

„Amatą turėsi – ubagu netapsi“, – plačioje žalioje pievoje prie Akmenos upės pasveikinusi didžiulį būrį rajono ugdymo įstaigų darželinukų bei moksleivių, linkėdama jiems ir per atostogas daug ko gero išmokti, seną patarlę priminė muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Šioje mugėje ji kvietė mėgautis diena: stebėti, ragauti, iš peties padirbėti, o turgelyje – lauktuvių namiškiams nupirkti ir patiems ką nors parduoti.

Sklido vaikų liaudies kolektyvų muzika ir dainos, atskiruose kiemeliuose plušėjo smalsumą žadinantys kalvystės, verpimo, audimo, naginių gaminimo meistrai, papuošalų iš metalo bei odos kūrėjai, žvakių liejikai, mezgėjai, veltinių vėlėjai, duonos ir gardėsių kepėjai, virėjai, sūrių gamintojai.

Tiesa, sūrininkai buvo tik vieni, o ir tie patys – iš Plungės rajono. „Esame susidraugavę su kretingiškiais, jie mus nuolat kviečia, pernai taip pat čia prekiavom“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Aleksandra ir Marius Riaukai, parduodantys natūralius rankų darbo fermentinius ir pelėsinius ožkų sūrius, taip pat daugeliui naujovę – juodos spalvos fermentuotus česnakus. Anot ūkininkų, tokie česnakai aitrumą praranda, bet patiekalams suteikia ypatingesnį skonį.

Apie sūrius, taip pat apie 83-jų kretingiškės Stefanijos Ruginienės virbalais numegztas ar vąšeliu nunertas grožybes, dupultiškių Irenos ir Gedimino Stonių kepyklėlėje iškeptus šakočius sukinėjosi daugiausia suaugusieji – tie, kurie atklydo į amatų mugę pasidairyti skanėstų ir kitokių gėrybių savo namams. Moksleiviams buvo kur kas įdomiau, kaip iš kvepiančio bičių vaško gabalo padaroma žvakė arba kaip iš vario plokštės, įkomponuojant akmenuką, galima pagaminti nuostabų paukštuką-segę, kaip iš medžio pliauskos „atsiranda“ šaukštas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Augalines atliekas Padvariuose bandęs sudeginti vyras, nesitikėjo, kad nuo laužo ugnis plis šalia augusio medžio link.

Padvariuose gyvenantis vyras balandžio 20 d. apie 12.15 val. augalinių atliekų atsikratyti nusprendė jas sudegindamas, tačiau, kas nutiko po to, nė nesitikėjo – ugnis pasiekė ir netoliese augusį medį.

Vyras aiškino, kad vėjas pūtė ne namų, o tvenkinio link, todėl kurti laužą pavojaus nematė. Vis dėlto pradėjus ugniai plisti, gyventojas puolė nešti vandenį iš pirmojo tvenkinio ir gesinti, tačiau nesuspėjo – atvyko ugniagesiai. Juos iškvietė kaimynai, išsigandę, kad nuo medžio gaisras plis toliau.

Organizuoja reidus

Padvariškis – ne vienintelis, kuris atliekomis atsikrato jas degindamas. Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis taip pat pastebėjo, kad gyventojai vis dar neatsisako įpročio augalinės kilmės atliekų atsikratyti jas deginant: „Ugniagesiams neretai tenka sudrausminti laužus kūrenti mėgstančius žmones. Vis dėlto labiausiai džiugina, kad kai kurie ateina iš pradžių pasitarti, kaip būtų saugiausia juos kūrenti, ir tai daro tik gavę ugniagesių leidimą bei su jų priežiūra.“ Laužus kūrenti žmonės linkę ne tik norėdami sudeginti atliekas. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius pateikė neatsakingo elgesio pavyzdį: „Šventinį savaitgalį Gargžduose buvo paliktas neužgesęs laužas, nuo kurio kilo gaisras, tuomet išdegė 1,5 ha miško.“

Norint užkirsti kelią galimiems gaisrams, Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo taryba organizuoja reidus, per kuriuos bendrauja su gyventojais, dalija jiems patarimus, kaip saugiai elgtis kūrenant atliekas, sudrausmina netinkamai besielgiančius.

„Važiuojame į atsitiktines kaimo vietoves, vienkiemius, bendraujame su žmonėmis. Jie tai vertina įvairiai, tačiau džiugina, kad gyventojai nėra nusiteikę priešiškai ir mus priima maloniai, klausia patarimų“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Ugniagesiai neseniai vykdė reidą po mieste esančias sodininkų bendrijas, kur rezultatai nudžiugino. „Žmonės šiukšles išveža, nebėra linkę jas deginti ir rizikuoti. Galima sakyti, kad situacija gerėja“, – konstatavo S. Vasiliauskaitė.

