|
|
|
Mūsų žmonėsTarp pirštų gimsta trapūs nėriniai
Salantiškės nėrinių meistrės Adelės Kažytės rankdarbiai lengvumu, trapumu ir netgi pačia forma primena snaiges, plaštakes ar nuo medžių pabirusius žiedlapius.
Kai gėlės užkariauja širdį ir namus
Jokūbave gyvenanti Stasė Jarutienė laisvalaikį leidžia tapydama ar darydama popierines gėles. Jokūbavo bibliotekoje surengta jau antroji jos darbų paroda. Pirmoji paroda buvo tapybos, dabar – popierinių gėlių.
Per papročius grįžta prie savo ištakų
Piliakalnio pagrindinė mokykla atgaivino šimtmečių senumo lietuvių šventę – Jurgines, per kurias glaudžiai susipina pagoniškosios ir krikščioniškosios tradicijos. Ši šventė – viena iš daugelio, kurios papročius puoselėja mokyklos bendruomenė, pasiryžusi išsaugoti protėvių palikimą ir populiarinti etnokultūrą.
Kelionės į praeitį per giminės medžius
Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius 49–erių Vidas Kelpša, pats besidomintis savos kilmės šaknimis, paskatino ir mokinius, jų tėvus bei senelius sudarinėti savų giminių genealoginius medžius.
Istorikui mėgėjui svarbi Palangos lurdo grotos istorija
Palangos parke, Birutės kalno šlaite esanti Lurdo grotos imitacija – grafo Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos nuopelnas: pabaigus pagrindinius parko įkūrimo bei rūmų statybos darbus 1899 m. grafas pagal prancūzų architekto Bonomė projektą įrengė lurdo grotą. Pagal istorinius šaltinius, mintis kurti lurdą Palangoje grafui kilo per jo vestuvinę kelionę po Europą – Prancūzijos Lurdas grafų šeimai padarė didžiulį įspūdį.
Bankininkas diplomatinius gebėjimus pritaikė ir Kretingoje
Buvusio Lietuvos banko Vilniaus gatvėje pastatas visada išsiskyrė iš kitų Kretingos miesto statinių – pastatytas ant vaizdingo Akmenos upės kranto bankas traukia akį savo šviesumu, architektūra, išsiskiriančia tarp kitų namų sienų. Tokiu pat ryškiu galima pavadinti žmogų, kurio rūpesčiu šis pastatas buvo pastatytas. Viena iškiliausių Lietuvos asmenybių – bankininkas Povilas Kopustinskas – ryškų pėdsaką paliko ir Kretingoje.
Savo išdrožtiems herojams pastatė muziejų
Salantuose gyvenantis 87-erių tautodailininkas Leonardas Venckus per savo gyvenimą nuėjo įvairiapusį medžio drožėjo kelią - nuo suvenyrų, kaukių ir bareljefų ligi rūpintojėlių bei meniškų kryžių. Ligi šių dienų jis išsaugojo kelis šimtus savų darbų, sodyboje specialiai jiems pastatęs trobelę.
Pasas – žmogaus ir laikmečio pėda
Akių spalva, šeiminė padėtis, religija, užsiėmimas – šiandien tokie įrašai asmens dokumente, sakytume, pažeidžia žmogaus teisę į konfidencialumą. O dar prieš šimtą metų šalia tokių smulkmeniškų įrašų paso puslapiuose puikuodavosi ir nuotraukos, kuriose vyrai pozuodavo išsipustę, o moterys - rankose laikydamos gėlių puokštes, nes taip – gražiau.
Iš kaimo vaikio – į pasaulinio garso kūrėjus
Antanas Mončys, pasaulinio garso skulptorius modernistas, gimė ir užaugo Kretingos rajone, Mončių kaime, netoli Grūšlaukės. Likimas susiklostė taip, kad jį, talentingą skulptorių, kelis dešimtmečius kūrusį Paryžiaus dirbtuvėse, formavo Europos kultūra, tačiau ligi gyvenimo pabaigos jis išliko itin kuklus žmogus, išsaugojęs žemaitišką charakterį ir Lietuvos pilietybę.
Kad nepasiklystum, atsisuk atgal
„Publicistika – per daug skambiai pasakyta. Tai yra tiesiog mano pamąstymai. Niekada nebuvau patenkintas ir savimi, ir tuo, kas vyksta“,- paprastai apie savo publicistinius straipsnius, kurie gerai žinomi „Pajūrio naujienų“ skaitytojams, kalbėjo ilgametis miškininkas Rimantas Kviklys.
|
|