|
|
|
Mūsų žmonėsKaimo metraštininkas aprašė tūkstančius įvykių
Lazdininkų kaimo senbuvis Juozas Stonkus jau kone keturiasdešimt metų rašo savojo kaimo metraštį: svarbiausi kiekvienos dienos įvykiai nugulė į kelias dešimtis ligi šiol tebesaugomų bloknotų.
Įgyvendino draugės sumanymą
Žvainiuose gyvenanti Vanda Tamulienė padarė tai, ko jos draugė nespėjo gyvenime padaryti pati – išleisti eilėraščių knygą.
Ilgametė vandenų ūkio darbuotoja tapo ir pažangos liudininke
„Keturiasdešimt metų - viename darbe. Retkarčiais pagalvoju, kad galėjau save išbandyti ir kitur. Tačiau esu laimingas žmogus – dirbau mėgstamą darbą, ir nė viena diena nebuvo nuobodi. Išėjau puikią mokyklą: juk turėjau už viską atsakyti“, - apie savo ilgametę patirtį kalbėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ darbuotoja Bronislava Jonaitienė.
Kretingoje pasigedo susibroliavusių miestų herbų
Į redakciją užsukęs gidas ir istorikas iš Kauno Chaimas Bargmanas sakė, jog Kretingoje jis pasigedo susibroliavusių miestų herbų ir miesto valdžiai siūlysiąs juos atidengti prie Savivaldybės. Tuo pačiu jis atvežė 1940 m. išleistą Lietuvos telefonų abonentų knygą, kad pasidomėtume, kokie žmonės prieškariu Kretingoje jau turėjo telefoną.
Aktyvų didmiesčio gyvenimą perkėlė į Kretingą
Kretingos garbės pilietis – ne vienintelis garbingas titulas, suteiktas Kretingoje gyvenusiam, dirbusiam vaistininkui provizoriui Vladui Grudzinskui. Šis visuomenės veikėjas ir bajoras buvo pirmasis Kretingos šaulys, miesto pirmininkas, spaudos bendradarbis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino kavalierius.
Šokio medį augina jau 10 metų
Rytoj Kretingos kultūros centre per 100 Kretingos meno mokyklos choreografijos skyriaus vaikų – įvairaus amžiaus šokėjų – savo šokiu ketina apjuosti Laiko medį žalią... Jiems pritarsiantys liaudies instrumentų bei pučiamųjų orkestrai, vokalinė grupė atspindi naują idėją – po Kretingos meno mokyklos stogu suburti dainų ir šokių ansamblį.
Dėl moters kūrybingumo neprapuola nė siūlo galas
„Patinka visokie žaisliukai“,- šypsojosi kretingiškė 70 metų Stasė Adomavičienė, kuriai netrūksta fantazijos, kaip galima panaudoti siūlų ar medžiagos skiaučių likučius. Juos dėliodama tarsi mozaiką moteris sukuria ir drabužių, ir puošmenų namams.
Išmesti iš gimtojo lizdo, sugrįžta į globėjų sukurtąjį
Kasmet kovą, per patį paukščių sugrįžimo metą, į buvusius Kretingos vaikų globos namus, dabar – Socialinių paslaugų centrą, su šeimomis suvažiuoja buvę jų auklėtiniai. Tokius susitikimus, po 10 ir daugiau metų po vienu stogu gyvenę bendro likimo draugai rengia jau gerą dešimtmetį.
Senovinius žaidimus žaidė ir suaugę vyrai
Kurmaičių kaimo senbuvis, čia gimęs, augęs ir praleidęs visą gyvenimą, 75-erių Stanislovas Montrimas šiandien yra tarsi vaikščiojantis etnokultūros lobynas. Vyras galėtų valandų valandas pasakoti apie kaimo papročius ir senovinius žaidimus, kuriuos jo vaikystėje bei jaunystėje mėgdavę žaisti net suaugę vyrai.
Pirmojo Kretingos muziejininko darbai - tęsiami
„Pažinojau Kretingos muziejaus direktorių, Kretingos Garbės pilietį Juozą Mickevičių. Prisimenu jį su mėgstamu juodu paltu ir dideliu rudu portfeliu. Su tuo portfeliu šis muziejininkas, kraštotyrininkas ir pedagogas išvaikščiojo visą Kretingos rajoną ir jame į muziejų sunešė mūsų krašto istoriją“, - prisimena tris dešimtmečius J.Mickevičiaus darbus tęsianti ir muziejų puoselėjanti Vida Kanapkienė.
|
|