Specialistė taip pat atskleidė, kad žmonės sąmoningėja ir atliekas išveža į specialias jų surinkimo vietas: „Manau, kad tam įtakos turi ir prevencija, ir žmonių sąmoningėjimas.“

Ugniagesiai gelbėtojai įspėjo, kad dabar kurti laužus itin pavojinga. „Šiuo metu yra sausa, o vėjas – stiprus, todėl gaisras įvykti gali bet kada“, – sakė specialistė.

Per šiuos metus rajone jau įvyko 9 gaisrai atvirose teritorijose. Vienas didžiausių – Kluonalių kaime, kuomet išdegė apie 150 a. Labiausiai tikėtina, kad jis kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi.

Mieste laužus kūrenti draudžiama. Tai darantys už miesto ribų taip pat turi laikytis tam tikrų taisyklių, viena jų – laikytis 30 m atstumo nuo įvairių pastatų. „Saugiausia laužus kūrenti suartose žemėse, neužmirštant nuolat prižiūrėti ugnį“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė.

Baigus kūrenti reikia įsitikinti, kad neliko nė menkiausios žarijos, nuo kurios gali užsiliepsnoti žolė ar degios medžiagos. Laužą galima užversti žemėmis, užpilti vandeniu.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Žadeikiškis ūkininkas Arūnas Vasiliauskas neabejojo: šeštadienį prekiauti seksis daug geriau.

„Netikusi diena – nei pardavėjų, nei pirkėjų“, – apmirusiu turgumi trečiadienį stebėjosi ir pats jo šeimininkas Nerijus Tertelis.

Augino rožes, dabar – svogūnus

O juk ankstyvą pavasarį, kai miestiečiai išsiilgę naminių, šiltnamiuose užaugintų, žalumynų, prekystaliai, regis, turėtų būti apgulti. „Kuris laikas čia sėdžiu vienas pats, nėra nė su kuo pasišnekėti. Jau nusibodo – nei kas prieina, nei kas teiraujasi“, – atviravo 78-erių kretingiškis Baltramiejus Petkus, ant ilgo stalo pasiskleidęs po keletą ryšuliukų svogūnų laiškų ir salotų. „Viską po 50 centų parduodu. Ridikėlių šiemet neturiu – tik žmonai Danutei ir man užtenka“, – juokėsi jis. Didžiulį šiltnamį kretingiškiai Petkai turi nuo seno, gal nuo kokių 1970-ųjų. Ko tik anksčiau jame neaugino – net rožių. Tik va, „jau Lietuvos laikais“, tai yra atgavus nepriklausomybę, rinką importinės užkariavo.

„Na, kokie mes begalėjom būti konkurentai, kai mūsiškės nuskintos rožės geriausiu atveju trečią dieną, būdavo, nuleipsta, o tos, olandiškos, prigirdytos chemikalų, gyvuoja savaitę“, – prisiminimais pasidalijo jis.

Dabar jau rožių auginti ir nenorėtų – esą vyresniame amžiuje užtektinai darbo ir prie svogūnų ar salotų.

Kitoje turgaus vietoje ridikėlių buvo – sveikų, gražių, po 50 centų. „Kas iš to, kad laikau pasidėjęs, bet kol kas tik man pačiam jie terūpi“, – linksmai nusiteikęs buvo žadeikiškis Arūnas Vasiliauskas. Dar jis turėjo iš stiprumo ašaras spaudžiančių naminių krienų, česnakų, traškių raugintų kopūstų, agurkų bei visokių kitokių savo ūkio gėrybių.

O Pryšmančiuose ūkininkaujantis Romas Benetis žalumyninių daržovių teigė šiuokart specialiai neatvežęs. „Kam be reikalo vežti, jei žinau, kad trečiadienį neparduosiu. Juk paskui pačiam viską suvalgyti teks“, – pokštavo jis. Užtat šeštadienį, sakė, turėsiąs visko – net rūgštynių sriubai ir špinatų.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Petras Užandenis įdirbo žemę – sodins bulves.

Sakoma, pavasarį darbymečiu ir akmuo kruta. Tačiau, pavažiavus po atokesnes rajono apylinkes, to nepasakysi – vienur kitur laukuose dar burzgia dirvą purenantys traktoriai, o arčiau gyvenamųjų namų įdienojus žmonių kaip iššluota. Filosofija čia paprasta – tie, kurie jaunesni, kurie dar gali, į darbus Kretingoje ar Klaipėdoje išvažiavę, kiti uždarbiauja užsieniuose.

Kas į Vokietiją, kas į savo kiemą

„Kur duoda uždirbt, ten ir dirbam“, – nedaugžodžiavo šiomis dienomis į Vokietiją besiruošiantis Petras Užandenis. Ten jis dirba metalo apdirbimo srityje. „Va, iki šeštadienio dar paruošiu lauką, pasodinsiu bulves ir burokus, namiškiams paliksiu prižiūrėti“, – šypsojosi jis.

Petras valdo įvairią žemės ūkio techniką, mat yra baigęs profesinę žemės ūkio mokyklą. Paklaustas, kodėl Kretingą iškeitė į Budrius, juokavo – esą kaime gimusį prie kaimo traukia. Su žmona Svetlana seną apleistą sodybą nusipirko ir atnaujino prieš 8-erius metus.

„Koks čia tas akmuo kur kruta, kad sveikatos jau nebėra, be lazdos kojom neremiu“, – bėdojo 90 metų perkopusi budriškė Elena Jurkienė. Senolės dienas skaidrina pora katinų. Vieną ji giria dėl „žmogaus proto“, o dėl katės, sakė, tikras vargas – jei laiku neužremsi daržinėj, išbėgs į kaimą ir po kiek laiko grįš apsivaikavusi, reikės vėl mintyti, kaip ne kartą buvo, kam mažylius išdalinti. Elena turi šiltnamį, kuriame kasmet augina pomidorus, keliose daržo lysvėse prisirpsta seniai pasodintų braškių. „Uogų, kad ir nedidelis plotas, bet užtenku visus metus – šaldiklyje dar pernykščių tebeturiu“, – pasakojo senolė.

Tarybiniais laikais „kolchoze“ ji dirbo įvairius lauko darbus. „Visad buvau pirmūnė, o juk žinot: juo arklys traukia, tuo jį labiau varo, taip ir man atsitikdavo. Įpratau taip, dabar be veiklos nusėdėti sunku“ , – juokėsi ji.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Šukės bei Rūdaičių ūkininkai Bronius Milius (kairėje) ir Stasys Sandaras įsitikinę: gamtos sąlygos lėmė, kad žieminiai javai rajone pavasario sulaukė gražūs.

Kretingos rajono ūkininkai Alvydas Šetkus, Bronius Milius, Stasys Sandaras kaip susitarę tvirtino: jų pasėliai šiemet peržiemojo sėkmingai.

Vaizdas ūkininkus džiugina

„Iš pirmo žvilgsnio ir mano javai, kiek akys aprėpia, atrodo nepriekaištingai. Bet dirvose šiuo metu tiek šlapia, kad kol kas atidžiau apžiūrėti negaliu – neįvažiuoju, savaitę, kol pradžius, reikės palūkėti“, – atviravo 200 ha plote Kretingos seniūnijoje žieminius rapsus, miežius, kvietrugius ir kviečius auginanti Aurelija Leišienė.

A. Šetkus šiek tiek atsargesnis – juokavo, jog neperšokus griovio niekada negalima sakyti „op“: esą dar kovas, kad žiema apsisukusi dar nesugalvotų sugrįžti.

Imbarės seniūnijos Laivių kaime A. Šetkus ūkininkauja katu su dukromis, o per visus tris jų ūkius žieminiai javai užima 1 tūkst. 300 ha plotą. Anot pašnekovo, ir pats sumaniausias, daugiausiai darbo įdėjęs, teisingiausiai dirvą įdirbęs ūkininkas gali stipriai nusivilti, jei gamta pasėliams nebus palanki.

„Mūsų žiemkenčiai taip pat atrodo labai gerai“, – džiaugėsi Šukės ūkininkas Bronius Milius. Keliuose jo šeimos ūkiuose auga 500 ha žieminių kviečių, 400 ha žieminių kvietrugių, tiek pat žieminių rapsų. Broniaus žodžiais, nepriklausomai nuo veislės, šiemet visos kultūros išžiemojo puikiai, tad belieka tikėtis gero derliaus.

Išvadas darys balandį

Kad šiemet sulaukta pakankamai šilto ir žieminiams javams auginti tinkamo rudens, patvirtino Kretingos rajone atsitiktinius maždaug po 5 ha plotą užimančius žiemkenčių laukus dukart tikrinęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro augalininkystės konsultantas Tomas Luotė.

„Šis ruduo žemdirbiams iš tikrųjų buvo palankus, leido laiku pasėti, patręšti ir nupurkšti“, – neabejojo jis. Anot pašnekovo, žieminiai rapsai tikrinimo metu buvo spėję pasiekti pagal BBCH skalę 18 tarpsnį, kai išsivystę 8 lapeliai. Pagal augalo morfologinius duomenis šaknies pumpuro aukštis siekė 28 mm, šaknies kaklelio storis buvo 11mm.

Šie duomenys parodo, jog augalai buvo pakankamai pasiruošę žiemoti. Tačiau konsultantas atkreipė dėmesį ir į tai, kad sparčiai augdami rapsai buvo išnaudoję daug maisto medžiagų, todėl būtinai reikėjo papildomai patręšti.

T. Luotės teigimu, žieminiuose rapsuose svarbu laiku panaudoti augimo reguliatorių 3–4 lapelių tarpsnyje, tada augimo kūgeliui neleidžiama stiebtis į viršų, o skatinamas šaknų vystymasis gilyn. Didžiausią įtaką pasiruošti žiemojimui daro augimo reguliatorius, papildomi tręšimai kaliu, magniu ir boru.

„Rudenį mano stebėti žieminiai rapsai pagal morfologinius duomenis buvo pakankamai gerai pasiruošę saugiai žiemoti. Tikiuosi temperatūrų didelių svyravimų jau nebebus“, – sakė T. Luotė.

Pavasarinių stebėjimų jis teigė dar neatlikęs, kaip peržiemojo žiemkenčiai, nevertinęs, ruošiasi tai padaryti balandžio pradžioje.

---

Žemės ūkio skyriaus duomenimis, pernai rajone ūkininkai iš žieminių kultūrų daugiausiai – 4 tūkst. 741 ha – deklaravo kviečių, miežių – 4 tūkst. 529 ha, rapsų – 1 tūkst. 47 ha.

• Rašyti komentarą (3)

Vienos daugiabučio Savanorių g. Nr. 3A laiptinės gyventoja Zofija piktinosi, kad kaimynai laiko piktą šunį, kuris vedamas prošal gąsdina ne tik vaikus, bet ir suaugusius žmones.

„Šuo vedamas laiptine prošal ne tik garsiai loja, bet ir puldinėja šokinėdamas ant viršaus, o šeimininkai ramina – nebijokite, jis nieko nedaro. Anūkas net bijo į laiptinę išeiti – ar neišves kaimynai šuns. Jie ir patys augintinį sunkiai suvaldo: vos pravėrus buto duris, jis pradeda skardžiai loti ant praeinančių laiptine žmonių“, – pasakojo skaitytoja.

Ji sakė, jog nesinorėtų pyktis su laiptinės kaimynais, juolab kad ji neseniai apsigyveno dukters bute. Moteris norėtų žinoti, ar šeimininkai, laikantys daugiabutyje masyvų šunį, kurio prisibijo kaimynai, privalėjo gauti visų laiptinės gyventojų sutikimą. „Ir išvis – ar galima laikyti bute didelį šunį. Ar netaikomi augintiniams bei jų šeimininkams kažkokie apribojimai?“ – teiravosi skaitytoja.

• Rašyti komentarą (14)
• Plačiau ...

1 / 99 2 / 99 3 / 99 4 / 99 5 / 99 6 / 99 7 / 99 8 / 99 9 / 99 10 / 99 11 / 99 12 / 99 13 / 99 14 / 99 15 / 99 16 / 99 17 / 99 18 / 99 19 / 99 20 / 99 21 / 99 22 / 99 23 / 99 24 / 99 25 / 99 26 / 99 27 / 99 28 / 99 29 / 99 30 / 99 31 / 99 32 / 99 33 / 99 34 / 99 35 / 99 36 / 99 37 / 99 38 / 99 39 / 99 40 / 99 41 / 99 42 / 99 43 / 99 44 / 99 45 / 99 46 / 99 47 / 99 48 / 99 49 / 99 50 / 99 51 / 99 52 / 99 53 / 99 54 / 99 55 / 99 56 / 99 57 / 99 58 / 99 59 / 99 60 / 99 61 / 99 62 / 99 63 / 99 64 / 99 65 / 99 66 / 99 67 / 99 68 / 99 69 / 99 70 / 99 71 / 99 72 / 99 73 / 99 74 / 99 75 / 99 76 / 99 77 / 99 78 / 99 79 / 99 80 / 99 81 / 99 82 / 99 83 / 99 84 / 99 85 / 99 86 / 99 87 / 99 88 / 99 89 / 99 90 / 99 91 / 99 92 / 99 93 / 99 94 / 99 95 / 99 96 / 99 97 / 99 98 / 99 99 / 99